Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjaVita Lučkauskaitė, J. M.,dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovui adv.Andrejui Paberaliui,atsakovui E. K., jo atstovui advokato padėjėjui JanZavadski,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui E. K., institucijai, teikiančiai išvadą Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę K.; nustatyti nepilnametės dukros P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. K. po 145Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-06 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti 1044 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu santuoką sudarė 2013-08-30, santuokoje susilaukė dukros P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo kurį laiką gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, turėjo bendrų interesų, gerino šeimos buitį, norėjo kartu su atsakovo tėvais statyti gyvenamąjį namą, turėjo namo projektą. 2013 lapkričio mėnesį ieškovė pastebėjo, kad vyro santykiai jos atžvilgiu atšalo, jis pasidarė jai nelojalus, pradėjo nepagrįstai ją kaltinti, blogai bendrauti su ja, netinkamai vykdyti sutuoktinio pareigas, nuolat kurstydavo konfliktus, ieškovei įtarus, jog sutuoktinis yra jai neištikimas, ieškovė apsigyveno pas savo seserį (iki tol gyveno pas sutuoktinio tėvus). Po dukros P. gimimo atsakovas nesidomėjo jų tolesniu šeimyniniu gyvenimu bei judviejų dukra. Atsakovas gyvendamas skyrium praktiškai nesirūpina judviejų vaiku, nedalyvauja dukros auklėjime, visiškai neprisideda prie jos išlaikymo, šeimai neskiria net menkiausio dėmesio. Santuoka jau kuris laikas yra faktiškai iširusi, jokių šeimyninių ryšių sutuoktiniai nepalaiko, jau gana ilgą laiką gyvena skyrium, todėl nėra vilties, jog vėl pradės gyventi kaip sutuoktiniai ir atnaujins vedybinį gyvenimą. Su atsakovu susitarti nutraukti santuoką bendru sutikimu nepavyko, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė ieškinyje, kad gyvendami santuokoje trumpą laiką, sutuoktiniai jokio turto neįgijo, registruotų transporto priemonių ar kito bendro kilnojamojo turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu taip nėra, bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi. Apie asmenines atsakovo skolas ieškovei nežinoma. Nurodė, kad nuo pat gimimo ir šiuo metu nepilnametė duktė P. K. gyvena su motina L. K. Elektrėnuose, pagal panaudos sutartį naudojamame L. K. giminaitės bute. Ieškovė prašo nustatyti dukters P. K. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.Nepilnametei dukrai P. K. reikalingas išlaikymas 366 Eur per mėnesį, išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui (apie 95 Eur per mėnesį), būstui (apie 80 Eur per mėnesį), higienos priemonėms, vitaminams, vaistams (apie 90 Eur per mėnesį), aprangai (apie 50 Eur per mėnesį), lavinimosi priemonėms (apie 15Eur per mėnesį), vaikiški indai, baldai, patalynė ir pan. (apie 20 Eur per mėnesį), atlyginimas auklei (apie 16 Eur per mėnesį). Atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai P. K., todėl ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo po 145 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Nuo dukros gimimo (2014-01-06) atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, todėl išlaikymas turi būti priteistas teismine tvarka nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo tėvai nuo 2014 m. vasario mėn. į ieškovės sąskaitą perveda vidutiniškai po 58 Eur per mėnesį, atsakovo skola už dukros išlaikymą už 12 mėn. sudaro 1044 Eur ((145 Eur – 58 Eur) x12 mėn)).Ieškovė sau išlaikymo neprašo.

