Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. E. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose 7 kartus skatintas. Atlikdamas bausmę, įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo elektros įrenginių remontininko, tekintojo, suvirtintojo profesijas. Pataisos namuose dirba, darbdavys apibūdina kaip drausmingą, rūpestingą, pareigingą darbuotoją. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika -46 balai, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisme gautas nuteistojo atsiliepimas į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundą. Nuteistasis prašo netekinti prokurorės skundo ir patvirtinti Komisijos dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Nurodo, kad atliko pakankamą jam skirtos bausmės dalį, atlikdamas bausmę elgėsi nepriekaištingai, pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir taikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Prašo vertinti dabartinį nuteistojo elgesį ir jo pastangas keistis bausmės atlikimo metu bei vadovautis modernios bausmės vykdymo sistemos tikslais, Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijomis bei cituoja sau palankią Kauno apygardos teismo praktiką.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

D. E. nuteistas 2016 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 242 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. birželio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi – prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 6 mėnesiai ir 6 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. E. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie vidutinės rizikos grupės (46 balai). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 vertintini kaip statiniai ir net 26 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Pažymėtina, kad nuo 2019 metų, kai atsirado formalus pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pakito tik 1 balu.

Nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, jis pripažintas organizatoriumi, t.y. vadovavo organizuotai grupei bei už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, keturis metus gyveno Ispanijoje, iš kurios parvežtas į Lietuvą pagal išduotą Europos arešto orderį. Šis teistumas D. E. nėra pirmas, jis anksčiau buvo teistas šešis kartus, ankstesni nusikaltimai, susiję su chuliganizmu, reketu, savavaldžiavimu, nesunkiu kūno sužalojimu. Laisvės atėmimo bausmę D. E. taip pat atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nuteistojo teismui pateiktu atsiliepime į prokuroro skundą, argumentuojant jau pakitusiu nuteistojo elgesiu, pažymėtina, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (fiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas), tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Svarbu pabrėžti ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog veiksniai, dėl kurių išlieka D. E. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra jo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir finansinio stabilumo trūkumas. Nuteistasis geba atpažinti esmines su nusikalstamumu susijusias problemas, tačiau nepakankamai įvertina savo paties indėlį į jas. D. E. linkęs minimizuoti, pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 7 kartus skatintas, dirba, skirta nuobauda už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą negalioja. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius, o pataisos procesas nėra baigtas.

Pabrėžtina, kad nuteistojo atsiliepime į prokuroro skundą minima Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 yra tik rekomendacinio pobūdžio tarptautinis dokumentas, kuriame įtvirtinti bendrieji principai, kurių tikslas apibrėžti ir suvienodinti lygtinio paleidimo taikymo principus valstybėse narėse. Dėl pacituotos Kauno apygardos teismo nutarties argumentų, teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina patvirtinti 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-261taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. E..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. vasario 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-261 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. E..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.