Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-01-26 · Civilinė byla Nr. e2-1506-545/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-26
Bylos Nr.
e2-1506-545/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26391-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
E. K.
Advokatai
Irmantas Balsys, Gražina Versockienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1506-545/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26391-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2026 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei advokatei Gražinai Versockienei

atsakovo E. K. atstovui advokatui Irmantui Balsiui

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:

1) pakeisti Trakų rajono apylinke?s teismo 2015-06-23 sprendimą civiline?je byloje Nr. 2-488-213/2015, nepilnamečiam vaikui P. K. priteisto išlaikymo dydį nuo 2024-10-30 iki dukters pilnametyste?s ir padidinti iš atsakovo E. K. dukters P. K. naudai priteistą išlaikymą iki 500,00 Eur kasme?nesine?mis išmokomis mokamos išlaikymo sumos, padidintą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybe?s nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Padidinto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise?s pagrindu paskirti ieškovę L. V.;

2) priteisti iš atsakovo E. K. ieškove?s Loretos Voleiše?s naudai patirtas byline?jimosi išlaidas-1865,38 Eur (b.l. 1-7 dok-26326; b.l. 34 dok-3110).

Ieškinyje ( b.l. 1-7 dok-26326) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šalys yra nepilnametės dukters P. K. tėvai. P. K. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, pilnametystės P. K. sulauks (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-488-213/2015 buvo nutraukta šalių santuoka ir nustatytas 145,00 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas, kurį atsakovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai. Santuokos nutraukimą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos poskyrio (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos nutraukimo įrašas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad po 2015-06-23 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-213/2015 įsiteisėjimo dukters poreikiai iš esmės padidėjo, į tai, kad šalims nepavyksta susitarti dėl padidėjusių vaiko išlaidų apmokėjimo, taip pat į gerą atsakovo turtinę padėtį, ieškovė ieškiniu prašo padidinti išlaikymo dydį iki 500,00 Eur/mėn.

Ieškovė sudarė Vaiko poreikių lentelę, kurioje pagrindė, kaip, lyginant su 2015 m. teismo sprendimo priėmimo metu šiuo metu padidėjo vaiko poreikiai.?

Pagrindinės vaiko poreikių tenkinimui reikalingos sumos padidėjimą nulėmė nauji atsiradę vaiko poreikiai, susiję su išlaidomis už komunalines, elektros tiekimo, šildymo, interneto ir kitas paslaugas, išlaidomis skirtomis socialinio būsto nuomai. Vaikui atsirado poreikis naudotis mobiliuoju telefonu ir mobiliojo ryšio paslaugomis, kompiuteriu, taip pat atsirado kuro išlaidos tenkančios vaiko poreikiams tenkinti. Žymiai padidėjo ir vaiko maitinimuisi namuose skiriamos piniginės lėšos, atsirado ir dienpinigių poreikis. Padidėjo drabužiams ir avalynei skiriamų lėšų suma, atsirado poreikis lankytis kirpykloje, odontologų teikiamų paslaugų poreikis taip pat išaugo. Vaikui augant keitėsi ir jo pramogų poreikis, tad didėjo laisvalaikio praleidimui skiriama piniginė suma, atsirado poreikis skirti didesnę piniginių lėšų sumą vaiko gimtadienio šventei, draugų gimtadieniams, laisvalaikio praleidimui lankantis kine, pažintiniuose takuose, pramogų parkuose, kavinėse, poilsio apgyvendinimo vietose, stovyklose. Atitinkamai daugiau pramogaujant, išaugo poreikis aprūpinti vaiką reikalingu laisvalaikio praleidimo inventoriumi, tinkama pramogoms ir laisvalaikiui avalyne ir apranga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su dukra pakeitė gyvenamąją vietą, atsirado poreikis vykdyti remonto darbus namuose, įrengti vaiko kambarį, kuris tenkintų esamus dukros poreikius.

Lyginant su 2015 m. buvusia situacija, šiuo metu patiriamos ženklios išlaidos elektroninio ryšio priemonėms įsigyti, taip pat vaikui yra reikalinga turėti kompiuterį, telefoną, atsirado dienpinigių poreikis, išaugo kanceliarinių priemonių poreikis, būreliams skiriama suma padidėjo, mergaitei atsirado poreikis lankytis kirpykloje.

Vadovaujantis lyginamąja vaiko poreikių lentele, 2015 m. vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikėjo skirti apie 510,20 Eur, o šiuo metu naujai atsiradusiems ir padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti reikia skirti apie 1000 Eur/mėn. (atskaičius gaunamus vaiko pinigus).

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTA įstatymas) 13 straipsnis įtvirtina vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, šią teisę užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, to paties įstatymo 15 straipsnis įtvirtina vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi iki 2025 m. balandžio mėn. išlaidos skirtos gyvenamųjų patalpų nuomai, vaikui tenkanti įmokos dalis sudarė 140,00 Eur/mėn. už komunalinius būsto išlaikymo mokesčius sudarė apie 63,00 Eur/mėn.

Nuo 2025 m. balandžio mėn. ieškovė ir dukra persikraustė į (duomenys neskelbtini). Remiantis lyginamąja vaiko poreikių lentele ir 8 priedo 3 dalyje pateikiama informacija, mėnesinė vaikui tenkanti nuomos įmokos dalis siekia 43,00 Eur/mėn.

1 priedo 1 dalis įrodo, kokia suma buvo išleista komunalinių paslaugų apmokėjimui ir būsto nuomai balandžio mėn. Remiantis lyginamosios vaiko poreikių lentelės duomenimis, vaikui tenkanti įmokos dalis per mėnesį komunaliniams mokesčiams apmokėti siekia 48,00 Eur/mėn..

Išlaidos maistui namuose sudaro apie 300 Eur/mėn. buitinės chemijos prekėms išleidžiama - 10 Eur/mėn.

Dukra lanko įvairius būrelius. Išlaidos vaiko būrelių užsiėmimams ir kitoms su būreliais susijusioms išlaidoms sudaro 50 Eur/mėn., per metus 600,00 Eur. Apmokėjimą už (duomenys neskelbtini) būrelį patvirtina ir 2025-03-06 atliktas 60,00 Eur siekiantis mokėjimas už „(duomenys neskelbtini)“ į G. Š. sąskaitą.

Šiuo metu dukrai yra nupirktas kompiuteris išsimokėtinai, remiantis vaiko poreikių lentelės duomenimis, mėnesinė įmoka už kompiuterį siekia 62,00 Eur.

Ieškovė įsigijo automobilį lizingu, už kurį kiekvieną mėnesį moka po 350,00 Eur. Automobilis būtinas siekiant patenkinti vaiko poreikius susijusius su vaiko transportavimu į įvairias šventes, mokyklą, būrelius, stovyklas, vykstant atostogauti.