Teismo posėdžio metu ieškovėpalaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad iki santuokos įregistravimo ji su atsakovu gyveno kartu apie trys metus, tačiau įregistravus santuoką, jau po 2 mėnesių jų santykiai pašlijo ir ji išsikėlė iš jo tėvų namų, kur gyveno su atsakovu. 2014 m. sausio 6d. gimė jų bendra duktė, tačiau jie jau kartu nebegyveno. Nurodė, kad šiuo metu ji su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, viena augina dukrą, kadangi ji šiuo metu dar nedirba, gauna už vaiką pašalpą, taip pat išlaikymą nuo Naujųjų metų teikia ir atsakovas, tačiau pinigus perveda ne jis pats, o jo motina. Nurodė, kad nuo dukters gimimo atsakovas vaikui teikė labai mažą išlaikymą, t.y. atsakovas mokėdavo po 200 litų į mėnesį, nors ji prašė, kad būtų mokama daugiau.Todėl norėtų, kad būtų priteistas susidaręs įsiskolinimas. Neginčijo tos aplinkybės, kad vaikui buvo perkamos sauskelnės, mišinėliai, drabužiai, taip pat prieš vaiko gimimą gavo 1500 litų, jai buvo pasakyta, kad tai senelių dovana vaiko vežimėlio pirkimui. Nurodė, kad ji niekada neprieštaravo, jog atsakovas bendrautų su dukra, tačiau jis tai darė retai, nuo vaiko gimimo P. atsakovas matė gal 4-5 kartus, taip pat visas dienas su ja buvo ligoninėje, kai gimė vaikas, po vaiko gimimo atvažiuodavo kas dvi savaites pas vaiką, o vėliau ėmė lankytis rečiau, paskutinį kartą vaiką atsakovas matė 2014 m. lapkričio 28d., kai ji su vaiku buvo atvažiavusi į posėdį. Dukra dar yra labai maža, kad jos tėvas galėtų su ja bendrauti taip, kaip jis nori. Ieškovė sutiktų, kad tėvas bendrautų su vaiku jos akivaizdoje, nes dukra tėvo visai nepažįsta, todėl jai būnant su juo vienai, būtų didžiulis stresas. Nurodė, kad susitikimai su tėvu galėtų vykti jos akivaizdoje maždaug iki 4 metų, o po to gal situacija pasikeistu. Nurodė, kad turto gyvendami kartu neužgyveno, vestuvių proga buvo gavę 18000 litų pinigais, tačiau visi pinigai liko pas vyrą, šių pinigų ji neprašo dalinti.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį sutiko, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo, prašomu priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydžiu, prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikui, tačiau ne tokia suma, kurios prašo ieškovė. Pagal ieškovės apskaičiavimus vaiko išlaikymui vienam mėnesiui reikia apie 300 Eur, iš jo prašo priteisti po 145 Eur kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ši suma yra pernelyg didelė, nepagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais, bei neatitinka jo turtinės padėties, todėl turi būti sumažinta. Ieškovė, prašydama priteisti po 145 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti, privalo įrodyti, jog būtent tokia suma yra reikalinga vaiko poreikiams. Ji nepagrindė įrodymais jokių ypatingų ir didelių vaiko poreikių, nepateikė, konkrečiai jos turėtų, išlaidų kvitų. Įtarė, kad pateikti kvitai gali būti ne ieškovės, kadangi kas mėnesį perduodavo jai sauskelnes, bei mišinėlius, todėl jai nebuvo jokio poreikio pirkti jų papildomai. Taip pat prašoma suma nėra protinga bei sąžininga atsižvelgiant į jų tarpusavio susitarimą, nes tik gimus vaikui buvo susitarę, kad jis mokės kas mėnesį vaiko išlaikymui po 200 Lt, bei aprūpins sauskelnėmis, bei ieškovės prašomais ekologiškais baltarusiškais mišinėliais ir kitais maisto produktais, kurių vertė kas mėnesį sudaro apie 150 Lt. Pažymėjo, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos niekada nesiskundė, kad jai nepakanka jo teikiamų lėšų ir maisto produktų vaiko išlaikymui, bei nereiškė jokių dėl to pretenzijų, todėl mano, kad vaiko poreikiai bus pilnai patenkinti skiriant jam po 100 Eur kas mėnesį. Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma, bei nurodymu, kad nuo dukros P. K. gimimo neteikė jokio išlaikymo. Kaip matosi iš prie atsiliepimo pridėtų kvitų, dar prieš dukrytės gimimą ieškovei buvo pervesta 1500 Lt naujagimio reikmenims pirkti apie kuriuos ji būdama nesąžininga ieškinyje nenurodo. Vaikui gimus pasirūpino vaikiška lovyte, karusele, vaikštyne, stumduku, bei lavinamuoju žaislu, ką įrodo pirkimo-pardavimo kvitas, mokėjimo nurodymas. Taip pat kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui buvo pervedama ne mažiau kaip po 200 Lt, kas įrodoma pridedamais mokėjimo nurodymais. Taip pat yra papildomai pervedęs 100 Lt sveikindamas su Šv. Kalėdomis. Paaiškino, kad visi pavedimai yra daromi iš jo motinos G. K. sąskaitos, kadangi jis nesinaudoja elektronine bankininkyste. Tokiu būdu per 2013 m. gruodžio mėnesį ir 2014 metus ieškovei buvo pervesta 4000 Lt bankiniu pavedimu, bei ne mažiau kaip 1800 Lt skirta sauskelnėms ir maisto prekėms pirkti, ką įrodo kai kurie išlikę kvitai. Atkreipė dėmesį į tai, kad nenumanydamas