Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-254-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-20
Bylos Nr.: e2S-254-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08308-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: T. M.
Atsakovas: D. M.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius

Kategorijos

2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-254-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08308-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. M. (toliau – ir ieškovas) prašo teismo: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2325, sudarytą ieškovo ir atsakovės D. M. (toliau – ir atsakovė) santuoką; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „M.“, „M.“; 3) nustatyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra, dukra), gyvenamąją vietą su ieškovu; 4) priteisti nepilnametei dukrai iš̌ atsakovės kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą 315 Eur dydžio išlaikymą, tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti atsakovės ir dukros bendravimo tvarką; 5) palikti ieškovo ir atsakovės prievolę kreditoriui AB DnB Nord bankui (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) pagal 2011 m. balandžio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; 6) ieškovui priteisti natūra ½ dalį 327/1284 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 17 500 Eur, ieškovui išmokant 8 750 Eur kompensaciją; 8) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur, atsakovei išmokant 500 Eur kompensaciją; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės laikiną nepilnametės dukros išlaikymą nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 270 Eur per mėnesį, uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą; nustatyti laikiną bendravimo tvarką - atsakovė bendrauja su dukra kas antrą sekmadienį dukrą pasiimant iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val.

3. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 11 d. patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) kiekvieną pirmadienį atsakovė dukrą pasiima iš namų 7:20 val. ir atveža į mokyklą; dienos eigoje suderintu laiku nepilnametė dukra lankosi pas mokyklos psichologą jai pažįstamoje ir priimtinoje aplinkoje, abu tėvai bendradarbiauja su mokyklos psichologu dukros ir mamos ryšio atstatymo ir kitais klausimais; dukros grįžimu po pamokų namo pasirūpina ieškovas; 2) kiekvieną antradienį, ieškovas nepilnametę dukrą atveža į mokyklą, atsakovė po pamokų pasiima dukrą iš mokyklos, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla; atsakovė 17:30 val. dukrą pristato į treniruotę, po treniruotės dukros grįžimu į gyvenamąją vietą pasirūpina ieškovas; 3) kiekvieną trečiadienį ieškovas dukrą atveža į mokyklą, atsakovė po pamokų pasiima dukrą iš mokyklos (vėlesniame pereinamojo laikotarpio etape kas antrą trečiadienį, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla) 4) kiekvieną ketvirtadienį ieškovas dukrą atveža į mokyklą, atsakovė dukrą po pamokų pasiima iš mokyklos, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla; 17.30 val. atsakovė dukrą pristato į treniruotę, po treniruotės dukros grįžimu į gyvenamąją vietą pasirūpina ieškovas; 5) kiekvieną penktadienį atsakovė dukrą pasiima iš namų 7:20 val. ir atveža į mokyklą, dukros grįžimu po pamokų namo pasirūpina ieškovas; 6) atsakovės ir dukros bendravimas savaitgaliais: kas antrą mėnesio šeštadienį ar sekmadienį atsakovė praleidžia laiką su dukra sporto salėje, skiria laiko namų darbų ruošai; 7) susitikimo trukmės laiko neriboti ir nenustatyti, atsakovei ir dukrai sutariant tarpusavyje; 8) nustatyti dukters laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu; 9) priteisti nepilnametei dukrai iš atsakovės laikiną išlaikymą nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą po 270 Eur, uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą.

4. Nurodė, kad atsakovė moka po 200 Eur kas mėnesį, tačiau šios sumos neužtenka nepilnametės dukros išlaikymui. Atsakovė yra darbinga, gauna pajamų, gali mokėti didesnį išlaikymą dukrai, kadangi ieškovui vienam išlaikyti dukrą yra per didelė našta. Taip pat yra svarbu nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kad ji patirtų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų. Atsakovės santykis su dukra yra komplikuotas, kyla konfliktų, kai bandoma suderinti susitikimo laiką. Ieškovas deda maksimalias pastangas, kad dukra bendrautų su mama, tačiau nesant aiškios bendravimo tvarkos atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą, kad šis neleidžia bendrauti su dukra, nors esantys dokumentai liudija priešingai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į patikslintą prašymą prašė atmesti ieškovo išdėstytą bendravimo tvarką, nes ji neatitinka šalių dukters geriausių interesų; atmesti reikalavimą nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su tėvu; atmesti reikalavimą nustatyti laikiną išlaikymą po 270 Eur; jeigu teismas nustatys laikiną išlaikymą, tai išlaikymą priteisti po 200 Eur per mėnesį; nustatyti bendravimo tvarkos pereinamąjį laikotarpį 8 mėnesius, per kurį: 1) įpareigoti ieškovą per vieną savaitę nuo teismo nutarties paskelbimo dienos kreiptis į Vaikų gerovės centrą (toliau – ir VGC) „Pastogė“ dėl psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo sutarties sudarymo, bendradarbiauti su specialistais, vykdyti Psichosocialinės pagalbos plane numatytus įpareigojimus ir rekomendacijas; 2) atsižvelgiant į Psichosocialinės pagalbos plane numatytus įpareigojimus ir specialistų rekomendacijas, paslaugų teikimo laikotarpiu įpareigoti ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą individualioms VGC „Pastogė“ specialistų konsultacijoms pirmadienį ir penktadienį 16:00 val.; 3) kiekvienai iš šalių ir nepilnametei dukrai suteikus ne mažiau kaip po dvi individualias VGC „Pastogė“ specialistų konsultacijas, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, įpareigoti ieškovą kiekvienos savaitės pirmadienį ir penktadienį 16:00 val. pristatyti nepilnametę dukrą į VGC „Pastogė“ susitikimui su motina, kurio trukmė iki 18:00 val.; 4) įpareigoti ieškovą kiekvienos savaitės trečiadienį, pradedant nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., 16:10 valandos užtikrinti nepilnametės dukters lankymąsi pas VŠĮ Darnių namų psichologę L. J. vieną kartą per savaitę; už psichologės konsultacijas įsipareigoja sumokėti atsakovė; 5) ieškovas ir atsakovė už psichosocialinės pagalbos paslaugą VGC „Pastogė“ įpareigotinos mokėti lygiomis dalimis.

6. Nurodė, kad dukters ir mamos susitikimų metu dukra nuolat susirašinėja su tėvu, kuris kontroliuoja dukrą. Šiuo metu dėl labai įtemptų ir destruktyvių santykių su dukra atsakovei vežioti dukrą į susitikimus VGC „Pastogė“ yra netikslinga, kadangi jų metu dukra su mama susipyksta, kas iš esmės prieštarauja jų susitikimų tikslui. Turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų siekiama atstatyti normalų santykį su dukra. Šiuo laikotarpiu į susitikimus su mama dukrą turėtų pristatyti ieškovas. Ieškovo pasiūlytos bendravimo su dukra sąlygos neįgyvendinamos dėl atsakovės darbo laiko. Socialiniai darbuotojai vaikui rekomenduoja lankyti psichologą, tačiau tėvas neužtikrina, kad vaikas būtų nuvežtas pas psichologą. Dėl ieškovo aktyvių veiksmų šiuo metu dukters ir mamos santykis yra tolimas, todėl atsakovė nuolat lankosi pas psichologą, konsultuojasi, kaip elgtis tokioje situacijoje, kad ryšys su dukra nebūtų nutrauktas visiškai. Nesutiko su ieškovo siūlymu dukrai lankytis pas mokyklos psichologę, kadangi ji konsultuoja bendrais klausimais ir nevykdo terapinės intervencijos šeimai, o VGC „Pastogė“ yra suteikta teisė teikti akredituotą socialinę priežiūrą – psichosocialinės pagalbos paslaugą krizinėje situacijoje (nepilnamečių vaikų tėvų skyrybos, ginčai tarp tėvų dėl bendravimo tvarkos ir dalyvavimo vaikų auklėjime) esančioms šeimoms ir jų nariams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą banke; priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; laikino išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti ieškovui; 3) patvirtino laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: (a) pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val. įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo, už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis; (b) pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatė atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą kas antrą sekmadienį, atsakovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą 19 val.; (c) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatė atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val. atsakovei pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą, ir kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

8. Teismas vertino, kad ieškovo prašymas nustatyti dukters laikiną gyvenamąją vietą su tėvu yra pagrįstas, kadangi nepilnametis vaikas faktiškai gyvena pas tėvą, šalių teigimu, jis pats išreiškė tokį norą, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar darytų žalingą įtaką savo elgesiu. Kadangi esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko interesų apsauga – užtikrinimas vaiko emocinės būsenos, siekis nepadaryti tam tikros socialinės, psichologinės žalos, nesukelti emocinių išgyvenimų, todėl, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismas patenkino ieškovo prašymą dėl nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.