Mobiliojo ryšio paslaugoms per mėnesį skiriama 10,00 Eur, šį faktą patvirtina 11 priede pateikiamas 2025-05-01 atliktas bankinis pavedimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kuro išlaidos (vaiko dalis) sudaro apie 30,00 Eur/mėn. šias išlaidas patvirtina 11 priede pateikiami bankiniai pavedimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-05-10 atliktas 58,33 Eur mokėjimas, 2025-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas 60,00 Eur mokėjimas, 2025-02-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas 61,22 Eur mokėjimas, 2025-03-12 atliktas 50,00 Eur mokėjimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025-03-29 atliktas 60,00 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2025-04-22 atliktas 41,12 Eur mokėjimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4,50 Eur/mėn. kainuoja mėnesinis viešojo transporto bilietas su moksleiviams taikoma 50 proc. nuolaida.

Ieškovė su draudimo įmone „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi investicinio gyvybės draudimo sutartį, kurioje nurodoma, kad ieškovės mirties atveju vaikui bus išmokama išmoka. Už šį draudimą ieškovė įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 60,00 Eur, 2025-04-12 atliktas 30,00 Eur siekiantis mokėjimas, 2025-04-15 atliktas 30,00 Eur mokėjimas.

11 priede pateikiamos išlaidos patirtos atliekant gyvenamosios vietos ir vaiko kambario remonto darbus. 2025-04-07 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1244,97 Eur sumą buvo įsigyta buitinės technikos, šaldytuvas, skalbimo mašina. 2025-04-08 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ už 288,86 Eur siekiančią sumą, nupirko vaiko lovos rėmą, 2025-04-08 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo rankšluosčių, patalynės užvalkalų už 68,96 Eur, 2025-04-10 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo jaunuolio kambario komplektą, spintą, rašomąjį stalą, komodą, lentyną už 882,00 Eur sumą, 2025-04-15 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ už 168,29 Eur buvo įsigytas vaiko kambario kilimas, užuolaidos ir patalynė. Visos šios įsigytos prekės buvo skirtos pagerinti vaiko gyvenamosios vietos kokybę, kad vaikas namuose jaustųsi komfortabiliai, o sąlygos būtų tinkamos vaikui gyventi, augti ir tinkamai vystytis.

Dukra šiuo metu sparčiai auga ir vystosi, atsižvelgiant į vaiko augimo pokyčius, drabužiai ir avalynė yra ypatingai svarbus vaiko poreikis. Laikui bėgant avalynė ir drabužiai, tampa maži vaikui, drabužiai ir avalynė dėvisi, todėl reguliarus jų keitimas siekiant užtikrinti vaiko teisių ir vaiko poreikių įgyvendinimą yra itin svarbus. Atsižvelgiant į vaiko fiziologinius pokyčius, atsirado ženkliai didesnis vaiko poreikis pirkti tinkamo dydžio aprangą ir avalynę. 2020-02-04 atliktas bankinis pavedimas 37,98 Eur parduotuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“, už šią sumą buvo įsigyta avalynė, 2022-10-08 avalynei įsigyti buvo skirta 75,00 Eur suma, 2023-02-20 avalynei skirta 49,13 Eur siekianti suma, 2023-02-20 aprangai buvo išleista 48,97 Eur suma parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023-02-25 buvo skirta 35,00 Eur piniginė suma (duomenys neskelbtini) basutėms įsigyti iš (duomenys neskelbtini), 2024-03-14 UAB „P. L.“ buvo įsigyta drabužių už 116,05 Eur sumą, toje pačioje parduotuvėje 2024-03-15 buvo įsigyta prekių už 21,00 Eur.

2024-03-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje avalynei išleista 40,29 Eur, 2024-05-18 toje pačioje parduotuvėje avalynei išleista - 24,29 Eur, šioje parduotuvėje buvo lankomasi ir 2024-05-28, šią dieną išleista 22,99 Eur siekianti suma skirta avalynei įsigyti, 2024-07-30 akropolio parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta drabužių už 27,95 Eur, 2024-07-30 avalynės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ išleista sportiniams bateliams 60,29 Eur siekianti suma, tą pačią dieną parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyti batai už 59,13 Eur, taip pat parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta drabužių už 92,22 Eur, 2024-08-21 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta avalynės prekių už 44,97 Eur, 2024-10-21 įsigyta drabužių UAB „P. L.“ parduotuvėje už 36,75 Eur, 2024-10-22 įsigyta avalynės prekių už 44,00 Eur iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, 2024-12-19 atliktas bankinis pavedimas apmokėjimui už įsigytus drabužius siekiantis 53,97 Eur parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, 2025-01-07 įsigyta drabužių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ už 59,14 Eur, 2025-01-21 įsigyti batai iš „(duomenys neskelbtini)“, 2025-01-28 atliktas 42,95 Eur mokėjimas parduotuvei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už drabužius, tą pačią dieną parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ drabužiams skirta suma 41,13 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje 2025-01-25 išleista drabužiams 83,20 Eur, 2025-01-29 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ drabužiams skirta suma - 92,97 Eur, 2025-02-02 avalynei išleista 40,45 Eur, 2025-02-11 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ drabužiams išleista 25,95 Eur, 2025-02-24 „(duomenys neskelbtini)“ rūbų parduotuvėje išleista 37,14 Eur suma (nuo 2020-02-04 iki 2025-02-24). 2025-04-27 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta avalynė už 53,12 Eur. Per mėnesį remiantis lyginamąja vaiko poreikių lentelėje atvaizduojamais duomenimis, aprangos ir avalynės išlaidoms skiriama suma – 80,0 Eur, per metus - 960,00 Eur.

VTA įstatymo 18 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius. Kadangi tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą, tėvai turi užtikrinti tinkamą laisvalaikį ir poilsį vaikui. Ženklios išlaidos yra patiriamos dukters laisvalaikio praleidimui, poilsiui, pramogoms. Iš pateikiamų bankinių pavedimų galime matyti, kad vaikas neretai laisvalaikį leidžia lankantis kine, tai įrodo 2025-02-24 mokėjimo pavedimo kopija, kurioje matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 23,56 Eur siekianti suma, taip pat kine buvo lankomasi 2025-01-07, apsilankymą kine patvirtina 19,41 Eur mokėjimo pavedimas, 2024-08-06 kinui buvo išleista 15,04 Eur, 2024¬08-04 atliktas mokėjimas už kiną siekiantis 26,26 Eur, 2024-06-19 kinas kainavo 23,15 Eur, 2023-02-20 išlaidos kinui sudarė 13,52 Eur, 2020-03-08 18,00 Eur suma taip pat buvo skirta apsilankymui kine. Apsipirkimas rankdarbių parduotuvėje siekiant pasiruošti artėjančiai „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 111,25 Eur sumą, tai patvirtina 2025-01-18 atliktas mokėjimas dailės reikmenų studijai „(duomenys neskelbtini)“. Vaiko poreikis ilsėtis ir naudingai praleisti laisvalaikį yra tenkinamas atostogaujant įvairiose vietovėse, 2024-12-25 atliktas 330,00 Eur pavedimas už apartamentų nuomą (duomenys neskelbtini), taip pat buvo ilsimasi (duomenys neskelbtini), tai įrodo 2024-12-17 atliktas 292,42 Eur pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atostogos (duomenys neskelbtini) viso kainavo 265,00 Eur, iš kurių 165,00 Eur apmokėti pavedimu 2024-07-21 V. B. ir 100,00 Eur atliekant mokėjimą grynaisiais pinigais. Dukra keliauja ir leidžia aktyvų laisvalaikį su (duomenys neskelbtini) grupe, tai įrodo 2024-05-16 atliktas 110,00 Eur pavedimas A. Š. už kelionę į Jūrmalą su (duomenys neskelbtini) grupe.

