Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. Z. (D. Z.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ ieškinį atsakovams J. Z. (J. Z.) ir D. Z. (D. Z.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Sprut“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas D. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą nuo 1 668 39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.2. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta alternatyva asmeniui pateikti duomenis apie jo ar šeimos turtinės padėties pablogėjimą. Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Teismas neanalizavo pateiktų įrodymų turinio, bet formaliai konstatavo jų nepakankamumą. Dėl to teismo nutartis nemotyvuota.

9.4. Civilinė byla Nr. 2-2817-265/2010 sunaikinta 2024 m. rugsėjo 30 d., todėl teismas negalėjo atlikti procesinių veiksmų. Klaipėdos apygardos teismas turėjo iškelti naują civilinę bylą. Bylą išnagrinėjęs teisėjas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes paskyrė ir atliko neteisminį bylos nagrinėjimą, vilkino klausimo nagrinėjimą, palaikydamas kolegų teisėjų sprendimus, pažeidė etikos principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo CPK 96 straipsnio 7 dalies, pagal kurią asmuo gali būti atleistas nuo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Dėl CPK 96 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo

12. Apeliantas, remdamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, prašė atleisti jį nuo 1 668,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Nurodytos išlaidos priteistos iš atsakovo Klaipėdos apygardos teismo 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-482/2012). Klaipėdos apygardos teismas apskųsta nutartimi nepatenkino apelianto prašymo.

13. CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

14. Taigi apeliantas, prašydamas atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turėjo pagrįsti, kad yra visos CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatytos sąlygos: 1) išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį; 2) prašantysis turi būti atlyginęs valstybei dalį bylinėjimosi išlaidų; 3) prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais; 4) prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo; 5) šalies procesinis elgesys buvo tinkamas.

15. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28–30 punktai; 2025 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2025, 28 punktas).

16. Apeliantas, teigdamas, kad priverstinis valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš esmės pablogins jo turtinę padėtį, pateikė teismui tokius rašytinius įrodymus: 1) Nekilnojamojo turto registro išrašą; 2) išrašą iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank“; 3) VMI raštą, kuriame užfiksuota, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 1 d. duomenimis apeliantas turi 1 668,39 Eur žyminio mokesčio skolą; 4) Užimtumo tarnybos duomenis, kad apeliantui nuo 2025 m. balandžio 18 d. suteiktas bedarbio statusas.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas prašo atleisti jį nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, priteistų valstybei Klaipėdos apygardos teismo 2010 gruodžio 10 d. galutiniu sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, atlyginimo. Taigi, apeliantui kilo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas daugiau negu prieš trylika metų. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalimis, pavyzdžiui, kiekvieną mėn. po 10 Eur, mokėti nurodytų išlaidų.

18. Pasisakydamas dėl apelianto pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro 2025 m. balandžio 30 d. išraše užfiksuota, jog jam nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuris 2005 m. gruodžio 20 d. įkeistas sutartine hipoteka, o 2013 m. sausio 5 d. – areštuotas. Hipoteka įregistruota iki teismo sprendimų, kuriais iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo, o butas areštuotas prieš daugiau negu trylika metų. Apelianto pateiktame išraše iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 30 d. joje buvo 4,43 Eur. Pateikti vienos dienos duomenys nepagrindžia apelianto tikrosios turtinės padėties. Tai, kad apeliantas įregistruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas, taip pat nepavirtina, jog teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogins jo turtinę padėtį.

19. Akcentuotina tai, kad asmuo, prašydamas taikyti CPK 96 straipsnio 7 dalį, turi pateikti visus jo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, t. y. duomenis apie jam anksčiau (pareigos sumokėti bylinėjimosi išlaidas atsiradimo metu) priklausiusį ir dabar priklausantį turtą: nekilnojamąjį turtą, registruotiną turtą, vertybinius popierius, santaupas, pajamas, turto pokytį. Jeigu asmuo turi šeimą, jis taip pat turi pateikti duomenis apie sutuoktiniui, kitiems šeimos nariams priklausantį turtą ir pajamas. Tik pateikus išsamius nurodytus duomenis būtų galimybė įvertinti, ar priverstinis priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei išieškojimas iš esmės pablogintų asmens turtinę padėtį, ar ne.

20. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad CPK 96 straipsnio 7 dalyje nurodytos alternatyvios aplinkybės, t. y. gali pablogėti asmens ar jo šeimos turtinė padėtis, bet apeliantas neteisingai jas aiškina, nurodydamas, kad jis neturėjo pateikti duomenų apie šeimos turtinę padėtį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Dėl to tam, kad būtų įvertinta asmens turtinė padėtis, būtina pateikti duomenis apie visą sutuoktiniui priklausantį turtą ir jo pajamas.

21. Apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia tikrosios jo turtinės padėties. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas atitinka CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas. Tai, kad apeliantas nesutinka su anksčiau teismų priimtais procesiniais sprendimais, kuriais nepatenkintas jo prašymas atleisti nuo dalies valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų, kitaip negu teismas vertina aplinkybes, savaime nepagrindžia jų nepagrįstumo. Visų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Jie yra įsiteisėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1249-516/2022; 2023 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-180-934/2023; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-597-464/2023; 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-241-330/2024; 2024 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje 2-464-910/2024).

22. Atskirajame skunde nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. sunaikinta civilinė byla Nr. 2-2817-265/2010, todėl teismas negalėjo atlikti procesinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenys nėra sunaikinami. Dėl to apelianto prašymas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų galėjo būti sprendžiamas susijusioje byloje, neužvedant naujos bylos kortelės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Ž. J. 2025 m. spalio 1 d. patvarkymu apelianto prašymo atleisti jį nuo dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei priėmimo ir nagrinėjimo, taip pat atlikti kitus būtinus skubius veiksmus byloje Nr. 2‑2817-265/2010 pavesta teisėjui M. D.. Taigi, apelianto prašymą išnagrinėjo teisėjas, kurį paskyrė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Nustatytos aplinkybės paneigia atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad apskųsta nutartis yra niekinė, nes prieštarauja CPK 6 straipsniui.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad apskųsta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas teisingai pritaikė CPK 96 straipsnio 7 dalį, įvertino rašytinius įrodymus, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.