9. Teismas nurodė, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai dirba, gauna darbines pajamas, turi nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, todėl nurodytos aplinkybės leido teismui daryti preliminarią išvadą, kad šalys gali skirti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 230 Eur.

10. Teismas nustatė, kad atsakovės ir nepilnametės dukters santykiai konfliktiški, ryšys dalinai nutrūkęs, kaip paaiškino šalys teismo posėdžio metu, toks bendravimas vyksta jau beveik metus, kai atsakovė paliko ieškovą ir prasidėjo šalių skyrybų procesas. Teismo posėdžio metu psichologė akcentavo užslėptą vaiko poreikį bendravimui su mama, tačiau atsižvelgiant į vaiko norus, į tai, kad mergaitė jaučia nuoskaudą dėl bendravimo su mama, reiškia paaugliškas emocijas, solidarizuojasi su tėvu, siūlė mamai dėti daugiau pastangų ryšio atkūrimui, tuo pačiu tėvui skatinant dukrą bendrauti su mama. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad dukra nenori lankytis jos namuose, taip pat nepageidaujami jos apsilankymai šeimos namuose, kuriuose gyvena ieškovas su nepilnamete dukra. Kaip paaiškino psichologė, vaikas jaučia nuoskaudą ir pyktį, kad mama ją paliko, todėl, teismo vertinimu, pradžioje reikalinga neutrali vieta atsakovės ir vaiko susitikimams. Atsakovė pateikė į bylą su VGC „Pastogė“ sudarytą psichosocialinės pagalbos paslaugos teikimo sutartį ir prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovė du kartus per savaitę su vaiku bendrautų VGC „Pastogė“, nurodė, kad čia su dukra bendrauja laisviau, be mobilaus telefono, ieškovas mažiau kontroliuoja susitikimą. Tuo tarpu ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės būtų tik vaiko vežimas iš/į mokyklą/namus, kokybiško bendravimo būtų mažai, todėl tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas neatitiktų vaiko interesų. Teismas iš dalies sutiko su atsakovės prašymu, laikė, kad pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.), esant įtemptiems santykiams su dukra, siekiant atkurti dukros ir motinos ryšį ir bendravimą nekonfliktuojant reikalinga specialistų pagalba, todėl nustatė atsakovės bendravimo laiką VGC „Pastogė“ - vieną kartą per savaitę - trečiadieniais, nuo 14:00 iki 17:00 valandos, įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo. Tokių susitikimų metu atsakovė pradžioje bendrautų su dukra dalyvaujant specialistams, vėliau be jų, galėtų padėti jai paruošti pamokas. Už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis. Taip pat atsižvelgus į teismo posėdyje apklaustos nepilnametės šalių dukros išreikštą norą su mama susitikti sekmadieniais, pereinamuoju laikotarpiu teismas nustatė atsakovės bendravimą su dukra savaitgaliais be nakvynės - kas antrą sekmadienį, atsakovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant ją 19 val., nenustatant konkrečios buvimo vietos ir veiklos, sudarant galimybę mamai su dukra pačioms susitarti dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo būdo. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui teismas nustatė laikiną dukters su mama bendravimo tvarką - kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 20:00 val., ir kiekvieną trečiadienį nuo 14:00 val. iki 17:00 val., mamai pačiai pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžinant ją į namus.

11. Dėl atsakovės prašymo įpareigoti ieškovą užtikrinti dukters lankymąsi pas psichologę VŠĮ Darnūs namai ar VGC „Pastogė“ teismas sprendė, kad šis prašymas nepagrįstas, kadangi šalys ir be tokio teismo įpareigojimo turi pareigą veikti dukros interesais, o šiuo atveju, atsižvelgiant į dukters amžių, į tai, kad jos gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, kuriuo dukra pasitiki ir su juo jaučiasi saugi, būtent ieškovas turėtų pasirūpinti dukters dvasine sveikata, paliekant teisę tėvui susitarti su dukra, pas kokį psichologą dukra turėtų lankytis, juolab kad mama sutinka prisidėti prie apmokėjimo už psichologo paslaugas.

Šalies argumentai

12. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutarties, Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15782-435/2023 dalį – nustatytos bendravimo tvarkos pirmąją ir trečiąją dalis – ir jas išsprendė iš naujo: nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatė atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, pirmadieniais nuo 15:30 val. iki 17:00 val., įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo, už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis; 3) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatė atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 15:40 val. iki 19:00 val. atsakovei pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą ir kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Nurodė, kad kitos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dalys lieka galioti. Kitą apelianto atskirojo skundo dalį, kuria teismas nesutiko su atskiruoju skundu, priėmė ir jį išsiuntė atsakovei, nustatant jai teisę per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atmetė apelianto (ieškovo) T. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Ieškovas 2023 m. lapkričio 7 d. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir priteisti nepilnametei dukrai iš atsakovės laikiną išlaikymą nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 270 Eur per mėnesį, uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovą; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir nustatyti bendravimo tvarką: 1) kiekvieną pirmadienį atsakovė dukrą pasiima iš namų 7:20 val. ir atveža į mokyklą; dienos eigoje suderintu laiku nepilnametė dukra lankosi pas mokyklos psichologą jai pažįstamoje ir priimtinoje aplinkoje, abu tėvai bendradarbiauja su mokyklos psichologu dukros ir mamos ryšio atstatymo ir kitais klausimais; dukros grįžimu po pamokų namo pasirūpina ieškovas; 2) kiekvieną antradienį ieškovas nepilnametę dukrą atveža į mokyklą, atsakovė po pamokų pasiima ją iš mokyklos, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla; atsakovė 17:30 val. dukrą pristato į treniruotę, po treniruotės dukros grįžimu į gyvenamąją vietą pasirūpina ieškovas; 3) kiekvieną trečiadienį ieškovas dukrą atveža į mokyklą, atsakovė po pamokų pasiima dukrą iš mokyklos (vėlesniame pereinamojo laikotarpio etape kas antrą trečiadienį), kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla); 4) kiekvieną ketvirtadienį ieškovas dukrą atveža į mokyklą, atsakovė dukrą po pamokų pasiima iš mokyklos, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla; 17.30 val. atsakovė dukrą pristato į treniruotę, po treniruotės dukros grįžimu į gyvenamąją vietą pasirūpina ieškovas; 5) kiekvieną penktadienį atsakovė dukrą pasiima iš namų 7:20 ir atveža į mokyklą, dukros grįžimu po pamokų namo pasirūpina ieškovas; 6) atsakovės ir dukros bendravimas savaitgaliais: kas antrą mėnesio šeštadienį ar sekmadienį siūloma atsakovei praleisti laiką su dukra sporto salėje, kadangi atsakovė asmeninė trenerė, o dukra taip pat sportuoja, siekia rezultatų ir tuo labai didžiuojasi, manytina, kad galėtų atsirasti bendras interesas; skirti laiko namų darbų ruošai; taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val. įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo; už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, jo užimtumą, geriausius jo interesus. Teismas nepagrįstai nustatė atsakovės ir dukters bendravimą VGC „Pastogė“. Apklausos metu mergaitė nurodė, kad norėtų dažniau matytis su mama, jai tinka ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, kad mama ją nuvežtų ir pasiimtų iš mokyklos, kad kartu galėtų ruošti pamokas; taip pat kaip ir iki šiol, norėtų susitikti sekmadieniais. Su dukra bendravusi teismo psichologė pateikė išvadą, tačiau teismas į ją neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į vaiko teisių specialisto rekomendacijas. Teismas nemotyvavo, kodėl nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę, t. y., norą maksimaliai bendrauti su mama bei patirti jos kasdieninį rūpestį. Mergaitė išreiškė nenorą bendrauti su mama dalyvaujant pašaliniams asmenims VGC „Pastogėje“. Teismo psichologė akcentavo, kad motinos ir dukters ryšys nėra nutrūkęs, jo atstatinėti nėra pagrindo, tačiau ryšio sustiprinimui atsakovė privalo dažniau bendrauti su dukra ir prisidėti prie jos kasdienių poreikių bei kaip įmanoma labiau juos atliepti. Vaiko teisių institucijos išvadoje nėra nustatyta, kad mama negalėtų pasirūpinti vaiku ar jai galėtų būti taikomi apribojimai nustatant minimalią bendravimo tvarką.