Žaislams taip pat yra reikalingos piniginės lėšos, žaislų įsigijimą įrodo 2024-10-13 atliktas 55,85 Eur pavedimas „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvei esančiai (duomenys neskelbtini). Dukra 2024-08-16 lankėsi muziejuje, jame išleido 18,00 Eur, tapačią dieną lankėsi zoologijos sode, kuriame išleido 45,00 Eur bendrai, iš šios sumos bilietas vaikui kainavo 10,00 Eur. P. K. dažnai vyksta į įvairias stovyklas, 2024-07-07 atliktas 110,00 Eur pavedimas už stovyklą ir 100,00 Eur įmokėta grynaisiais pinigais, 2024-06-25 sumokėta už korėjiečių stovyklą - 200,00 Eur, pavedimas atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“, ir 80,00 Eur sumokėta grynaisiais pinigais, 2024-06-04 atliktas pavedimas už stovyklą, įmokėta suma siekė 50,00 Eur, taip pat grynaisiais buvo sumokėta 160,00 Eur, 2022-06-05 atliktas pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta už stovyklą 136,00 Eur, taip pat įmokėta ir grynaisiais pinigais - 100,00 Eur, 2022-06-05 atliktas pavedimas už gatvės (duomenys neskelbtini) stovyklą - 90,00 Eur, o 200,00 Eur įmokėti grynaisiais pinigais. Mergaitės gimtadienio šventė pagal (duomenys neskelbtini) atliktą mokėjimą kainavo 117,00 Eur. 2022-10-20 P. leido laisvalaikį (duomenys neskelbtini) spektaklyje, kuris kainavo 16,00 Eur, taip pat 2022-09-21 kartu su mama L. V. lankėsi (duomenys neskelbtini) spektaklyje, bilietų kaina - 36,00 Eur. Papildomai išleidžiamos piniginės lėšos ir (duomenys neskelbtini) pamokoms, bankinis pavedimas atliktas 2024-10-05, suma 21,00 Eur ir 2024-06-06 atliktas bankinis pavedimas 51,00 Eur sumai už (duomenys neskelbtini) pamokas. 2025-05-21 ieškovė atliko 280,00 Eur siekiantį bankinį pavedimą VŠĮ (duomenys neskelbtini), mergaitė vyks į stovyklą „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 13 d. iki liepos 19 d. (nuo 2020-03-08 iki 2025-05¬21). 2025-05-26 iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Ieškovė nupirko vaikui žaislų už 50,00 Eur. Atsižvelgiant į pateikiamą mokėjimų analizę, galima teigti, kad mergaitė įgyvendina savo teisę į naudingo laisvalaikio organizavimą, lankosi įvairiose pramogų vietose, keliauja ir ilsisi tinkamai. Remiantis lyginamojoje vaiko poreikių lentelėje, patvirtinančioje esamą esminį vaiko poreikių padidėjimą informacija, per mėnesį lankymuisi kavinėse, kine, pažintinuose takuose, parodose yra skiriama 50,00 Eur, per metus - 600,00 Eur. Gimtadienio šventei per mėnesį - 33,00 Eur, per metus - 400,00 Eur, draugų gimtadieniams per mėnesį skiriama - 25,00 Eur, per metus 300,00 Eur. Taip pat laisvalaikio praleidimo inventoriui skiriama per mėnesį 33,30 Eur. Vaiko atostogoms ir stovykloms kiekvieną mėnesį reikia skirti 113,00 Eur, per metus - 1360,00 Eur.

Vaiko maitinimąsi mokykloje įrodo bankiniai pavedimai. 2023-02-01 maitinimuisi atliktas 40,80 Eur bankinis pavedimas, 2023-03-06 suma maistui mokykloje siekė 68,00 Eur, 2024-04-06 sumokėta 119,89 Eur siekianti suma, 2024-05-18 atliktas bankinis pavedimas 19,29 Eur sumai už maistą mokykloje, 2024-05-23 sumokėta 21,09 Eur, 2024-05-30 maitinimui skirta 21,09 Eur suma, 2024-09-14 - 68,09 Eur, 2024-10-05 - 64,09 Eur, 2024-10-15 - 66,69 Eur, 2024-11-02 - 45,00 Eur, 2024-11-07 - 51,89 Eur. Remiantis vaiko poreikių lentelėje pateiktais duomenimis, vaiko maitinimui mokykloje skiriama suma per mėnesį sudaro 80,00 Eur viso mėnesio biudžeto, per metus ši suma siekia 720,00 Eur.

VTA įstatymo 9 straipsnis įtvirtina vaiko teisę į sveikatą. Ši teisė įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, vaikų ligų prevencija, teikiant kvalifikuotą sveikatos priežiūrą. Vaiko sveikatai pagal Ieškovės pateiktus duomenis, skiriamos šios išlaidos, 2024-06-01 atliktas bankinis mokėjimas už (duomenys neskelbtini), kuris buvo atliktas UAB “(duomenys neskelbtini)” klinikai esančiai (duomenys neskelbtini), 2024-05-10 išleista 80,50 Eur suma (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2024-05-10 iki 2024-06-01). 11 priede pateikiamas 2025-04-08 mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo mokėjimu buvo atsiskaityta už (duomenys neskelbtini) vaikui ir sumokėta 9,88 Eur suma, 2025-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas mokėjimas siekiantis 50,99 Eur už (duomenys neskelbtini) nuo peršalimo, vitaminus, medicininius tepalus, 2025-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas 69,56 Eur mokėjimas už (duomenys neskelbtini), šildomos pūslės įsigijimą.