apie galimas ieškovės pretenzijas dėl išlaikymo įsiskolinimo specialiai kvitų nerinko, todėl negali jų visų pateikti. Atkreipė dėmesį į tai, kad vien tik esami kvitai patvirtina, kad per 2014 m. vaiko išlaikymui buvo skirta ne mažiau kaip 1000 Lt, o tai, kad teikė vaikui maisto produktus ir sauskelnes kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip už 150 Lt įrodo, 2014 metų gruodžio bei 2015 m. sausio mėn. išsaugoti kvitai, bei pačios ieškovės pateikti maisto pirkimo kvitai, iš kurių matosi, kad maisto ir sauskelnių ieškovė dukrytei pirko nedaug. Laiko, kad savo pareigą teikti vaikui išlaikymą vykdė tinkamai, todėl kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodyta įsiskolinimo suma. Nurodė atsiliepime į ieškinį, kad šiuo metu esama problemų dėl bendravimo su vaiku, bei siekiant, kad būtų užtikrinti vaiko interesai ir teisė bendrauti su tėvu ateityje, prašys teismo nustatyti sekančią bendravimo su vaiku tvarką:darbo dienomispraleisti su vaiku vieną dieną savaitėje, nenustatant konkrečios dienos, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų 17 val. ir nuvežant į ieškovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21 val.;lyginėmis metų savaitėmissavaitgalį praleisti su vaiku nuo penktadienio 17 val., pasiimant iš ieškovės gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val. į ieškovės namus;lyginiais metais(2016 m., 2018 m. ir t.t.) Šv. Velykų metu(nuo prieš Velykas einančio penktadienio 16:30 val. iki sekmadienio 20 val.), Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną(nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki gruodžio 25 d. 20 val.), per Naujųjų Metų sutikimą(nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1 d. 12 val.); per dukros gimtadienį,t.y. sausio 6 d. (nuo gimtadienio išvakarių 17:30 val. iki po gimtadienio einančios dienos 8 val.) - vaiką paimant iš ugdymo įstaigos ar ieškovės namų ir nuvežant į ugdymo įstaigą ar ieškovės gyvenamąją vietą;nelyginiais metais(2015 m., 2017 m. ir t.t.) antrąją Šv.Velykų dieną(nuo Velykų sekmadienio 20 val. iki antradienio 8 val.) ir antrąją Šv. Kalėdų dieną(nuo gruodžio 25 d. 20 val. iki gruodžio 27 d. 8 val.);nustatyti, kad vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, vaiko atostogų metu bendraus su dukra pusę atostogų laiko;nustatyti, kad tėvo atostogų metu bendraus su dukra septynias kalendorines dienas, du kartus metuose;nustatyti, kad turi teisę atostogauti su dukra ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų per metus;nustatyti, kad jei vienas iš tėvų pageidauja išvykti su dukra į užsienį, turi gauti rašytinį kito tėvo (motinos) sutikimą ne vėliau kaip dvi savaites iki planuojamo išvykimo.Atsiliepime taip pat nurodė, kad sutinka su tuo, jog santuokos metu jokio nekilnojamojo, bei kilnojamojo turto bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo, kreditorių taip pat neturi, todėl ir dalinti neturi ką. Nurodė, kad sutinka, kad po santuokos nutraukimo jiems abiem būtų paliktos santuokinės pavardės.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, išvadoje nurodė, kad prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, kad L. K. su dukra P. K. gyvena (duomenys neskelbtini), jos pusseserei nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute> Bute yra reikiami baldai, P. turi lovytę, kėdutę su staliuku, kurie skirti mergaitės maitinimui, mergaitė turi daug žaislų. Mergaitė bando žengti pirmuosius žingsnius, yra labai prisirišusi prie mamos. L. K. skirai didelė dėmesį vaiko maitinimui, gamina maistą pati, dar vartoja mišinėlius, kuriuos atveža vyro motina. L. K. šiuo metu yra motinystės atostogose, pirmus metus ji gaudavo 1250 litų į mėnesį, dabar gauna 243 eurus, P. išlaikyti padeda vyro mama, ji pirmaisiais metais pervesdavo po 200 litų kas mėnesį, o dabar perveda po 145 eurus. Mergaitė yra sveika. Mergaitė su savo tėčiu paskutinį kartą bendravo 2014 m. lapkričio 29d. Vilniuje kavinėje, mergaitė savo tėčio nepažįsta, L. K. norėtų, jog tėvas dalyvautų dukters auklėjime. Siūlo priimti sprendimą, kuris geriausiai užtikrintų nepilnametės P. K. poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)., Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą P. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, o atsakovė pareiškusi priešieškinį, pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokiniai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų.Priešingai, iš byloje esančių duomenų, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovėsir atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau kaip vienerius metus. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovasyra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto padalijimo

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).Nagrinėjamu atveju šalys nekilnojamojo turto ar kito vertingesnio kilnojamojo turto santuokos metu neįgijo, todėl ginčo dėl to nėra ir teismas daugiau šiuo klausimu nepasisako. Šalys taip pat nurodė, kad bendrų kreditorių neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Teismas spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip jau buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu, mažametė P. K., gim. (duomenys neskelbtini). nuo pat gimimo gyvena kartu su mama L. K. jos gyvenamojo vietoje, tėvo ji nepažįsta, kaip yra nurodyta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, mama, t.y ieškovė tinkamai rūpinasi savo dukra, ją prižiūri, rūpinasi jos maitinimu, abi yra sveikos, gyvena kartu nuomojamame bute. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė nuo pat gimimo gyvena su mama, kuri sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi dukros sveikata bei auklėjimu, P. K. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. K., nes darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, su tokiu vaiko gyvenamosios vietos nustatymu sutinka ir atsakovas, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 145 eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Ieškovėnurodė, kad ji šiuo metu niekur nedirba, yra motinystės atostogose, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 10d. sprendimo Nr. 6-24-3657 matyti, kad L. K. nuo 2014 m. kovo 5d. iki 2016 m. sausio 6d. buvo paskirta motinystės pašalpa nuo 2014-03-05 iki 2015-01-06 mokant po 1471,32 Lt į mėnesį, o nuo 2015-01-07 iki 2016-01-06 mokat į mėnesį po 840,76 Lt (243,50 Eur), byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad E. K. laikotarpyje nuo 2014-06-02 iki 2014-11-21 buvo priskaičiuota 14272,13 Lt neatskaičius mokesčius, kaip nurodė teismo posėdžio metu pats atsakovas E. K. ir liudytoja apklausta G. K., šiuo metu atsakovas dirba G. K. parduotuvėje, jo gaunamos pajamos sudaro apie 500 Eurų į mėnesį, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. neturi nuosavybės teise valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, jog jis sutinka savo mažametės dukters išlaikymui mokėti po 145 eurų į mėnesį, tokią sumą prašė vaiko išlaikymui priteisti ir ieškovė. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, išlaikymo dydžio paskaičiavimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepilnametei P. K. iš atsakovo E. K. priteistinas išlaikymas po 145Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė L. K. prašė priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių 1044 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo motina nuo 2014 metų vasario mėnesio pervesdavo į jos sąskaitą po 200 litų (apie 58 Eur), todėl laiko, kad susidarė toks įsiskolinimas, įvertinus tai, kad buvo mokamas dalinis išlaikymas, nors turėjo būti mokama po 500 Lt (145 Eur) į mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad nors ieškovė ir atsakovas iki dar gimstant vaikui kartu negyveno, vaiko išlaikymui pinigai buvo mokami. Neginčijo ieškovė tos aplinkybės, kad iki vaiko gimimo į jos sąskaitą buvo pervesta pinigų suma – 1500 litų, ir nors ieškovė nurodė, kad seneliai sakė, jog tai bus jų dovana būsimam vaikui, šios aplinkybės nepasitvirtino. Posėdžio metu apklausta G. K. nurodė, kad L. K. vaikui jokių dovanų nepirko, tik žadėjo padėti, kai gims vaikas. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ši pinigų suma buvo panaudota išskirtinai gimusio vaiko reikmėms. Ieškovė neginčijo ir tos aplinkybės, kad dalinis išlaikymas buvo mokamas nuolat, nors ji prašė, kad jai mokėtų vaiko išlaikymui po 400 litų į mėnesį, tačiau ji nuolat gaudavo po 200 litų į mėnesį vaiko išlaikymui (per 2014 metų 11 mėnesių jai buvo sumokėta 2200 Lt (637,16 Eur) ir nors tokia suma jos netenkino, tačiau ji į teismą kreipėsi tik 2015 m. sausio 12d. ir tik tuomet ieškinyje nurodė, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir teikė reikalavimą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Neginčijamai bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad be piniginių lėšų, kurias vaiko išlaikymui teikė G. K. vietoje savo sūnaus E. K., kadangi pastarasis nuolatos nedirbo, vaikui buvo perkami pampersai, maisto mišinėliai, taip pat ir maisto produktai ir kaip nurodė atsiliepime į ieškinį atsakovas, tokiu būdu buvo išleista apie 1800 litų (521,32 Eur), nors įrodymų tokiai sumai nepateikė. Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, priešingai tiek byloje esanti medžiaga, tiek šalių paaiškinimai patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo dukters, teikė jai dalinę piniginę paramą bei pirko vaikui reikalingus produktus, pampersus, todėl šioje dalyje reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Nustačius P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su L. K., spręstinas klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas. Nors ieškovė nekėlė tokio reikalavimo, nurodydama, kad ginčo dėl to nėra, atsakovas gali bendrauti su dukra, tačiau tik jai dalyvaujant, nes vaikas dar yra pakankamai mažas, tėvo nepažįsta, teismas, įvertindamas tai, kad atsakovas atsiliepimu reiškia šį reikalavimą, nurodydamas, kadšiuo metu esama problemų dėl bendravimo su vaiku, bei siekiant, kad būtų užtikrinti vaiko interesai ir teisė bendrauti su tėvu ateityje, vertina šio reikalavimo pagrįstumo pateiktų įrodymų aspektu. Tokią teismo teisė, t.y. į teisę viršyti pareikštus reikalavimus, numato LR CPK 376 str. 3d. Pagal LR CK 3.170 str., vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad mažametės P. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai negyvena kartu nuo pat mergaitės gimimo. Taip pat buvo nustatyta, jog mergaitės tėvas E. K. mergaitės auklėjime bei ugdyme nedalyvauja, nurodydamas, jog ieškovė dažnai jam sako, jog ji neturi laiko, kai jis išreiškia norą aplankyti savo dukrą, tačiau šių aplinkybių atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Netikėti ieškovės parodymais apie tai, kad atsakovas nedalyvauja dukters auklėjime ir ugdyme, teismas neturi jokio pagrindo, nes to nepaneigė ir pats atsakovas. Nustatyta, kad atsakovas savo dukrą paskutinį kartą matė 2014 m. spalio mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius apie tai, kad jis negali matytis su savo dukra. Bendravimo su vaiku klausimas yra keliamas prasidėjus tarp šalių teisminiam ginčui dėl santuokos nutraukimo, duomenų, kad dėl negalėjimo bendrauti su savo vaiku atsakovas kreipėsi į atitinkamas vaikų teises ginančias institucijas, byloje taip pat nėra. Todėl teismas laiko, kad ir pats atsakovas elgėsi nerūpestingai, nevykdė savo tiesioginių pareigų auklėti ir ugdyti savo vaiką, nesistengė susitarti su ieškove dėl bendravimo su vaiku. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog atsakovui sudaromos kliūtis bendrauti su vaiku, todėl jo atsiliepime pateiktas pasiūlymas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, atmestinas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai turi tokias pačias teises bendrauti su vaiku, ji auklėti ir ugdyti, į tai, kad ateityje atsakovas turėtų galimybę bendrauti su savo vaiku, atsižvelgdamas į tai, kad P. K. yra pakankamai maža, savo nuomonės išreikšti dar negali, yra prisirišusi prie mamos, tėvo nepažįsta ir sunkiai bendrauja su jai nepažįstamais asmenimis, vis dėlto nustato tokią bendravimo tvarką: E. K. su dukra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja mergaitės gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei L. K., susitikimų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su ieškove L. K., kuri sudaro tinkamas galimybes ir sąlygas ieškovui matytis su vaiku, su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime

Dėl pavardžių

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė K., o atsakovo E. K. argumentai, kad jam yra gėda, jog ieškovė turės jo pavardę, nieko nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ir yra atmestini dėl ieškovės pavardė po santuokos nutraukimo. Atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – K.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutartimi atsakovui E. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-01-12 iki sprendimo šioje byloje priėmimo

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – E. K. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą.

Patenkinus ieškinį dalinai, iš atsakovo E. K. ieškovės naudai priteistinos L. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos turėtos advokato išlaidos – 435 Eur. Iš atsakovo E. K. valstybės naudai priteistinas 52,20 Eur dydžio žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą, 8,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos RespublikosCPK 5, 79, 83, 88, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini).Vilniaus miestoCivilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp L. K., (iki santuokos Voleišaitės) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste ir E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turinčių nepilnametį vaiką.

Nutraukus santuoką E. K. palikti santuokinę pavardę – K., L. K. - palikti santuokinę pavardę – K..

Nustatyti P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. K., išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-01-12iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti L. K. nepilnamečiui vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią E. K. bendravimo su P. K. tvarką:E. K. su dukra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja mergaitės gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei L. K., susitikimų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su ieškove L. K., kuri sudaro tinkamas galimybes ir sąlygas ieškovui matytis su vaiku, su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. K. 456 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. K. naudai.

Priteisti iš E. K. 60,31 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutartimi atsakovui E. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eurkas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-01-14 iki sprendimo šioje byloje priėmimo

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – E. K. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

TeisėjaVita Lučkauskaitė