13.2. Ieškovas neneigė, jog dukrai reikia psichologo pagalbos, tą pagalbą jį rado pas mokyklos psichologę, pas kurią, gavus abiejų tėvų sutikimus, ketina lankytis.

Atsiliepimas

13.3. Teismas pažymėjo, kad santykiai tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovės yra konfliktiški, tačiau šiuo metu santykiai yra pagerėję, paskutiniai konfliktai yra įvykę prieš pusę metų. Ieškovas skatina atsakovę bendrauti su dukra. Jis yra pateikęs dukros ir mamos susirašinėjimą, kuris liudija, kad mergaitė bendrauja su mama, susitinka sekmadieniais ir iki šiol jokie konfliktai neįvyko.

13.4. Atmestini teismo argumentai, kad ieškovas kontroliuoja mergaitę jos ir mamos susitikimo metu. Šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais.

13.5. Įpareigojimas lankytis pas psichologą ir VGC “Pastogė” yra perteklinis ir nesuderinamas su vaiko interesais, kadangi vaikas lanko treniruotes, turi atlikti namų darbus. Mergaitė planuoja lankyti matematikos korepetitorių, be to, ji vieną kartą per savaitę lankysis pas psichologą mokykloje. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų poreikį lankytis pas psichologą daugiau nei vieną kartą per savaitę.

Šalies argumentai

13.6. Ieškovas buvo nurodęs, kad trečiadienį dukrai pamokos baigiasi 15.40 val., po pamokų ji taip pat dalyvauja matematikos korepetitoriaus pamokoje, tačiau teismas nustatė atsakovės bendravimą su dukra tuo metu, kai vaikui vyksta ugdymo procesas, kurio negalima praleisti. Teismas įpareigojo ieškovą nuvežti į VGC „Pastogė“, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis yra samdomas darbuotojas ir jo darbo valandos yra nuo 8.30 val. iki 18.00 val. Ieškovas vienas rūpinasi dukra, jam tenka maksimaliai visos pareigas, t. y tiek paimti ir nuvežti iš/į mokyklą, taip pat ir į būrelius, aprūpinti mergaitę maistu, drabužiais ir kitomis būtinomis priemonėmis, taip pat atlikti namų ruošos darbus, gaminti valgyti ir pan. Ieškovas neturi galimybių keisti darbo grafiką ir vežioti dukters į VGC „Pastogė“, mergaitė neprieštarauja, jei į centrą ją nuvežtų atsakovė.

13.7. Teismo argumentai yra prieštaringi. Teigdamas, kad mamos ir dukros santykiai konfliktiški, todėl reikia, kad susitikimai vyktų Vaikų gerovės centre dalyvaujant specialistui, teismas tuo pačiu nustatė bendravimą kas antrą sekmadienį pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos.

13.8. Nesutiktina su skundžiamos nutarties dalimi, kuria iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas po 230 Eur per mėnesį. Teismas nemotyvavo, kodėl priteistas būtent tokio dydžio išlaikymas. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė su dukra matosi vieną kartą per savaitę, t. y. bendrauja minimaliai, neprisideda prie dukros auklėjimo, ugdymo, prie išlaidų, skirtų rugsėjo mėn. mokslų pradžiai, ir pan. Atsakovė nemoka komunalinių mokesčių, neprisideda prie paskolos mokėjimo, neperka dukrai rūbų ir kitų būtinųjų prekių.

13.9. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad vien būtiniausiems poreikiams užtikrinti vaikui reikalinga minimaliai bent pusė MMA, kuri šiuo metu yra 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. bus 924 Eur. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukrai per mėnesį reikalinga minimaliai bent 630 Eur. Ieškovas į bylą neteikė šių įrodymų, nes pagal teismų praktiką nėra būtinybės kvitais įrodinėti būtinuosius vaikų poreikius.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą (dėl tos dalies, kuri po Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties buvo nepakeista), o atskirąjį skundą atmesti, priimti naujus įrodymus. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kad nepilnametei dukrai yra būtina pereinamuoju laikotarpiu bendrauti su mama VGC „Pastogė“, pakartotinai apklausti vaiką Kauno apygardos teisme dalyvaujant teismo psichologei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Atsakovė kiekvieną mėnesį iki skundžiamos nutarties priėmimo mokėjo dukrai po 200 Eur, tai yra tiek, kiek gali mokėti pagal savo gaunamas pajamas (ji vykdo individualią veiklą). Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė moka po 230 Eur. Susitikimų su dukra metu ji moka už maistą, rūbus, higienos priemones, pramogas, šiuo metu taip pat moka ir už VGC „Pastogė“ paslaugas, kurios daro labai gerą poveikį dukrai, tik ieškovas ir nutarties nevyko. Šio atsiliepimo teikimo dieną ieškovas trečią kartą neatvežė dukros į šį centrą, nesistengia, kad santykis tarp dukters ir mamos atsistatytų.

14.2. Atsakovė išėjo iš namų dėl patiriamo sutuoktinio smurto, jis naudojasi jų abiejų sukurtu gerbūviu ir daiktais, gyvena šalių būste. Atsakovė yra priversta nuomotis butą, dėl to mokėti prašomos 270 Eur sumos neturi galimybės. Iš savo gaunamų pajamų ji negalėtų išgyventi, jai nuolat padeda sesuo, kuri visą laiką mokėjo už dukters darželį, atsakovės mokslą universitete, siuntė siuntinius, pirko priemones, maistą, buities reikmenis, tą daro ir dabar.

14.3. Atmestini ieškovo teiginiai, jog teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė su dukra bendrauja minimaliai, neprisideda prie dukros auklėjimo, ugdymo, neprisidėjo prie išlaidų skirtų rugsėjo mėn. mokslų pradžiai ir pan. Teismas nusprendė, kad pareinamuoju 6 mėnesių laikotarpiu atsakovė matysis su dukra ne vieną kartą, kaip teigia ieškovas, o du kartus, o po 6 mėnesių laikotarpio, jeigu ieškovas nedarys kliūčių ir neterorizuos savo vaiko, tai, tikėtina, ryšys atsistatys.

14.4. Atsakovė nemoka komunalinių mokesčių, nes komunalinius mokesčius moka bute, kuriame gyvena ir į kurį buvo priverta išsikraustyti ne savo valia, o dėl ieškovo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto, kad vaikas neaugtų traumuojančioje aplinkoje ir nebegirdėtų, kaip tėvas žemina jos motiną. Atsakovė pirko dukrai rūbus ir kitas jai reikalingas prekes.

14.5. Nors ieškovas ir nurodė, kad moka už korepetitoriaus paslaugas, tačiau atsakovei duomenų apie tai nepateikė, dėl šių aplinkybių atsakovė taip pat kreipėsi į vaiko teisių instituciją.