2025-02-02 atliktas 28,89 Eur mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo Ieškovė apmokėjo už savo ir vaiko metinį sveikatos draudimą. Per mėnesį sveikatos priežiūros išlaidoms skiriama suma - 40,00 Eur, (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti mėnesiui reikalinga suma - 15 Eur. Išlaidas patirtas mokymosi įstaigoje patvirtina 2024-11-14 atliktas bankinis pavedimas skirtas klasės biudžeto papildymui siekiantis 65,00 Eur, taip pat 2024-09-04 buvo atliktas 80,00 Eur siekiantis mokėjimas klasės biudžeto papildymui mokslo metų pradžioje (vaiko klasės biudžeto papildymas nuo 2024-09-04 iki 2024-11-14).

Asmeninėms vaiko išlaidoms (dienpinigiai) skiriama suma per mėnesį sudaro 60,00 Eur. Pavedimai atliekami į asmeninę P. K. sąskaitą. 2024-12-27 pervesta 96,00 Eur siekianti suma, 2025-01-21 pervesta 10,00 Eur sumą siekiantys dienpinigiai, 2025-01-28 į mergaitės sąskaitą pervesta 60,00 Eur suma, 2025-02-11 atliktas 10,00 Eur bankinis pavedimas, taip pat ieškovė duoda mergaitei pinigų ir grynais.

2015 m. vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikėjo skirti apie 510,20 Eur, o šiuo metu naujai atsiradusiems ir padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti reikia skirti apie 1000 Eur (atskaičius gaunamus vaiko pinigus). Taigi atskaičius ieškovės gaunamus vaiko pinigus, dukters poreikiai išaugo dvigubai, kas yra labai ženklus vaiko poreikiams skirtinos piniginės sumos padidėjimas. Vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu, 54 aukščiau nurodytų sumų turėtų skirti atsakovas. Šiuo metu atsakovas dukters išlaikymui nuo 2025-01-01 moka po 300,00 Eur/mėn. (nuo 2025-01-01 iki 2025-05-17). Matematiškai apskaičiuojant atsakovo dalį dukters padidėjusių poreikių tenkinimo sumoje, iš vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos išminusavus vaiko pinigus, atsakovas šiuo metu turėtų teikti dukrai ne mažesnį nei 500 Eur/mėn. išlaikymą. Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 500,00 Eur/mėn.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1720,00 Eur.

Ieškovė su dukra nuo 2025 m. balandžio mėn. gyvena socialiniame būste, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi.

Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2014 m. pirmos registracijos datos transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šią transporto priemonę savo vardu įregistravo 2024-10-29.

Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 2006 m. pirmos registracijos datos transporto priemonė , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas šią transporto priemonę registravo savo vardu 2025-05-15.

Nagrinėjamu atveju savo ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo ieškovė grindžia tuo, kad iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, todėl šiuo metu atsakovo nuo 2025 m. sausio mėn. teikiamo 300,00 Eur/mėn. išlaikymo šiems dukters padidėjusiems poreikiams patenkinti neužtenka. Su šia aplinkybe iš esmės sutinka ir pats atsakovas, kuris nuo 2025 metų pradžios išlaikymui skiria po 300,00 Eur/mėn. Mediacijos metu susitartas sąlygas atsakovas nesutiko įteisinti pasirašant taikos sutartį ir ją patvirtinant teisme, todėl siekiant užtikrinti, kad padidėję dukters poreikiai bus sąžiningai atsakovo dengiami jam priklausančia dalimi, yra pagrindas šią ginčo situaciją sureguliuoti.

Ieškovė pagrindė, kad vaiko poreikiai padidėjo itin ženkliai: 2015 m. vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikėjo skirti apie 510,20 Eur, o šiuo metu naujai atsiradusiems ir padidėjusiems vaiko poreikiams tenkinti reikia skirti apie 1000 Eur (atskaičius vaiko pinigus). Taigi atskaičius ieškovės gaunamus vaiko pinigus, dukters poreikiai išaugo apie 500 Eur/mėn., kas yra labai ženklus padidėjimas, o tai sudaro pagrindą peržiūrėti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, padidintas išlaikymas iš atsakovo priteistinas ne nuo ieškinio teismui pateikimo, bet nuo privalomosios mediacijos atlikimo pradžios datos, t. y. nuo 2024 m. spalio 30 d., kurios metu atsakovas buvo informuotas apie vaiko poreikiu padidėjimą. Aplinkybė apie iš esmės pasikeitusius ir padidėjusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius atsakovui tapo žinoma ne nuo ieškinio pateikimo momento, o buvo žinoma vėliausiai nuo privalomosios mediacijos atlikimo momento.

Ieškovės teigimu, 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Siekdama apginti nepilnamečio vaiko teises gauti išlaikymą atitinkantį dabartinius jų poreikius, vykdydama Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintą pareigą, ieškovė kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrių dėl privalomosios mediacijos atlikimo. Šalys privalomąją mediaciją įvykdė, kurios metu sutarė sudaryti taikos sutartį raštu, tačiau dėl atsakovo kaltės, taikos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovas niekada neginčijo, kad dukters poreikiai padidėjo.

Ieškovė pasirėmė teismų praktika, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 969/2018 38 p.).

Išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo - juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas gali būti priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos, taip pat išlaikymas gali būti padidintas ir nuo vieno iš tėvų turtinės padėties pagerėjimo momento arba nuo pranešimo vienam iš tėvų apie padidėjusius vaiko poreikius dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023). Kitoks didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymas pažeistų vaiko interesus ir neatitiktų CK 3.200 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.

Pažymėtina, kad plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento, byloje, kurioje ieškovė reikalavo išlaikymo dydžio pakeitimo momentu laikyti ne kreipimosi į teismą datą, bet atsakovo turtinės padėties pagerėjimo momentą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 38 p.). Ši teismų praktika yra plėtojama ir kitose nutartyse (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-570-430/2022, kurioje teismas dėl išlaikymo vaikams padidinimo laikotarpio taip pat sprendė pagal tai, kada vaikų tėvas buvo informuotas apie esminį vaikų poreikių padidėjimą ir išaiškino, „kad teisė į padidintą išlaikymą šalių (duomenys neskelbtini) egzistavo jau privalomos mediacijos inicijavimo momentu ir tai buvo žinoma atsakovui. Įstatyme įtvirtinta privalomoji neteisminė mediacija, šiuo atveju lėmusi vėlesnį priešieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimą teismui, neturėtų būti pagrindas paneigti nepilnamečio vaiko teisės gauti jo padidėjusius poreikius atitinkantį išlaikymą tuo momentu kai toks poreikis tapo žinomas ir skyrium gyvenančiam tėvui. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant ir siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.“

Atsiliepimas

Atsakovas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo:

1) netenkinti ieškovės L. V. 2025-09-24 ieškinio atsakovui E. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo;

2) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas-2420 Eur advokato išlaidų (b.l. 16-17 dok-151110; dok-3522).

