- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-570-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. K., kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatytą ieškovo R.K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A.K. ir J.R.K. tvarką, nustatant ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nutraukus šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų A.K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. K., o bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu (ieškovu) nustatyta ir detalizuota sprendimu patvirtintos sutarties 1.2 punkte. Ieškovas teigia, jog 2013 m. nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, vaikai buvo mažamečiai, todėl ilgainiui, augant vaikams ir formuojantis tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšiui, atsirado poreikis ne minimaliam bendravimui, atsakovė nesutinka, kad vaikai su tėvu praleistų daugiau laiko, todėl yra pagrindas pakeisti ir nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir yra tik subjektyvi ieškovo nuomonė. Atsakovė neginčija tėvo teisės bendrauti su vaikais, tačiau teigia, jog bendravimo tvarka turi atitikti vaikų interesus, todėl siekiant optimalaus sprendimo, kartu atsižvelgiant į vaikų užimtumą, atsakovė nurodė, kad nustatytina jos siūloma bendravimo tvarka.
4. Atsakovė I. K. pareiškė priešieškinį ieškovui R. K., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. R. K. dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 275,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vaikų pilnametystės, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
5. Nurodė, kad patvirtinus sutartį dėl teisinių pasekmių, be kita ko, iš vaikų tėvo R. K. buvo priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 144,81 Eur (500,00 Lt), kuris, praėjus 7 metams nuo priteisto išlaikymo, visiškai nebeatitinka iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių, tačiau su atsakovu susitarti dėl didesnio išlaikymo nepavyko.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodo, jog su priešieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti pasikeitusius vaikų poreikius, atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra ženkliai didesnė, negu realiai reikia ir yra išleidžiama vaikų išlaikymui.
7. Tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, ieškiniui taip pat ir priešieškiniui prieštarauti iš esmės neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies.
9. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatytą tėvo R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir J. R. K. tvarką ir nustatė naują R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K. ir J. R. K. tvarką. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo R. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K. dydį ir priteisė iš ieškovo R. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K. mokamą po 225,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo R. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. R. K., dydį ir priteisti iš ieškovo R. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. R. K. mokamą po 235,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad priteisto vaikams išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė atsakovę I. K. nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. R. K. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, patvirtintos šalių sutartos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaikų amžių priimant minėtą teismo sprendimą ir šiuo metu, teismas sprendė, kad 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankamai išsami ir aiški, taip pat nėra pakankamai intensyvi, kokia galėtų būti užtikrinant abiejų tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės prašomas nustatyti bendravimo tvarkas bei jų paaiškinimus, teismas nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra intensyvesnė ir išsamesnė, sudaranti mažiau prielaidų kilti ateityje ginčams tarp tėvų, taip pat labiau atitinkanti vaikų interesus. Tačiau atsižvelgdamas į tarp tėvų kilusio ginčo pobūdį, šalių bendradarbiavimo vaikų interesais spragas, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, teismas pakoregavo ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, papildant ją atitinkamomis atsakovės siūlomomis bendravimo tvarkos nuostatomis.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, atsakovės nurodytas nepilnamečių A. K. ir J. R. K. išlaikymui reikalingas sumas, taip pat byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendė, kad atsakovės nurodomos išlaidos minėtiems poreikiams yra pagrįstos tik iš dalies. Atsižvelgdamas į vaikų amžių ir raidą, taip pat sveikatos būklę, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių dukters A. K. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką, sudaro 450,00 Eur (520,00 - 70,00), o šalių sūnaus J. R. K. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką, sudaro 470,00 Eur (540,00 - 70,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus susijusius su šalių turtine padėtimi, ieškovo galimybėmis gauti papildomas pajamas, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl konstatavo, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams lygiomis dalimis.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis, priteisiamas tik nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nesuformulavo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo, teismas išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisė nuo priešieškinio padavimo teismui (2021 m. kovo 1 d.) dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė I. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3099-l090/2021 dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo momento kaip nepagrįstą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, t.y.: tenkinti apeliantės reikalavimą padidinti vaikams A. K. (gim, (duomenys neskelbtini)) ir J. R. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo dydį kas mėnesį teikiamų periodinių išmokų (atitinkamai po 225,00 Eur A. K. ir po 235,00 Eur J. R. K.) nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. (nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją dienos) iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl pakitusio išlaikymo dydžio poreikio momento. Apeliantė procesiniuose dokumentuose nuosekliai įvardijo, kad išlaikymo padidinimo vaikams poreikis yra atsiradęs jau ženkliai anksčiau nei kad priešieškinio pateikimo dieną. Nurodė, kad ieškovas iškėlė klausimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos tik po to, kai atsakovė kreipėsi dėl išlaikymo vaikams padidinimo, pasinaudojant privalomosios mediacijos galimybe. Didesnio išlaikymo poreikis atsirado jau nuo 2017 metų. Kad teikiamo išlaikymo vaikams nepakanka neginčijo ir pats ieškovas, taip pat neneigė, jog dėl išlaikymo buvo kreiptasi į jį anksčiau nei kad pradėjus teisminį procesą.
13.2 Teismas nepagrįstai kvalifikavo reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo momento nuo privalomos teisminės mediacijos pradžios iki priešieškinio pareiškimo kaip išlaikymo įsiskolinimą, kadangi išlaikymas jau buvo priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d, sprendimu ir ieškovas jį vykdė. Nors atsakovė reikalaujamo priteisti padidinto išlaikymo momentą įvardijo aiškiai, tačiau teismas, būdamas aktyvus nagrinėjant šeimos bylas, ir kvalifikuodamas pareikštą reikalavimą kaip neva tai išlaikymo įsiskolinimą, pasinaudodamas diskrecijos teise turėjo tokį reikalavimą tenkinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareigos būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, šiuo atveju, nevykdė.
13.3 Apeliantė, veikdama kaip savo vaikų įstatyminė atstovė, ir siekdama realizuoti teisę į teisminę gynybą su tikslu užtikrinti vaikų interesus, visų pirma, 2020 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi dėl mediacijos proceso, kuri remiantis nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiu teisiniu reglamentavimu yra privaloma. Pirmas kreipimosi dėl mediacijos proceso aspektas – išlaikymo vaikams dydžio pakeitimas, o ne išlaikymo įsiskolinimas.
Šalies argumentai
13.4 Mediacijai pasibaigus (2020 m. lapkričio 10 d.) be taikaus sprendimo apeliantė dar turėjo lūkesčių susitarti be teismo intervencijos, tačiau ieškovas pirmas iniciavo teisminį procesą. Apeliantė pateikė priešieškinį tik 2021 m. kovo 1 d. taip pat ir dėl ribotų finansinių galimybių atsiskaityti už advokato paslaugas. Apeliantė pažymi, jog mediacijos įstatyme nėra nuostatos per kiek laiko po mediacijos pabaigos, turi būti inicijuotas teisminis procesas ir/ar pateiktas ieškinys/priešieškinis.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, laikoma, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Todėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle ir didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos.
14.2 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas yra reglamentavęs išlaikymo priteisimo momentą, nustatęs atsiradimo momentą, sąlygas ir tvarką, kreipimosi į teismą formalizavimas yra svarbus, nes ginčuose dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo suponuoja ir įrodinėjimo dalyką, ir įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymą, nes išlaikymo įsiskolinimas yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimas.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. R., K., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013 buvo nutraukta šalių santuoka, taip pat patvirtina santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 144,81 Eur (500,00 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį (sutarties 2.1–2.2 p.), o sutarties 1.2 punkte nustatyta ieškovo R. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškovas 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu. Atsakovė 2021 m. kovo 1 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir J. R. K dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 275,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją pateikimo dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vaikų pilnametystės.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais u tvarką ir nustatė naują bendravimo tvarką. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K. mokamą po 225,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. R. K. mokamą po 235,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.) iki vaiko pilnametystės.
20. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria padidintas išlaikymas vaikams priteistas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 1 d.), o ne nuo privalomos mediacijos inicijavimo dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.).
21. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
22. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.
23. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas patvirtina, kad atsakovė siekdama apginti nepilnamečių vaikų teises gauti išlaikymą atitinkantį dabartinius jų poreikius, vykdydama Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintą pareigą, 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą Tarnybai vykdyti privalomąją mediaciją. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. Tarnybai pateikė sutikimą vykdyti privalomąją mediaciją. Šalys Tarnybos prašė vykdyti mediaciją civiliniame ginče dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė nurodo, kad vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė ir padidėjo jau nuo 2017 m., tačiau duomenų, kad ji apie tai informavo ieškovą byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog 2013 metais priteistas išlaikymas nėra pakankamas ir kad vaikų poreikiai padidėjo bei nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovė kreipėsi į jį tik per mediaciją 2020 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad aplinkybė, apie iš esmės pasikeitusius ir padidėjusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius (kas buvo konstatuota ir ginčijamu sprendimu) ieškovui tapo žinoma ne nuo priešieškinio pateikimo momento, o buvo žinoma vėliausiai nuo mediacijos inicijavimo proceso, t.y. 2020 m. rugsėjo 2 d.
24. Pažymėtina, kad plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento, byloje, kurioje ieškovė reikalavo išlaikymo dydžio pakeitimo momentu laikyti ne kreipimosi į teismą datą, bet atsakovo turtinės padėties pagerėjimo momentą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, nutarties 23 punkte nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl pakitusio išlaikymo dydžio poreikio momento. Konstatuotina, kad teisė į padidintą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams egzistavo jau privalomos mediacijos inicijavimo momentu ir tai buvo žinoma atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta privalomoji neteisminė mediacija, šiuo atveju lėmusi vėlesnį priešieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pateikimą teismui, neturėtų būti pagrindas paneigti nepilnamečio vaiko teisės gauti jo padidėjusius poreikius atitinkantį išlaikymą tuo momentu kai toks poreikis tapo žinomas ir skyrium gyvenančiam tėvui. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant ir siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo momento, nustatant, kad padidintas išlaikymas priteistinas nuo 2020 m. rugsėjo 2 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teismas pagrindžiančius įrodymus, tačiau tenkinus apeliacinį skundą šios išlaidos nepriteistinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo padidinimo momento ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vaiko pilnametystės.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-44446-558/2013, iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki vaiko pilnametystės“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.