- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- 1S-223-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00298-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. E.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aurelijaus Rauckio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. E. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. E.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. E. teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 7 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 25 d.
2. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 19 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam D. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 6 mėnesiai ir 6 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. E. , motyvuojant tuo, kad nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. E. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Skunde nurodoma, kad tiek prokurorė, tiek teismas siekia, jog D. E. būtų kuo ilgiau izoliuotas, kad nuteistasis iš pataisos namų būtų paleistas, tik atlikęs visą paskirtos bausmės dalį, nors paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nuteistajam jau padarė itin didelį poveikį, o tai, kad visos bausmės atlikimo metu jis elgėsi pavyzdingai - paskatino nuteistuoju patikėti ir laisvės atėmimo įstaigos administracija, o taip pat siekti pasitaisyti ir savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir metodais.
1.2. Teismas neatsižvelgė į duomenis apie tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 7 kartus, 1 kartą baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau nuobauda negaliojanti, dalyvavo praktiškai visose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, supranta savo nusikalstamo elgesio priežastis, rodo motyvaciją spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas, turi vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo elektros įrenginių remontininko, tekintojo ir suvirintojo specialybes. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis bus įdarbintas vairuotoju - ekspeditoriumi. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pakelės namuose, kur dirba, darbe charakterizuojamas itin teigiamai, iš darbo užmokesčio yra vykdomas finansinių įsipareigojimų mažinimas. Nuteistasis yra vedęs, todėl yra siejamas artimų šeiminių ryšių.
1.3. Teismas neatsižvelgė, kad bausmės atlikimo metu mirė abu nuteistojo tėvai ir brolis, į kurio laidotuves jis net nebuvo išleistas. Nuteistasis teigia, kad moralinis skausmas daro dar sunkesnį, tolimesnį laisvės atėmimo bausmės atlikimą, kadangi nėra kam pasirūpinti artimųjų kapais.
1.4. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis stengėsi besąlygiškai laikytis bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų, nepriekaištingu elgesiu siekia įrodyti, kad yra pasitaisęs. Jis suvokė savo buvusių veiksmų beprasmiškumą ir pasitaisė. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis turi norą dirbti, spręsti savo finansinius įsipareigojimus, kurti ir puoselėti savo šeimyninę laimę. Akcentuoja ir tai, jog sunkių nusikaltimų padarymas sietinas su maždaug prieš 10 metų vykusiais įvykiais ir šiuo metu požiūris į gyvenimo vertybes yra kardinaliai pasikeitęs. Nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Nuteistasis turi ne tik norą gyventi normalų gyvenimą, bet ir tinkamas tam išorines sąlygas. Lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankama paskirtos bausmės tikslams pasiekti.
1.5. Nuteistasis aktyviais veiksmais rodo savo elgesio pokyčius, siekia keisti savo gyvenimo būdą, todėl manytina, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo elgesys ir požiūris į socialines vertybes iki nuteistajam pradedant atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra suabsoliutinamas nepagristai, kadangi lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas išskirtinai su nuteistojo elgesiu atliekant paskirtą bausmę. Nuteistasis pripažįsta, analizuoja ir geba įvardinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, turi ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme.
1.6. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, faktui, kad jis teistas, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismo motyvai turi būti vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, juolab, kad jis yra įvykdęs visus įstatyme keliamus reikalavimus.
1.7. Nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
1.8. Nuteistojo atžvilgiu įtvirtinti teigiami socialinio elgesio išėjus į laisvę modeliai, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam nors ir išlieka vidutinis, tačiau nuteistasis pataisos namuose sumažino kriminogeninių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pripažintina, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, nesilaikė minėtų nuostatų, nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų ir juos pažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. E. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. E. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1/2 dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.
7. Nuteistasis D. E. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 46 balai (vidutinė nuo 41 iki 99 balų). Taigi, šiuo atveju sprendžiant apie D. E. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
8. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. E. ne visuomet tinkamai apgalvoja savo veiksmus ir gali pasielgti impulsyviai, tačiau struktūruotoje aplinkoje impulsyvaus elgesio atvejų neužfiksuota. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje buvo smurto panaudojimo atvejų. D. E. geba atpažinti esmines su nusikalstamumu susijusias problemas, tačiau nepakankamai įvertina savo paties indėlį į jas. Nuteistasis linkęs minimizuoti, pateisinti savo nusikalstamą elgesį. Per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 1 kartą baustas drausmine nuobauda, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, jam pareikštas papeikimas. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai parodo, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas visą bausmės atlikimo laiką.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. E. anksčiau teistas 6 kartus. Ankstesni teisės pažeidimai susiję su chuliganizmu, reketu, savavaldžiavimu, nesunkiu kūno sužalojimu, taip pat su finansinės naudos siekimu. Laisvės atėmimo bausmę D. E. atlieka ne pirmą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors lygtinio paleidimo sąlygų asmuo nepažeidė, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo taikymo terminui D. E. ir vėl nusikalto, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
11. Nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, kiekis bei aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Informacija apie ankstesnius D. E. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
12. Nors D. E. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau nuteistasis savo veiksmais dar gali mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas nuo paskutinio vertinimo (2020 m. liepos 1 d.) sumažėjo tik 1 balu, nuo 47 balų iki 46 balų (pagal 2021 m. vasario 8 d. OASys), iš kurių daugiau nei pusę balų, net 26 balai, yra dinaminiai veiksniai, t. y. kintantys, kuriuos nuteistasis dar gali mažinti. Toks didelis dinaminių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad D. E. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Vertinimo metu, nuteistajam nustatyti ir kriminogeniniai veiksniai: 1) gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai padaryti su bendrininkais); 2) lėšų tvarkymas ir pajamos (turi vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų); 3) mąstymas ir elgesys (atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima manyti, kad asmuo ne visuomet tinkamai apgalvoja savo veiksmus ir gali pasielgti impulsyviai). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. E. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. E. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistajam D. E. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. E. , yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo D. E. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.