14.6. Atmestini atskirojo skundo teiginiai, jog apklausos metu mergaitė nurodė, kad norėtų dažniau matytis su mama, jai tinka pasiūlyta ieškovo bendravimo tvarka, kad mama ją nuvežtų ir pasiimtų iš mokyklos, kad kartu galėtų ruošti pamokas, taip pat norėtų susitikti sekmadieniais, kaip ir iki šiol. Ieškovas proceso metu yra nenuoseklus ir nuomonę keičia, todėl teiginiai, kad dukrai tinka ieškovo bendravimo tvarka, tik patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovas kontroliuoja dukrą, nuteikinėja prieš mamą ir šiuo metu vaikas yra visiškai priklausomas nuo tėvo. Tai patvirtina šios faktinės aplinkybės: a) ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką – atsakovė bendrauja su dukra kas antrą sekmadienį dukrą pasiimant iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val. Ieškovas ieškinio 39 punkte nurodė, kad šiuo metu taip pat yra svarbu nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kad ji patirtų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų. Ieškovas į bylą teikia vaikų teisių išvadas, iš kurių matyti, kad šiuo metu atsakovės santykis su dukra yra komplikuotas, kyla konfliktų, kai bandoma suderinti susitikimo laiką. Ieškovas deda maksimalias pastangas, kad dukra bendrautų su mama, tačiau, nesant aiškios bendravimo tvarkos, atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą, kad šis neleidžia bendrauti su dukra, nors esantys dokumentai liudija priešingai (7 priedas); b) atskirajame skunde ieškovas jau nurodo, kad „teismas motyvuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nutartyje nurodė, kad neva „atsakovės ir dukros santykiai yra konfliktiški, ryšys dalinai nutrūkęs [...]“. Tiek šalių paaiškinimai, tiek procesiniai dokumentai, tiek rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad dukters ir mamos santykiai yra labai sudėtingi, konfliktiški ir be specialistų pagalbos tas santykis dukters ir mamos neatsistatys savaime, kitu atveju mama niekada nebūtų prašiusi nustatyti laikinos bendravimo tvarkos VGC Pastogė“.

Šalies argumentai

14.7. Ieškovo teiginiai, kad „kad mama ją nuvežtų ir pasiimtų iš mokyklos, kad kartu galėtų ruošti pamokas, taip pat norėtų susitikti sekmadieniais kaip ir iki šiol“ atmestini, kadangi dukra jaučia įtampą būdama su mama ir tai ji ne kartą sakė vaikų teisių atstovams, tačiau ieškovas negirdi savo vaiko; tai, kad vaikas teisme atkartojo tėvo teiginius, tik patvirtina aplinkybes, kad vaikas yra nuteiktas prieš mamą ir tėvas manipuliuoja vaiku. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad „ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės tai būtų tik vežimas iš/į mokyklą/namu, kokybiško bendravimo būtų mažai [..]. “, todėl turi būti nustatytas 6 mėn. pereinamasis laikotarpis atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą skiriant VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę.

14.8. 2023 m. gegužės 25 d. Psichologo tyrimo išvadoje nurodyta, kad “pasakodama apie santykius su tėvais, išsakė neigiamą santykį su mama, nenorą su ja bendrauti, tuo pačiu akcentuodama, kad su tėčiu jai smagiau, jie užsiima jai patinkančia veikla. Taip pat ji teigia, kad jaučiasi laiminga, jokių neigiamų išgyvenimų nepatiria”. “<…> rodo galimą gynybiškumą, norą atsiriboti nuo probleminės situacijos, emocinį nepasitenkinimą, jautimąsi bejėge ją spręsti, o tuo pačiu ir tam tikrą išgyvenamą nesaugumą, nerimą”.

14.9. Dukra meluoja (vaikų teisėse, teisme) tik todėl, kad nori „išgyventi“ su ja kontroliuojančiu ir manipuliuojančiu tėvu, kad ja bejėge naudojasi tėvas, nes vaikai prisitaiko prie to, su kuriuo gyvena. Dukra yra dar vaikas ir ją dar galima išgelbėti nuo tėvo neigiamos įtakos, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu stebint specialistams ir vaikui lankantis pas psichologą, o ne nuolatinis tėvo kontroliavimas telefonu.

14.10. Po nutarties priėmimo ieškovas tik 2023 m. lapkričio 20 dieną atvežė dukrą į VGC „Pastogė“, 2023 m. lapkričio 8, 13 ir 27 d. dukters į centrą neatvežė, taip pažeidė vaiko teisę į mamos ir dukters bendravimą. Nutarties nevykdymas tik parodo ieškovo požiūrį į vaiką ir sistemingą jo elgesį, nukreiptą prieš atsakovę ir prieš vaiko geriausių interesų užtikrinimą. Šiuo metu yra rengiamas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes ieškovas nereaguoja nei į prašymus, nei į skundus vaikų teisių institucijai.

14.11. Po to, kai teismas priėmė 2023 m. spalio 31 d. nutartį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka, atsakovė nedelsiant davė sutikimą dėl dukters lankymosi pas mokyklos psichologą, nes geriau lankytis pas psichologą, nors jis ir nedirba ryšio atstatymo klausimais, negu visai pas jį nesilankyti. Ieškovas, aiškiai žinodamas, kad mokyklos psichologas nedirba ryšio atstatymo klausimais, bet kokiomis priemonėmis siekia, kad jo dukra negautų reikalingų paslaugų VGC „Pastogė“, kurioje teikiama tokia pagalba, taip pat visą laiką prieštaravo dukters lankymusi pas psichologus VŠĮ Darnūs namai.

14.12. Vaiko nuomonė yra labai svarbu, tačiau tais atvejais, kai vaiko nuomonė prieštarauja vaiko interesams, svarbiausia yra užtikrinti vaiko interesus. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

14.13. Pirmosios instancijos teisme išsakytos psichologės rekomendacijos yra labai abejotinos, kadangi specialistė, tikėtina, neatpažino įtakos. Vaiko nuomonei yra daromas poveikis ir vaikas kalba tai, ką kalba tėvas. Vaikai yra labai paveikūs. Suaugę žmonės, prie kurių vaikai yra emociškai prisirišę, gali jiems daryti poveikį formuodami tam tikras nuostatas, pvz., kai tėvų santykiai yra konfliktiški, vaikas išgyvena lojalumo konfliktą. Kuo intensyvesnis lojalumo konfliktas, tuo stipresni vaiko vidiniai prieštaravimai ir tuo sunkiau jam išlaikyti gerą ryšį su abiem tėvais. Būtent todėl dukters apklausoje ji viską neigiamai pasakė apie mamą, nei vieno gero žodžio ir nuolat kartojo, kad tik su tėčiu viską daryti nori, tik tėtis išlaiko, tik tėtis padeda ir t.t. Teismo psichologė neatpažino požymių, kad vaikas yra nuteiktas prieš atsakovę.

14.14. Pastaraisiais metais ieškovas tapo agresyvus, atsakovės atžvilgiu pradėjo vartoti psichologinį smurtą, priekaištaudamas, žemindamas necenzūriniais žodžiais, panaudodamas fizinį smurtą atsakovę sugriebiant, papurtant, pastumiant. Psichologinį ir fizinį smurtą ieškovas atsakovės atžvilgiu naudodavo namų aplinkoje, nekreipdamas dėmesio į kartu esančią mažametę dukrą. Atsakovė tikėjosi, kad sutuoktinio agresyvus elgesys, psichologinis ir fizinis smurtas jos atžvilgiu liausis, todėl anksčiau į policiją dėl to nesikreipė. Dėl sutuoktinio agresijos protrūkių pasikeitė ir mažametės dukros elgesys, ji tapo irzli, vartojanti tapačius necenzūrinius žodžius, kuriuos jai girdint atsakovei sakydavo ieškovas, kopijuoti tėvo elgesį motinos atžvilgiu, stumdytis, kilo problemų su dukters pažangumu mokykloje. Dėl dukros elgesio ir psichologinės būsenos atsakovė bendradarbiavo su psichologais, kurie rekomendavo jai pakeisti gyvenamąją vietą, kad dukra nematytų sutuoktinio agresijos išpuolių.

14.15. Išėjusi iš šeimos namų, atsakovė ir toliau rūpinosi kasdienine dukros buitimi, laisvalaikiu, mokymusi, vežimu į mokyklą, bendravo kaip įprastai iki to momento, kol į ieškovą pasikreipė atsakovės advokatė dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

14.16. (duomenys neskelbtini). Psichologo tyrimo išvadoje nurodoma, kad dukra, pasakodama apie santykius su tėvais, išsakė neigiamą santykį su mama, nenorą su ja bendrauti, tuo pačiu akcentuodama, kad su tėčiu jai smagiau, jie užsiima jai patinkančia veikla, taip pat teigia, kad jaučiasi laiminga, jokių neigiamų išgyvenimų nepatiria. Tai rodo galimą gynybiškumą, norą atsiriboti nuo probleminės situacijos, emocinį nepasitenkinimą, jautimąsi bejėge ją spręsti, o tuo pačiu ir tam tikrą išgyvenamą nesaugumą, nerimą.

14.17. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp dukros ir mamos vyko konfliktai. Atsakovė spėja, kad ambulatorinėje dukters kortelėje įrašyta (duomenys neskelbtini), ji visada rūpinosi dukra, nuveždavo, parveždavo iš mokyklos, pirkdavo pietus, žiūrėdavo, kad namų darbai būtų paruošti ir t.t., tik kartu negyveno, nes taip rekomendavo psichologė.

14.18. Atsakovė lankosi pas psichologę, gauna psichosocialines paslaugas.

15. Ieškovas 2023 m. lapkričio 17 d. atskiruoju skundu prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir nustatyti bendravimo tvarką: 1.1) kiekvieną pirmadienį atsakovė dukrą pasiima iš namų 7:20 ir atveža į mokyklą; dienos eigoje suderintu laiku šalių nepilnametė dukra lankosi pas mokyklos psichologą jai pažįstamoje ir priimtinoje aplinkoje, abu tėvai bendradarbiauja su mokyklos psichologu dukros ir mamos ryšio atstatymo ir kitais klausimais; dukros grįžimu po pamokų namo pasirūpina ieškovas; 1.2) kiekvieną antradienį ieškovas nepilnametę dukrą atveža į mokyklą, atsakovė po pamokų pasiima dukrą iš mokyklos, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla; atsakovė 17:30 val. dukrą pristato į treniruotę, po treniruotės dukros grįžimu į gyvenamąją vietą pasirūpina ieškovas; 1.3) kiekvieną trečiadienį ieškovas nepilnametę dukrą atveža į mokyklą, atsakovė po pamokų pasiima dukrą iš mokyklos (vėlesniame pereinamojo laikotarpio etape kas antrą trečiadienį, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla); 1.4) kiekvieną ketvirtadienį ieškovas dukrą atveža į mokyklą, atsakovė dukrą po pamokų pasiima iš mokyklos, kartu papietauja, paruošia pamokas, ar užsiima kita veikla; 17.30 val. atsakovė dukrą pristato į treniruotę, po treniruotės dukros grįžimu į gyvenamąją vietą pasirūpina ieškovas; 1.5) kiekvieną penktadienį atsakovė dukrą pasiima iš namų 7:20 val. ir atveža į mokyklą, dukros grįžimu po pamokų namo pasirūpina ieškovas; 1.6) atsakovės ir dukros bendravimas savaitgaliais: kas antrą mėnesio šeštadienį ar sekmadienį siūloma atsakovei praleisti laiką su dukra sporto salėje, kadangi atsakovė asmeninė trenerė, o dukra taip pat sportuoja, siekia rezultatų ir tuo labai didžiuojasi, dėl to galėtų atsirasti bendras interesas; skirti laiko namų darbų ruošai; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - stabdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies dėl bendravimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimas vyksta VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, pirmadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val., įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo, už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis, vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Mokinio tvarkaraštį pateikė atsakovė kartu su prašymu priimti papildomus dokumentus 2023 m. rugsėjo 12 d. DOK-109358, teismas privalėjo į jį atsižvelgti bei nustatyti tinkamą bendravimo tvarką.

15.2. Teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, jo užimtumą, geriausius jo interesus. Teismas be jokio teisinio pagrindo sumažino bendravimo tvarką, apribojo vaiko teisę bendrauti su mama. Apklausos metu mergaitė nurodė, kad norėtų dažniau matytis su mama, jai tinka pasiūlyta ieškovo bendravimo tvarka, kad mama ją nuvežtų ir pasiimtų iš mokyklos, kad kartu galėtų ruošti pamokas, taip pat norėtų susitikti sekmadieniais, kaip ir iki šiol. Po įvykusios nepilnamečio vaiko apklausos teismo psichologė pateikė išvadą dėl vaiko ir mamos bendravimo, tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių neatsižvelgė nei į šio specialisto pateiktą išvadą, nei į vaiko teisių specialisto rekomendacijas.

15.3. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad santykiai tarp nepilnamečio vaiko ir atsakovės yra konfliktiški. Tačiau šiuo metu santykiai yra ženkliai pagerėję, paskutiniai konfliktai yra įvykę prieš pusę metų, nėra nustatyta jokių indikacijų dėl ko tarp mamos ir dukros bendravimas turi būti ribojamas. Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog pastaruoju metu tarp dukros ir mamos būtų įvykę konfliktai ar kad ieškovas nuteikinėtų dukra prieš mamą.

15.4. Atmestini teismo argumentai, kad neva ieškovas kontroliuoja mergaitę jos ir mamos susitikimo metu. Šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas skatina dukrą, kad ši bendrautų su mama, tai mergaitė patvirtino ir apklausos metu, tokius argumentus pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsiliepimas

15.5. Ieškovui pateikus ieškinį kartu su reikalavimu nustatyti minimalią bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bet kuriuo atveju neprisideda prie dukros auklėjimo, išlaikymo ir kitų kasdieninių reikalų, atsakovė pateikė atsiliepimą, taip pat nurodė vaikų teisių institucijai, kad pageidauja maksimalaus bendravimo, t. y. 50:50 procentų. Tačiau teismas nei į atsakovės pageidavimus, nei į vaikų teisių išvadą, nei į psichologės išvadas neatsižvelgė.

15.6. Teismas nutartimi įpareigojo ieškovą nuvežti į VGC „Pastogė“, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra samdomas darbuotojas ir jo darbo valandos yra nuo 8.30 val. iki 18.00 val. Kadangi atsakovė minimaliai prisideda prie vaiko būtinųjų išlaidų, visa našta tenka ieškovui, todėl šiuo metu nėra jokių galimybių keisti darbo grafiką ir vežioti į VGC „Pastogė“, juolab kad mergaitė neišreiškė jokio priešiškumo, jei į centrą pasiimtų ir vežtųsi pati atsakovė, kuri pageidauja sustiprinti ryšį su dukra.

15.7. Teismo nutartis yra neteisėta, kadangi vieni argumentai prieštarauja kitiems. Teismas nurodo, kad mamos ir dukros santykiai konfliktiški, todėl reikalinga, kad susitikimai vyktų gerovės centre dalyvaujant specialistui; kita vertus, teismas nustato bendravimą kas antrą sekmadienį pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos.

15.8. Byloje nėra įrodymų, kad bendravimas centre kaip nors teigiamai veikia atsakovės ir dukros bendravimą. Iki nutarties priėmimo atsakovė kartu su dukra keturis kartus lankėsi centre, taigi manytina, kad jau yra įgyvendintas pereinamasis laikotarpis dėl mamos ir dukros ryšio sustiprinimo ir jos gali bendrauti įprastai be specialistų pagalbos.

16. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priimti naujus įrodymus. Nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl pirmos instancijos teismo sprendimo, kad nepilnametei dukrai yra būtina pereinamuoju laikotarpiu bendrauti su mama VGC „Pastogė“, pakartotinai apklausti vaiką Kauno apygardos teisme dalyvaujant teismo psichologei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytą vaiko užimtumą mokykloje ir pakeitė laikiną bendravimo tvarką. Teismas neapribojo vaiko teisės bendrauti su mama, išgirdo mamos prašymą, kad dukrai reikia padėti ir reali pagalba yra laikina bendravimo tvarka dalyvaujant specialistams VGC „Pastogė“. Teismas atsižvelgė į teismo psichologės išvadą, kad abudu tėvai yra reikalingai vaikui, blogas santykis su mama atsilieps mergaitės ateičiai.

Šalies argumentai

16.2. Ieškovas proceso metu yra nenuoseklus ir keičia savo nuomonę, todėl teiginiai, kad nepilnametei dukrai tinka ieškovo bendravimo tvarka, tik patvirtina atsakovės teiginius, kad ieškovas kontroliuoja dukrą, nuteikinėja prieš mamą ir šiuo metu vaikas yra visiškai priklausomas nuo tėvo, ką kalbėti, kaip kalbėti ir t.t.. Ieškiniu ieškovas prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką – atsakovė bendrauja su dukra kas antrą sekmadienį dukrą pasiimant iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val. Ieškovas ieškinio 39 punkte nurodė, kad šiuo metu svarbu nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kad ji patirtų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų. Ieškovas nurodė, kad atsakovės santykis su dukra yra komplikuotas, kyla konfliktų, kai yra bandoma suderinti susitikimo laiką. Ieškovas deda maksimalias pastangas, kad dukra bendrautų su mama, tačiau, nesant aiškios bendravimo tvarkos, atsakovė nepagrįstai kaltina ieškovą, kad šis neleidžia bendrauti su dukra. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad dukters ir mamos santykiai yra labai sudėtingi ir konfliktiški ir be specialistų pagalbos santykis dukters ir mamos neatsistatys savaime, kitu atveju mama niekada nebūtų prašiusi nustatyti laikinos bendravimo tvarkos VGC „Pastogė“.

16.3. Ieškovo teiginiai, kad „kad mama ją nuvežtų ir pasiimtų iš mokyklos, kad kartu galėtų ruošti pamokas, taip pat norėtų susitikti sekmadieniais, kaip ir iki šiol“ atmestini todėl, kad dukra jaučia įtampą būdama su mama ir tai ji ne kartą sakė vaikų teisių tarnybos darbuotojams. Ieškovas negirdi savo vaiko, tai, kad vaikas teisme atkartojo tėvo teiginius, tik patvirtina, kad vaikas yra nuteiktas prieš mamą ir tėvas manipuliuoja vaiku. Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės tai būtų tik vežimas iš/į mokyklą/namu, kokybiško bendravimo būtų mažai [..].

16.4. 2023 m. gegužės 25 d. Psichologo tyrimo išvadoje nurodyta, kad „pasakodama apie santykius su tėvais, išsakė neigiamą santykį su mama, nenorą su ja bendrauti, tuo pačiu akcentuodama, kad su tėčiu jai smagiau, jie užsiima jai patinkančia veikla. Taip pat ji teigė, kad jaučiasi laiminga, jokių neigiamų išgyvenimų nepatiria”. <…> rodo galimą gynybiškumą, norą atsiriboti nuo probleminės situacijos, emocinį nepasitenkinimą, jautimąsi bejėge ją spręsti, o tuo pačiu ir tam tikrą išgyvenamą nesaugumą, nerimą”.

16.5. Aplinkybę, kad mamos ir dukters ryšį reikia atkurti ir kad vaikui reikalinga psichologo pagalba, patvirtina medicininiuose dokumentuose užfiksuota (duomenys neskelbtini). Rekomenduojama ilgalaikė psichologo konsultacija.

16.6. Dukra meluoja (vaikų teisių tarnyboje, teisme) tik todėl, kad nori „išgyventi“ su ja kontroliuojančiu ir manipuliuojančiu tėvu, nes vaikai prisitaiko prie to, su kuriuo gyvena. Atsakovė yra įsitikinusi, kad dar nėra vėlu vaiką išgelbėti nuo tėvo neigiamos įtakos, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus vykdoma teismo nustatyta bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu stebint specialistams ir vaikui lankantis pas psichologą, o ne nuolatinis tėvo dukters kontroliavimas telefonu.

16.7. Abejotina dėl pirmosios instancijos teisme psichologės išsakytų rekomendacijų. Specialistė neatpažino tėvo įtakos ir to, kad vaikas yra nuteiktas prieš atsakovę. Apklausoje nepilnametė dukra viską neigiamai pasakė apie mamą, nuolat kartojo, kad tik su tėčiu viską daryti nori, tik tėtis išlaiko, tik tėtis padeda ir t.t. Todėl keista, kai teismo psichologė neatpažino tokių požymių. Kadangi dukra vaikystėje daug sirgo, su ja nuolat būdavo atsakovė. Atsakovė nuolat su ja ruošdavo pamokas, su dukra visur važiuodavo, leisdavo laiką kartu, lydėdavo dukrą į mokyklą, parveždavo, į parduotuves važiuodavo.

16.8. Pastaraisiais metais ieškovas tapo agresyvus, atsakovės atžvilgiu pradėjo vartoti psichologinį smurtą priekaištaudamas, žemindamas necenzūriniais žodžiais, panaudodamas fizinį smurtą atsakovę sugriebiant, papurtant, pastumiant. Psichologinį ir fizinį smurtą ieškovas atsakovės atžvilgiu naudodavo namų aplinkoje, nekreipdamas dėmesio į kartu esančią mažametę dukrą. Atsakovė tikėjosi, kad ieškovo agresyvus elgesys, psichologinis ir fizinis smurtas jos atžvilgiu liausis, todėl anksčiau į policiją dėl ieškovo smurto artimoje aplinkoje nesikreipė. Dėl sutuoktinio ieškovo agresijos protrūkių, pasikeitė ir mažametės dukros elgesys, ji tapo irzli, vartojanti tapačius necenzūrinius žodžius, kuriuos jai girdint atsakovei adresuodavo ieškovas, kopijuoti jo elgesį atsakovės atžvilgiu, stumdytis, kilo problemų su dukters pažangumu mokykloje. Dėl dukros elgesio ir psichologinės būsenos atsakovė bendradarbiavo su psichologais, kurie rekomendavo jai pakeisti gyvenamąją vietą, kad dukra nematytų sutuoktinio ieškovo agresijos išpuolių.

16.9. Po skundžiamos nutarties priėmimo ieškovas tik du kartus (2023 m. lapkričio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 4 d. ) atvežė dukrą į VGC „Pastogė“; 2023 m. lapkričio 8 d., 13 d. ir 27 d. neatvežė ir tokiu būdu pažeidė vaiko teisę į mamos ir dukters bendravimą.

16.10. Po teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties priėmimo atsakovė nedelsiant davė sutikimą dėl dukters lankymosi pas mokyklos psichologą.

16.11. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

16.12. Teismo psichologės pateikta rekomendacija „teismui atsižvelgti į vaiko nuomonę dėl bendravimo tvarkos, priešingu atveju gali būti prarastas pasitikėjimas teismu“ yra nesuprantama, kadangi svarbiausia yra vaiko emocinė sveikata, kad jis augtų sveikoje, saugioje aplinkoje ir normaliame santykyje su mama ir tėvu, o ne konflikte.

16.13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokyklos psichologas neteikia ryšio atstatymo konsultacijų, be to, konsultacija vyksta ne kartu su mama, o tik dukrai, tuo tarpu VGC „Pastogė“ vyksta mamos bendravimas su dukra, stebint, dalyvaujant pokalbyje specialistams.

16.14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp dukros ir mamos vyko konfliktai.

16.15. Ambulatorinėje dukters kortelėje yra įrašyta (duomenys neskelbtini).

16.16. VŠĮ „Darnūs namai“ 2023 m. spalio 30 d. pažyma Nr. SD-56 patvirtina, kad atsakovė lankosi šioje įstaigoje nuo 2022 m. gruodžio 20 d., kur gauna psichosocialines paslaugas. Atsakovės lankymasis yra pastovus, konsultacijos vyksta vieną kartą per savaitę. Tėvų ir vaikų bendravimas dalyvaujant specialistams rekomenduotinas esant blogai tarpusavio ryšio kokybei. Kadangi šiuo metu įsivyrauja sudėtingas tarpusavio ryšys tarp atsakovės ir dukters, joms būtų tikslinga tęsti susitikimus stebint specialistams, kurie specializuojasi vaiko ir mamos ryšio atstatymo klausimuose.

16.17. Susitikimų su dukra metu už viską moka atsakovė, taip ji prisideda prie vaiko išlaikymo. Nors ieškovas atskiruosiuose skunduose nurodė, kad dukra lanko korepetitorius, tačiau jokių duomenų apie tai atsakovei nepateikė.

16.18. Jei apeliacinės instancijos teismas tenkins ieškovo atskirąjį skundą ir panaikins skundžiamą nutartį, bus padaryta žala dukters vystymuisi, emocinei sveikatai, bus pažeistos medikų ir psichologų rekomendacijos.

16.19. Po atsakovės ir dukters susitikimų VGC „Pastogė“, jų bendravimas pagerėjo todėl, kad yra išklausoma vaiko nuomonė, vertinama vaiko interesų visuma ir vaiko išsakomi argumentai, jos kalbasi, vyksta teigiami pokyčiai. Vaikų gerovės centro teikiamos paslaugos davė teigiamą efektą, todėl tikslinga jas tęsti, stiprinti, suteikti galimybę mergaitei ir mamai atkurti mamos ir dukters santykį. Pagerėjo ir dukters mokymosi rezultatai, vietoj vidurkio 4 2023 m. lapkričio 28 d. vidurkis yra 5,24.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, iš jos priteisė laikiną išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Ieškovas su 2023 m. lapkričio 7 d. atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą - pamokų tvarkaraštį.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties pateikė naujus įrodymus – atsakovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d.; viešosios įstaigos "Darnūs namai" 2023 m. spalio 30 d. pažymą Nr. SD-56; VGC „Pastogė“ susitikimo su vaiku stebėjimo protokolus.

12. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 29 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą ir pridedamų priedų. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovas pateikė naujus įrodymus, prašo juos priimti, t. y. VGC „Pastogė“ 2023 m. spalio 27 d. raštą atsakovės advokatei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugpjūčio 11 d. išvadą Nr. 4SD-6348; duomenis iš Bolt programos; viešosios įstaigos "Darnūs namai" 2023 m. spalio 30 d. pažymą Nr. SD-56; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. atliktą vaiko teisių situacijos vertinimą; telefono ekrano nuotraukas; Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; VGC „Pastogė“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimai, sutartis; Psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo sutartį; VGC „Pastogė“ 2024 m. sausio 8 d. raštą ieškovės advokatei.

13. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių naujai teikiamus rašytinius įrodymus, preliminariai įvertinęs jų turinį, įvertinęs apeliacijos dalyką (vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos bei laikino išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio)) pagrįstumas ir teisėtumas, tai, kad sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių byla iš esmės nėra nagrinėjama, atsisako priimti Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugpjūčio 11 d. išvadą Nr. 4SD-6348; viešosios įstaigos "Darnūs namai" 2023 m. spalio 30 d. pažymą Nr. SD-56, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. atliktą vaiko teisių situacijos vertinimą, kadangi šie įrodymai jau yra byloje, taip pat atsisako priimti atsakovės pateiktą jos sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. apie mokėjimus VGC „Pastogė“; ieškovo pateiktus duomenis iš Bolt programos, VGC „Pastogė“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimai, sutartis; Psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo sutartį, kadangi šie įrodymai nėra reikšmingi teisingam klausimų dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo bei laikino nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo išsprendimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, dėl ko proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui kiti šalių pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

16. Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 6 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovas pateikė naujus įrodymus, prašo juos priimti, t. y. VGC „Pastogė“ 2023 m. spalio 27 d. raštą atsakovės advokatei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. rugpjūčio 11 d. išvadą Nr. 4SD-6348; duomenis iš Bolt programos; viešosios įstaigos "Darnūs namai" 2023 m. spalio 30 d. pažymą Nr. SD-56; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 30 d. atliktą vaiko teisių situacijos vertinimą; telefono ekrano nuotraukas; Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; VGC „Pastogė“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimai, sutartis; Psichosocialinės pagalbos paslaugų teikimo sutartį; VGC „Pastogė“ 2024 m. sausio 8 d. raštą ieškovės advokatei. Šiuos įrodymus ieškovas teikia pakartotinai, juos visus buvo pateikęs kartu su 2024 m. sausio 29 d. rašytiniais įrodymais. Dėl jų priėmimo apeliacinės instancijos teismas yra pasisakęs nutarties 15 punkte.

17. Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 6 d. gautas atsakovės prašymas leisti pateikti atsikirtimus į 2024 m. vasario 6 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir atidėti 2024 m. vasario 6 d. bylos nagrinėjimą; jeigu teismui kiltų abejonių nagrinėjant bylą dėl pirmos instancijos priimtos nutarties, prašo Kauno apygardos teisme bylą nagrinėti žodine tvarka ir dalyvaujant teismo psichologui apklausti nepilnametę dukrą, kad teismas įsitikintų, jog vaikui yra padaryta tėvo įtaka, kadangi Kauno apylinkės teismo psichologės atlikta apklausa ir padarytos išvados prieštarauja nepilnametės dukters interesams.

18. Kauno apygardos teisme 2024 m. vasario 13 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai į pateiktus ieškovo rašytinius paaiškinimus. Kartu su šiuo procesiniu dokumentu atsakovė pateikė naujus įrodymus – duomenis iš žurnalo Tamo; atsakovės sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d.

19. Naujus įrodymus pateikus teismo posėdžio dieną, nėra galimybės išsiaiškinti ieškovo nuomonę dėl šių įrodymų priėmimo – tuomet procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016). Dėl to atsisakytina priimti teismo posėdžio dieną atsakovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl skundžiamų nutarčių (ne)teisėtumo

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

20.1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi tenkino ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones:

1) nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu;

2) priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą banke. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Laikino išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti ieškovui;

3) nustatė laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

- pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val. įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo, už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimi;

- pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą kas antrą sekmadienį, atsakovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą 19 val.;

- pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val. atsakovei pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą ir kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

20.2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi apelianto (ieškovo) atskirąjį skundą priėmė ir tenkino jį iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dalį – nustatytos bendravimo tvarkos pirmąją ir trečiąją dalis – ir jas išsprendė iš naujo: nutarė nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

- pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatė atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, pirmadieniais nuo 15:30 val. iki 17:00 val. įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo, už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis;

- pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimą vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 15:40 val. iki 19:00 val. atsakovei pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą ir kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.

Nurodė, kad kita 2023 m. spalio 31 d. teismo nutarties dalis lieka galioti. Priėmė apelianto atskirąjį skundą dalyje, kurioje teismas nesutinka su atskiruoju skundu, ir jį nusiuntė atsakovei, nustatant jai teisę per keturiolikos dienų terminą nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti. Atmetė apelianto (ieškovo) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė iš atsakovės nepilnametės dukters poreikiams patenkinti priteistiną 230 Eur sumą.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 633 Eur (atskaičius mokesčius) (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pastebėtina, kad nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro jau 924 Eur arba 708 Eur atskaičius mokesčius.

26. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

27. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. (taip pat ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) – 85,75 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka vaikui, t. y. 96,25 Eur.

28. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) buvo 633 Eur, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik preliminariai vertinami duomenys apie šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas lėšas, bei į tai, kad ieškovas šiuo laikotarpiu turėjo teisę gauti 85,75 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki bus priimtas sprendimas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinka byloje ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti laikinas išlaikymo dydis - 270 Eur. Byloje nėra duomenų, kad 270 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neproporcingai suvaržytų atsakovės galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

29. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

31. Aplinkybė, kad atsakovės gaunamos pajamos yra nedidelės (pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti šiuo metu atsakovės gaunamų pajamų, ji verčiasi individualia veikla), negali paneigti nepilnamečio vaiko interesų gauti reikalingas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo, padidinant iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymo dydį iki 270 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos

33. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

34. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

35. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

36. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

37. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

38. Ieškovas savo nesutikimą su skundžiamomis nutartimis iš esmės grindžia šiais argumentais: teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų; teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, jo užimtumą; teismas nepagrįstai nustatė atsakovės ir dukters bendravimą VGC „Pastogė“ dalyvaujant socialiniams darbuotojams; teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą atvežti dukterį į VGC „Pastogė“ ir iš jo pasiimti; teismas neatsižvelgė į teismo psichologės rekomendacijas, vaiko teisių institucijos išvadą; nepagrįstai nustatė minimalią atsakovės bendravimo su dukra tvarką.

39. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs teismo 2023 m. spalio 24 d. posėdžio garso įrašą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nevisiškai atitinka geriausius vaiko interesus – teismas, neįvertinęs vaiko nuomonės bei motinos ir vaiko be tarpininkų vykstančio bendravimo sekmadieniais, nepagrįstai nustatė atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimą VGC „Pastogė“.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje akcentuojama vaiko nuomonės išklausymo svarba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taigi vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

41. Nagrinėjamu atveju nepilnametė buvo apklausta 2023 m. spalio 24 d. posėdyje per teismo psichologę. Mergaitė nurodė, kad jai nepatinka bendrauti su mama VGC „Pastogė“, nes ją trikdo, kai jas stebi kiti asmenys. Po mergaitės apklausos teismo psichologė paaiškino, kad ji įvertino ne tik žodinę, bet ir neverbalinę šalių dukters kalbą. Psichologė nurodė, kad mergaitės ryšys su mama nėra nutrūkęs; vaikas pyksta ant mamos, nes ji išėjo iš namų ir dukterį paliko, dėl to pasikeitė jų santykis. Teismo psichologė nurodė, kad svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę, o bendravimas VGC „Pastogė“ šiuo konkrečiu atveju ne tik nenaudingas, bet dar ir neatitinka vaiko interesų, nes kelia nepilnamečiam vaikui pyktį (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 21 min. 34 sek. iki 1 val. 23 min. 35 min.).

42. Iš Susitikimų su vaiku stebėjimų protokolų (juose nurodyta, kad susitikimuose dalyvauja du socialiniai darbuotojai) matyti, kad šalių dukra išreiškė nepasitenkinimą buvimu stebimoje aplinkoje dėl vykstančių susitikimų VGC „Pastogė“ (2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 23 d.). Socialiniai darbuotojai nurodė, kad pasitenkinimo susitikimo metu nepastebėta (2023 m. spalio 2 d. protokolas); daugiau vyravo nepasitenkinimas susitikimu įstaigoje 2023 m. spalio 9 d. protokolas); mergaitė išsakė nepasitenkinimą dėl susitikimų su motina įstaigoje, o ne kitoje neutralioje aplinkoje) (2023 m. spalio 23 d. protokolas).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių dukra nėra mažo amžiaus (duomenys neskelbtini), sugeba pareikšti savo nuomonę, jos nuomonė aiški, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti ir jos nevertinti visame aplinkybių kontekste. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tikėtina aplinkybė, kad nepilnametė dukra, girdėdama tėvų tarpusavio konfliktus, kalbėdama naudoja tėvo žodžius ar nuomonę, vartoja tėvo komentarus, tačiau šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, jog dukra yra nuteikta prieš ją, o jos išreikšta nuomonė yra išimtinai tėvų konflikto ir tėvo poveikio pasekmė.

44. Reikšminga ir tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje duodamas išvadą dėl laikinos atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nurodė, kad anksčiau tarp mamos ir vaiko kildavo konfliktai, tarnyboje tris kartus buvo fiksuoti konfliktai, kuomet mamai leidžiant laiką su vaiku kildavo nesutarimai ir netgi būdavo kviečiama policija, tačiau šiuo metu tarnyba tokių pranešimų nėra gavusi ir nėra pagrindo manyti, kad nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios nori vaikas, šios grėsmės išliks, taip pat nėra pagrindo kelti prielaidas, kad nedalyvaujant tarpininkams tarp mamos ir vaiko ir toliau bus konfliktiški santykiai.

45. Taigi, šalių dukrai aiškiai išreiškus nenorą su mama bendrauti VGC „Pastogė“ dalyvaujant socialiniams darbuotojams, pageidaujant bendrauti kitoje aplinkoje (mamos namuose, parkuose ar kitose viešosiose vietose), VGC „Pastogė“ darbuotojams nurodžius, kad bendravimo metu daugiau vyravo nepasitenkinimas susitikimais įstaigoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, nes tarpininkavimas kelia neigiamą įtampą ir tai šiame etape laikytina nereikalinga priemone.

46. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui. Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad jos gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas situaciją sureguliuoja laikinai. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

47. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu, neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, neatsižvelgė į vaiko bei institucijos, teikiančios byloje išvadą, nuomonę. Visgi, apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendžiant dėl laikinos atsakovės bendravimo tvarkos nustatymo nėra tikslinga taikyti ieškovo prašomą laikiną bendravimo tvarką. Ta tvarka pernelyg intensyvi, ji nėra racionali (dėl to, kokiomis veiklomis užsiimti bendravimo metu, turi nuspręsti atsakovė ir dukra, o ne ieškovas), be to, ieškovo prašoma nustatyti tvarka nėra aiški dėl konkrečių savaitgalio dienų ir valandų neįvardijimo. Nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su dukra tvarką, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdyje išreikštą nuomonę, kad per intensyvi bendravimo tvarka taip pat gali daryti neigiamą žalą.

48. Dėl to apeliacinės instancijos teisme patvirtintina nauja laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nustatant, kad atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15:00 val. iki 17:30 val., atsakovei pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos (ugdymosi vietos ar gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur dukra bus) ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą ar dukters lankomų treniruočių vietą, taip pat kas antrą sekmadienį atsakovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą 19 val. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

49. Pakeitus atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės - stabdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl bendravimo tvarkos, kurioje nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (6 mėn.) nustatytinas atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimas VGC „Pastogė“ vieną kartą per savaitę, trečiadieniais nuo 14:00 val. iki 17:00 val. įpareigojant ieškovą pristatyti nepilnametę dukrą į šį centrą ir pasiimti iš jo, už psichosocialinės pagalbos paslaugą ieškovas ir atsakovė VGC „Pastogė“ įpareigotini mokėti lygiomis dalimis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties dalį dėl iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistino laikino nepilnametės dukters A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo, jį padidinant iki 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimties) per mėnesį.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. nutarčių dalį dėl laikinos atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos ir nustatyti naują atsakovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką: „Atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15:00 val. iki 17:30 val. atsakovei pasiimant dukrą iš jos buvimo vietos (ugdymosi vietos ar gyvenamosios vietos, priklausomai nuo to, kur dukra bus) ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą ar dukters lankomų treniruočių vietą, taip pat kas antrą sekmadienį atsakovei pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant į dukters gyvenamąją vietą 19 val.“

Kitas Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. nutarčių dalis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė