Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. E. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. E. nuteistas 2016 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 242 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. birželio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi, – prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. E. skundas atmetamas.

6. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. E. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (47 balai). Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 vertintini kaip statiniai ir net 27 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas taip pat leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (57 balų) pakito 10 balų, tačiau vis tik išliko vidutinė. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu skatintas 5 kartus, nebaustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, pataisos namuose įgijo elektros įrenginių remontininko ir tekintojo kvalifikacijas, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, supranta savo nusikalstamo elgesio priežastis, rodo motyvaciją spręsti su nusikalstamumu susijusius problemas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

9. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. E. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (ne visuomet tinkamai apgalvoja savo veiksmus ir gali pasielgti impulsyviai, geba atpažinti esmines su nusikalstamumu susijusias problemas, tačiau nepakankamai įvertina savo paties indelį į jas), finansinio stabilumo trūkumas (pataisos namuose remiamas artimųjų, turi vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs minimalizuoti bei pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

10. Pažymėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis teigė, jog iki suėmimo pragyvendavo iš gaunamo uždarbio, taip pat finansiškai prisidėdavo ir artimieji. Pataisos namuose, bausmės atlikimo metu, nuteistasis nedirbo ir nedirba, finansiškai remiamas artimųjų. Ir nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto nuteistojo D. E. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių suma siekia 1180123,02 Eur, iš jų per maždaug 3 metus ir 9 mėnesius atlyginta vos 236,67 Eur, kas laikytina formaliu, simboliniu ieškinio dengimu. Iš byloje pateiktų duomenų patvirtinančių, kad D. E. skolinius įsipareigojimus iš skolininko nupirko SIA „B2Kapital“ atstovas Lietuvoje UAB „B2Kapital“ ir visus skolinius įsipareigojimus perima nuteistojo sutuoktinė E. E., matyti, kad šioje srityje pačio nuteistojo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos (pataisos namuose nedirba), nes priteistas civilinis ieškinys nėra dengiamas savanoriškai, kaip minėta skolinius įsipareigojimus yra perėmusi jo sutuoktinė. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti labai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis D. E. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, jis pripažintas organizatoriumi, t.y. vadovavo organizuotai grupei bei už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, keturis metus gyveno Ispanijoje, iš kurios parvežtas į Lietuvą pagal išduotą Europos arešto orderį. Šis teistumas D. E. nėra pirmas, jis anksčiau buvo teistas šešis kartus, ankstesni nusikaltimai, susiję su chuliganizmu, reketu, savavaldžiavimu, nesunkiu kūno sužalojimu. Laisvės atėmimo bausmę D. E. taip pat atlieka jau ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Nors minėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia D. E. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių teistumų bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis D. E. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. E. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.