Atsiliepime (b.l. 16-17 dok-151110) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad teismas nutartimi nustatė, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nepilnametės dukters, kurios gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, išlaikymui įsipareigojo mokėti po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2015 m. sausio 12 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovo įsipareigojimas teikti 145,00 Eur išlaikymą su ieškove gyvenančiai dukrai, tokiu būdu padengiant 50 proc. būtinųjų mėnesio išlaidų, buvo nustatytas atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Pažymėtina, jog reikšdama ieškinį dėl nustatyto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai pakeitimo, atsakovo teikiamo išlaikymo sumą ieškovė reikalauja padidinti nuo 145,00 Eur iki 500,00 Eur. Ieškovės argumentai, kuriais remiantis ji įrodinėja, jog praėjus dešimčiai metų nuo teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo su ieškove gyvenančios nepilnametės dukros išlaikymo išlaidos išaugo daugiau nei dvigubai, kadangi vaikas paaugo, laikytini visiškai nepagrįstais ir neteisėtais. Be kita ko, prašoma priteisti suma yra didelė ir neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovės teigimu, su ieškove gyvenančiai dukrai per mėnesį reikalinga 500,00 Eur suma, taigi, ieškovės tariamai patiriamos vaikų išlaikymo išlaidos sudaro apie 1000,00 Eur. Abejones ieškovės argumentų pagrįstumu kelia ir tai, jog kai kurios vaiko poreikiams tenkinti ieškovės skiriamos sumos nėra būtinos ir laikytinos perteklinėmis, pvz. vieno nepilnamečio vaiko aprangai ir avalynei skiriama 960,00 Eur suma per metus, kas sudaro 80,00 Eur per mėnesį, žaislams ir pramogoms (kinui, baseinui, būreliui, stovyklai, gimtadieniai) - 2660,00 Eur per metus, t. y. 221,67 Eur per mėnesį, maistui (įskaitant pietus mokykloje) ir dienpinigiams - 140,00 Eur vienam vaikui per mėnesį. Taigi, ieškovė nepagrindė tariamai padidėjusių išlaidų būtinumo ir realumo, neįrodė objektyvaus vaiko poreikių pasikeitimo, nenurodė jokių konkrečių argumentų ar iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios sudarytų teisines prielaidas reikalauti pakeisti 2015 m. birželio 23 d. teismo sprendimo dalį dėl nustatyto vaiko išlaikymo dydžio, todėl ieškinio reikalavimas padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą laikytinas nepagrįstu.

Ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos uždirbamas atlygis remiantis šalių pasirašytu 2025 m. birželio 2 d. Darbo sutarties pakeitimu, sudaro 3472,00 Eur per mėnesį, t. y. 2100,56 Eur „į rankas“. Ieškovė ieškinyje nepateikia jokių argumentų, dėl savo turtinės padėties pablogėjimo, dėl ko atsirastų pagrindas reikalauti padidinti nepilnametei dukrai mokamų išmokų dydį.

Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą reikalauti padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą, t. y. neįrodė po priimto teismo sprendimo įvykusio esminio ieškovės turtinės padėties pablogėjimo ir vaiko poreikių pasikeitimo (padidėjimo) (CK 3.201 str., CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir keisti 2015 m. birželio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl atsakovo teikiamo išlaikymo su ieškove gyvenančiai nepilnametei dukrai dydžio.

Pažymėtina, jog remiantis byloje esančiu Nekilnojamo turto registro išrašu atsakovas asmeninės nuosavybės teise neturi. Šiuo metu atsakovas per mėnesį gauna minimalų darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo pajamos yra nepakankamos vaiko išmokoms mokėti, atsakovo mama G. K. su ieškove gyvenančiai nepilnametei dukrai perveda 300,00 Eur per mėnesį. Atsakovas prie vaikų išlaikymo geranoriškai prisideda didesne dalimi nei buvo nustatyta teismo nutartimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovo sudėtinga finansine padėtimi, neegzistuoja objektyvi galimybė atsakovui dar didesne dalimi prisidėti prie su ieškove gyvenančios nepilnametės dukros P. K. išlaikymo. Priešingu atveju, teismo sprendimu padidinus nepilnametės dukros teikiamo išlaikymo dydį, atsakovas nebeįstengs patenkinti bent minimalių savo asmeninių poreikių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinyje išdėstyti argumentai dėl atsakovo geros turtinės padėties, sudarančios prielaidas vaikui teikiamo išlaikymo padidinimui iki 500,00 Eur, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis bei paremti vien tik ieškovės abstrakčiais pasvarstymais. Ieškovė nepagrįstai ieškinyje neatskleidžia aplinkybių visumos ir nepagrįstai nevertina atsakovui tenkančios išlaikymo naštos. Atsakovo teigimu, jis neturi jokios objektyvios finansinės galimybės teikti didesnį nei 2015 m. birželio 23 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą su ieškove gyvenančiai nepilnametei dukrai. Be to prašė atmesti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas arba jas sumažinti, nes ieškinys nepagrįstas, atsakovas pagal išgales moka po 350 Eur vaiko išlaikymo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) j. a. k. 188752021, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su su individualiais vaiko poreikiais (b.l. 20-21 dok-152903).

Išvadoje nurodoma, kad apsilankyta ieškovės L. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Tai (duomenys neskelbtini). Bute yra svetainė, dukros kambarys, atskira virtuvė, WC, vonia, koridorius, tamsus kambarys, du balkonai. Mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame yra (duomenys neskelbtini). Mergaitės kambaryje daug apdovanojimų už (duomenys neskelbtini). Vaikas aprūpintas visomis (duomenys neskelbtini). Nepilnametei sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti.

Ieškovė teigė, kad atsakovas iki kol mergaitei suėjo (duomenys neskelbtini), su ja visai nebendravo. Vėliau ieškovės prašymu ir iniciatyva atsakovas susitiko su mergaite ir gal pora metų bandė bendrauti, tačiau užmegzti su dukra ryšio nepavyko. Atsakovas dabar su dukra ryšio net neieško, nei telefonu nepaskambina, su vaiku nebendrauja gal 3 metus. Močiutė iš atsakovo pusės taip pat nebendrauja. Ieškovė viena rūpinasi mergaite, niekas jai nepadeda, artimųjų ji neturi. Ieškovė vasarą neturi kur padėti mergaitės. Ieškovė sako, jei atsakovas nenori padėti prižiūrėti dukros, tai gal gali prisidėti prie (duomenys neskelbtini), nes ieškovė negeli atostogauti po 2,5 mėnesio. Ieškovė ką tik gavo (duomenys neskelbtini), reikėjo pasiremontuoti dukros kambarį, supirkti baldus - atsakovas neprisidėjo prie vaiko gerovės. Ieškovė sako, kad dukra vis auga, jos poreikiai didėja. Mediacijoje su atsakovu buvo sutarta, kad jis mokės vaikui 300 Eur./mėn., o kai mergaitė eis į (duomenys neskelbtini), atsakovas mokės po 350 Eur./mėn. Atsakovas sutiko, viskas buvo gerai, tačiau Taikos sutartį pasirašyti atsisakė. Jis sakė, kad mokės vaikui sutartą išlaikymą, tačiau nepasirašinės jokių dokumentų. Atsakovas moka po 350 Eur, tačiau prie papildomų išlaidų, kurios tik auga, niekada nėra prisidėjęs.

P. K., gim (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji lanko (duomenys neskelbtini) 2 k./sav. – 50 Eur./mėn. + 70 Eur. nario mokestis + apranga. Taip pat ji lanko (duomenys neskelbtini)- po 2 pamokas vienu metu – 80 Eur./mėn. Už visus užsiėmimus moka mama.

P. sakė, jog turi daug draugų, labai bendrauja su visos mokyklos mokiniais. Labiausiai patinkanti pamoka yra (duomenys neskelbtini), o labiausiai nepatinka (duomenys neskelbtini). Mokykloje jokių problemų neturi, viskas - puikiai. Mergaitė mėgsta žaisti (duomenys neskelbtini), jį žaidžia mokykloje, namuose mėgsta (duomenys neskelbtini); ji puikiai sutaria su mama, jos labai artimai bendrauja, pasipasakoja, pajuokauja, palaiko viena kitą. Mama labai skaniai daro valgyti. Jos kartu eina pasivaikščioti, pavaikščioti į (duomenys neskelbtini). Vasarą važiavo į (duomenys neskelbtini), bendravo su draugais, su mama keliavo po (duomenys neskelbtini).

Mergaitė su tėčiu jau trejus metus nebendrauja, po to, kai jis kelis kartus (duomenys neskelbtini), nes mergaitė jį pavadino vardu, o ne tėčiu. Tėtis pradėjo reikalauti, kad ji prižiūrėtų mažesnius jo vaikus. Kartą jo vaikai gal (duomenys neskelbtini), tai tėtis ją (duomenys neskelbtini), kad nesugebėjo prižiūrėti jo vaikų, nors jis pats buvo su draugais. Jis tada taip (duomenys neskelbtini), kad mergaitė pradėjo jo (duomenys neskelbtini), todėl ji nutarė, kad tokių santykių su tėčiu jai nereikia. P. sako, kad po ilgo laiko, tėčio vardu skambino močiutė, ji sakė, kad tėtis pasiilgo, kad tėtis norėtų, kad ji atvažiuotų pas jį. Mergaitė stebisi, kodėl to negalėjo pasakyti pats tėtis; su močiute iš tėčio pusės, taip pat nebendrauja, nėra ryšio su ja, pažymi, kad, kai ji buvo maža, tai tėtis visai gerai bendraudavo, ir su jo žmona gerai sutarė ir su jo vaikais draugavo, tačiau, kai paaugo, tėtis labai pasikeitė, jų santykiai labai pablogėjo. Dabar bendravimo visai nėra, ryšio nėra, tačiau mergaitė ir nenorėtų bendrauti.

Telefonu buvo susisiekta su atsakovu E. K. (E. K.). Atsakovui buvo paaiškinta priežastis, dėl kurios būtina apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje ir įvertinti buities sąlygas, tačiau atsakovas nurodė nematantis poreikio tokiam vizitui, kadangi jo dukra P. K., gimusi (duomenys neskelbtini), pas jį nesilanko. Atsakovas paaiškino, kad su ieškove L. V. skyriumi gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, t. y. nuo laikotarpio iki vaiko gimimo. Atsakovas teigė, jog iki dukros (duomenys neskelbtini) metų bendravimas su ja nevyko, nes ieškovė neleido, tačiau vėliau užsimezgė labai šiltas ir artimas bendravimas, trukęs keletą metų, kuris vėliau nutrūko be paaiškinimų. Pasak atsakovo, šiuo metu jau apie (duomenys neskelbtini)jokio bendravimo su dukra nėra. Atsakovas nurodė, kad sveikina dukrą su gimtadieniu, parašo žinutes, kartais bando paskambinti, tačiau nesulaukia jokio atsako – dukra nei atrašo, nei atsiliepia. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog teismo sprendimu jam buvo priteistas apie 145 Eur dydžio išlaikymas dukrai. Jo teigimu, savo iniciatyva išlaikymo sumą didino: apie (duomenys neskelbtini) metus mokėjo po 200 Eur per mėnesį, vėliau apie (duomenys neskelbtini) po 250 Eur, po to apie (duomenys neskelbtini) po 300 Eur, o pastaruosius tris mėnesius moka po 350 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė nesutinkantis su ieškovės prašoma išlaikymo suma ir sutinkantis mokėti 300 Eur per mėnesį. Taip pat informavo, jog turi dar du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) sūnų ir (duomenys neskelbtini) dukrą.

Vyras nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini); būstas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); apie (duomenys neskelbtini).; (duomenys neskelbtini); gyvena 4 asmenys – atsakovas, sutuoktinė ir du nepilnamečiai. Atsakovas nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigos – (duomenys neskelbtini), pajamos minimalios; pradėjo dirbti prieš nepilną mėnesį, todėl nežino tikslios sumos.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo teikti savo (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši pareiga yra asmeninio ir besąlyginio pobūdžio. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių nėra pajėgūs pakeisti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 33, dok-2718).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą P. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono apylinke?s teismo 2015-06-23 sprendimu civiline?je byloje Nr. 2-488-213/2015, buvo nutraukta šalių santuoka ir tame skaičiuje nustatyta P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina L. K. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš E. K. išlaikymas nepilnamečiui vaikui P. K. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-01-12 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedant L. K. nepilnamečiui vaikui P. K. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 145 Eur iki 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2024-10-30 iki vaiko pilnametystės, padidintą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybe?s nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidinto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise?s pagrindu paskirti ieškovę L. V.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, nes jis gauna minimalų darbo užmokestį, o su nedarbingumu jo gaunamas pajamos kai kuriais mėnesiais nesiekia net ir minimalaus darbo užmokesčio, jis išlaiko dar du nepilnamečius vaikus-(duomenys neskelbtini) sūnų ir (duomenys neskelbtini) dukrą, ieškovės pajamos pakankamos didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, ieškovės nurodytos vaiko poreikiai per didelės, be to, jis padedamas savo motinai mokėjo dukros išlaikymui, po 200 Eur, vėliau po 300 Eur, o nuo 2025 metų pabaigos ir po 350 Eur, t.y. pagal savo finansines išgales gali mokėti tik 350 Eur (maksimaliai) savo motinai padedant vaiko išlaikymui.

Teisinis bylos įvertinimas

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-6 dok-26326), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir atsakovo skiriamas vaiko išlaikymas-145 Eur per mėnesį (pagal teismo sprendimą) neatitinka vaiko minimalių poreikių. Ieškovės teigimu, atsakovas mokėjo papildomai vaiko išlaikymą, po 200 Eur, vėliau po 300 Eur per mėnesį, o paskutinius tris mėnesius ir po 350 Eur su sąlyga, kad ieškovė nesikreiptų į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovės teigimu, atsakovas atsisakė pasirašyti taikos sutartį mokėti didesnį vaiko išlaikymą nei priteistas teismo sprendimu išlaikymas.

Ieškovė nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos drabužiams avalynei, maistui, mokyklos reikmenims. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos, t.y. dukters poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 1000 Eur suma pagal surašytą lentelę. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti pusė šios sumos- 500 Eur nuo 2024-10-30 d., ieškovė taip pat prisidės prie sūnaus išlaikymo analogiška suma.

Atsakovas su ieškovės nurodytomis išlaidomis nesutiko, nes neturi finansinių galimybių prisidėti daugiau, kadangi turi tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, šiuo metu dirba, dėl nedarbingumo negauna net minimalaus darbo užmokesčio, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, o didesnį išlaikymą -350 Eur padeda sumokėti dukrai jo motina, todėl priteisus 500 Eur vaiko išlaikymui, jam neliks jokių lėšų nei savęs nei kitų dviejų vaikų išlaikyti. Be to, jis turi įvairių skolų.

Atsakovas nurodė, kad turi seną transporto priemonę, nekilnojamojo būsto neturi, gyvena motinai nuosavybės teise priklausančiame name su sutuoktine ir 2 nepilnamečiais vaikais.

Pasak atsakovo, ieškovės darbo užmokestis yra didesnis nei jo, todėl ji turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Trakų rajono apylinke?s teismo 2015-06-23 sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-488-213/2015 priėmimo faktinė situacija pasikeitė, šalių nepilnametės dukros poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė virš dešimt metų, keitėsi tik jo indeksavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nors atsakovas su ieškiniu ir nesutinka, tačiau savo veiksmais pripažino, kad po teismo sprendimo priėmimo, nuo kuriuo priėmimo praėjo dešimt metų, (vaikas buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu P. sukako (duomenys neskelbtini)) šalių vaiko poreikiai padidėjo, todėl jis papildomai mokėjo po 200 Eur, po to 300 Eur, o šiuo metu tris mėnesius ir po 350 Eur išlaikymo.

Šiuo metu P. K. yra (duomenys neskelbtini), ji mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ji lanko (duomenys neskelbtini) 2 k./sav. – 50 Eur./mėn. + 70 Eur. nario mokestis + apranga. Taip pat ji lanko (duomenys neskelbtini)- po 2 pamokas vienu metu – 80 Eur./mėn. Ji su mama kartu eina pasivaikščioti, į (duomenys neskelbtini). Vasarą važiavo į (duomenys neskelbtini), su mama keliavo po (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 145 Eur per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas 145 Eur išlaikymo dydis neatitinka nepilnametės dukros poreikių bei atsakovo turtinę padėtį. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinys turi būti atmestas, nes jis moka dukters išlaikymą papildomai, šiuo metu jo dydis sudaro 350 Eur per mėnesį.

Atsakovas iniciatyvos geranoriškai raštu užfiksuoti padidinto dukters išlaikymo (350 Eur per mėnesį) nekėlė, bylos duomenimis, prie padidinto išlaikymo mokėjimo prisideda jo motina (vaiko senuolė), todėl vertintina, kad atsakovo įsipareigojimas mokėti vaikui 145 Eur dydžio su indeksavimu išlaikymo yra teisiškai užfiksuotas ir sukelia atsakovui teisines pasekmes, tuo tarpu papildomas išlaikymas priklauso nuo atsakovo ir jo motinos geranoriškumo, teisiškai neįformintas, nemokant šio išlaikymo teisinių pasekmių atsakovui nesukelia. Teismo vertinimu, vaiko interesus atitiktų kas mėnesį teismo nustatytina išlaikymo suma, siekiant finansinio stabilumo ir vaiko poreikių užtikrinimo.

Nuo 2024 m. sausio 01 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 924 Eur; atskaičius mokesčius- 708,42 Eur, t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Nuo 2025 m. sausio 01 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1038 Eur; atskaičius mokesčius- 777,39 Eur,t .y. ½ dalį šios sumos sudaro 388,70 Eur.

Nuo 2026 m. sausio 01 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1153 Eur; atskaičius mokesčius- 846,96 Eur, t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 423.48 Eur.

Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 metų sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur, 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur, o nuo 2026 m. sausio 1 d. -129,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur), nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,90 Eur/2 = 327,45 Eur), o nuo 2026 metų sausio 1 d. – 846,96 Eur (846,96 Eur -129,50 Eur = 717,46 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 359 Eur iš kiekvieno iš tėvų (717,46 Eur/2 = 359 Eur)

Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 145 Eur iki 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo, pripažįsta, kad ieškovė skiria žymiai didesnę išlaikymo sumą nei atsakovas, nes pastarosios pajamos yra didesnės nei atsakovo.

Teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamete dukra s, su tuo ir nesiginčija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas pažymi, kad P. K. yra (duomenys neskelbtini), ji yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) moksleivė. Mergaitė specialių poreikių neturi.

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko P. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 1000 Eur suma, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) paslaugas (b.l. 32 dok-2541).

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis svyruoja nuo 2147,02 Eur iki 3472 Eur (buvo gauta ir 3991,49 Eur suma), ieškovės teigimu, ji vidutiniškai gauna virš 2000 Eur darbo užmokestį, be šalių nepilnametės dukros kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas E. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudavo minimalų darbo užmokestį (Sodros duomenimis, jo darbo užmokestis svyravo nuo 1241,08 Eur iki 563,05 Eur, kai yra nedarbingumas) Pagal pateiktą darbo sutartį atsakovas gauna minimalias pajamas- 884,87 Eur, atsakovo įmonės veikla yra sustabdyta (b.l. 30 dok-192890), jis transporto priemonių neturi (b.l. 31 dok-208). Šiuo metu atsakovas užsiregistravo nuo 2026-01-06 d. Užimtumo tarnyboje, pagal medicininius dokumentus turi (duomenys neskelbtini), sunkaus darbo dirbti negali (dok-3083). Kaip nustatyta byloje, įsitvirtinti rinkoje ir gauti gerą darbą bei didesnį atlyginimą nei minimalus darbo užmokestis, atsakovas neturi galimybių, nes neturi jokio išsilavinimo (išskyrus (duomenys neskelbtini)). Be to, atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) sūnų ir (duomenys neskelbtini) dukrą, t.y. viso turi tris išlaikytinius.

Teismas nesutinka su atsakovo atstovo teiginiu, kad vaikams turi būti užtikrinamas vienodos sumos išlaikymas. Akivaizdu, kad išlaikymo dydį sąlygoja vaiko poreikiai, kurie negali būti vienodi, t.y. (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnaus vaiko poreikiai nedideli ir yra mažesni nei (duomenys neskelbtini) dukros. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovo sutuoktinė gauna pakankamą atlyginimą apie 2000 Eur.

Civilinė byla iškelta 2025-09-25 d.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 500 Eur vaiko išlaikymo pradedant nuo 2024-10-30 d. Teismas sutinka su padidintu išlaikymu momentu, nurodyti ieškovės-2024-10-30 d.

Teismas sutinka su ieškovės argumentu bei jos nurodyta teismų praktika, kad teisė į padidintą išlaikymą šalių (duomenys neskelbtini) egzistavo jau privalomos mediacijos inicijavimo momentu ir tai buvo žinoma atsakovui. Įstatyme įtvirtinta privalomoji neteisminė mediacija lėmusi ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimą teismui, neturėtų būti pagrindas paneigti nepilnamečio vaiko teisės gauti jo padidėjusius poreikius atitinkantį išlaikymą tuo momentu kai toks poreikis tapo žinomas ir skyrium gyvenančiam tėvui.

Iš byloje esančios mediatoriaus A. S. 2024-12-23 d. pažymos dėl mediacijos atlikimo seka, kad 2024-10-230 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirtas mediatorius, kuris nuo 2024-10-30 iki 2024-12-23 d. atliko šalių privalomą mediaciją kilus ginčui dėl valko išlaikymo pakeitimo; mediacijos rezultatas-mediacija pasibaigė sudarius taikos sutartį (b.l. 1-6 dok-26326).

Kaip jau minėta, atsakovas sutiko su ieškovės argumentais dėl padidinto išlaikymo dydžio ir geranoriškai mokėjo (jo/atstovo teigimu) mediacijoje sutarus po 250 Eur, nuo 2025 metų pradžios po 300 Eur, o nuo 2025 metų pabaigos tris mėnesius moka ir po 350 Eur.

Tokiu būdu, bendrai įvertinus P. poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis logikos dėsniais, teismas vertina, kad 2024 metais 306 Eur išlaikymo suma, 2025 metais 327 Eur išlaikymo suma, 2026 metais 359 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 96,25 Eur, 122,50 Eur bei 129,50 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma 145 Eur didinama atsižvelgiant į mergaitės amžių, poreikius, mokslą bei kitus poreikius iki 306 Eur -204 metais, 327 Eur-2025 metais ir 359 Eur pradedant nuo 2026 metų.

Su universalia išmoka -122,50 Eur, ieškovė 2024 metais gaus 402,25 Eur (306 +96,25 Eur), 2025 metais - 449,50 Eur (327 +122,50 Eur), 202(duomenys neskelbtini)s-488,50 Eur (359 -129,50 Eur) vaikui išlaikyti.

Minimalus vaiko išlaikymas priteistinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei išlaikytinių skaičių. Kita didesnė dalimi prie P. išlaikymo turi prisidėti ieškovė.

Teismas nesutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad dėl to, kad jis turi skolų, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, neturi turto, transporto priemonių, negali dirbti sunkaus darbo, išlaiko dar du vaikus, prašo ieškinio netenkinti.

Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto išvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, susidariusi sunki turtinė padėtis negali būti pagrindas nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-09-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-469/2026).

Kaip jau minėta, atsakovas gyvena motinai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios sąlygos jam užtikrintos), su sutuoktine, kurios darbo užmokestis yra apie 2000 Eur (teisminio nagrinėjimo metu (2026-01-08) nurodė atsakovo atstovas), nepaisant sveikatos sutrikimų, yra darbingas, dirbti ir gauti pajamas gali, nutraukė darbo santykius savo iniciatyva ir užsiregistravo užimtumo tarnyboje, t.y. nededa aktyvių pastangų vaikų padėčiai pagėrinti, pats blogina savo turtinę padėtį, faktiškai moka po 350 Eur vaiko išlaikymui, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas minėtas faktines bylos aplinkybes užfiksuoti ir atmesti atsakovo argumentus dėl sunkios turtinės padėties, kurią jis pats ir sukūrė.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Trakų rajono apylinke?s teismo 2015-06-23 sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-488-213/2015 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovo atstovas, duodami paaiškinimus nurodė, jog abu tėvai turi prisidėti prie nepilnametės dukros P. išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 1000 Eur suma - 129,50 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant Trakų rajono apylinke?s teismo 2015-06-23 sprendimu civiline?je byloje Nr. 2-488-213/2015, nustatytą išlaikymo dydį nuo 2024-10-30 d. (kai prasidėjo mediacija ir iškilo toks poreikis) iš atsakovo priteisiant padidintą išlaikymą nepilnametei dukrai P., sudarantį po 2024 metais po 306 Eur, 2025 metais po 327 Eur, o nuo 2026 metų po 359 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė patyrė 1865,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo (b.l. 34 dok-3110).

Atsakovas patyrė 2420 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės (dok-3522).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t.y., 65,89 proc., atmesta reikalavimų dalis sudaro 34,11 proc. ( 359 Eur-145 Eur=214 Eur; 500 Eur-359 Eur=141 Eur; 214 Eur - 100 % , o 141 Eur - x %; 141 Eur x 100% : 214 Eur = 65,89 % ).

Tokiu būdu, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t.y. ieškovei priteistina 1229,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (1865,38 Eur x 65,89 proc.), o atsakovui -825,46 Eur (2420 Eur x 34,11 proc.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalių advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, trijų tomų, vidutinio sudėtingumo, ginčas turtinis, buvo paskirti 2 posėdžiai (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 58 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((359Eur – 145 Eur=214 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 58 Eur (CPK 79 str., 80 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,04 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos todėl nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Trakų rajono apylinke?s teismo 2015-06-23 sprendimu civiline?je byloje Nr. 2-488-213/2015, nepilnamečiam vaikui P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį (145 Eur) ir priteisti iš atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą nuo 2024-10-30 iki 2024-12-31 d. po 306 Eur (tris šimtus šešis Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2025-01-01 d. iki 2025-12-31 d. po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2026-01-01 d. po 359 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną L. V. a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini), 1229,09 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis Eur 09 ct) bylinėjimosi išlaidų L. V. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš L. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 825,46 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis Eur 46 ct) advokato išlaidų E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini), 58 Eur (penkiasdešimt Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660). Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė