- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2-476-553/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02358-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė, Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. K. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios asociacijos „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl V. K. pirmos eilės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ (toliau – ir asociacija) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.
3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti jį į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 11 000 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Asociacijos bankroto administratorė su šiuo prašymu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, panaikino ir šioje dalyje perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5. Pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti jo pirmos eilės 14 017,60 Eur kreditorinį reikalavimą. Nurodė, kad asociacijos 2006 m. spalio 5 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2 ir asociacijos 2006 m. rugsėjo 27 d. steigėjų nutarimu pareiškėjas priimtas į darbą generalinio direktoriaus pavaduotoju komercijai nuo 2006 m. spalio 5 d., išmokant 10 proc. nuo metinio pelno ir suteikiant visus įgaliojimus, patvirtintus 2006 m. rugsėjo 27 d. protokolu. Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija Wagner Star International LLC 2010 m. sausio 30 d. asociacijos vadovui G. I. pranešė, kad 2009 m. asociacijos pelnas sudarė 220 000 JAV dolerių, todėl pareiškėjui priklauso išmokėti 22 000 JAV dolerių. Atlikus valiutų konvertavimą, susidaro 6 371,64 Eur suma, o priskaičiavus palūkanas, delspinigius, baudas ir t. t. susidaro 14 017,60 Eur pareiškėjui neišmokėto atlyginimo skola.
6. Asociacijos bankroto administratorė prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad nepateikta tarp asociacijos ir pareiškėjo sudaryta darbo sutartis, bankroto administratorei neperduoti su darbo santykiais susiję dokumentai. Nesant rašytinės darbo sutarties, neįmanoma nustatyti ir būtinųjų darbo sutarties sąlygų, o darbo teisiniai santykiai vien tik darbdavio įsakymo pagrindu susiklostyti negali. Darbo teisiniai santykiai nepatvirtinti nei tiesioginiais, nei netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turėjo duomenis apie kitų asociacijos apdraustųjų socialinio draudimo pabaigą nuo 2008 m. sausio 1 d., tačiau pareiškėjo tarp šių asmenų nebuvo. Nei baudžiamojoje byloje esantys duomenys, nei faktinio vadovo sąvokos aiškinimas civilinės teisės prasme nedaro nuorodų į tokio asmens galimą darbo teisinių santykių egzistavimą. Byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjo reikalavimo teisės į asociaciją egzistavimą. Duomenys apie asociacijos pelną ar nuostolius nėra žinomi. Asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentų nėra, jie neperduoti ir bankroto administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl 14 017,60 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkino.
8. Teismas taikė iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas finansinį reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių. Nors darbo teisinių santykių asociacijoje rašytine darbo sutartimi neįformino, tačiau iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad pareiškėją ir asociaciją nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2013 m. spalio 1 d. siejo (faktiniai) darbo teisiniai santykiai. Šią išvadą patvirtina tai, kad, asociacijos 2006 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 2 pagrindu pareiškėjas nuo 2006 m. spalio 5 d. buvo priimtas generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigoms, o iš steigiamojo susirinkimo 2006 m. rugsėjo 27 d. protokolo 6 punkto matyti, kad asociacijos steigėja nutarė generalinio direktoriaus pavaduotoju komerciniams reikalams patvirtinti V. K.. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojas komercijai, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 23 d. iki 2008 m. birželio 16 d. buvo pasirašęs septynias paskolos sutartį ir septynis paprastuosius vekselius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-655/2015 pareiškėjas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje (dėl aplaidaus asociacijos tvarkymo), nuosprendis įsiteisėjęs. Teismas nustatė, kad asociacijos 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2 pareiškėjui nuspręsta mokėti 10 procentų nuo metinio pelno. Teismo vertinimu, WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. pažyma neįrodo, kad asociacija 2009 metais gavo 220 000 JAV dolerių pelną, nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, tokie duomenys neperduoti ir bankroto administratorei. Pareiškėjas taip pat neįrodė ir WAGNER STAR INTERNATIONAL bei asociacijos tarpusavio santykių ryšio, pareiškėjas neįrodinėjo, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL turėjo teisę patvirtinti aplinkybę apie asociacijos gautą pelną. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendis, baudžiamojoje byloje motyvų matyti, kad neįmanoma nustatyti asociacijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuo 2008 m. spalio 13 d. pareiškėjas ėjo ne generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai, tačiau generalinio direktoriaus pareigas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog asociacija 2009 m. buvo gavusi 220 000 JAV dolerių pelno, taip pat neįrodė sutarto atlyginimo dydžio nuo 2008 m. spalio 13 d., kai pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas. Be to, baudžiamojoje byloje nurodyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai neišsaugoti būtent dėl pareiškėjo kaltės. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti pirmos eilės pareiškėjo 14 017,60 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, dėl reikalavimų, susijusių su delspinigių, baudų bei palūkanų mokėjimu, nepasisakė, nurodydamas, kad jie neturi teisinės reikšmės.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tam tikras faktines aplinkybes, kurios, nors ir nesudarydamos savarankiško pagrindo atmesti pareiškėjo finansinio reikalavimo, turėjo įtakos formuojant vidinį teismo įsitikinimą. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2013 m. rugpjūčio 14 d. pažyma patvirtina, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL nuo 1996 m. rugsėjo 18 d. yra registruota ne Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Rusijos Federacijos Respublikoje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje pažymėta, kad <...> nors V. K. ir pateikė teismui dokumentus, jie yra perrašyti ir skiriasi nuo duomenų, kurie buvo ankstesniuose dokumentuose <...>“. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2772-525/2018 nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė suklastotas pažymas, kuriomis įrodinėjo darbo stažą bendrovėje WAGNER STAR INTERNATIONAL. Be to, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo matyti, jog byloje, įrodinėjant darbo faktą WAGNER STAR INTERNATIONAL, buvo remiamasi iš Rusijos Federacijos Respublikos gautomis pažymomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
10. Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti apelianto prašymą dėl įtraukimo į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 14 017,60 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis pažeidžia apelianto teises, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Konstitucija ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
10.2. Apeliantas nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. vykdė asociacijos generalinio pavaduotojo komercijai pareigas, už kurias asociacijos 2006 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 2 pagrindu pareiškėjui nutarta mokėti 10 proc. nuo gauto pelno. Apeliantui suteiktus ypatingus įgaliojimus ūkinei ir komercinei veiklai vykdyti patvirtina 2006 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo protokolas.
10.3. Byloje esantis WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. raštas patvirtina, kad asociacijos 2009 metais pelnas sudarė 220 000 JAV dolerių. Tai, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL registruota 1996 m. balandžio 12 d. Delavero Valstijoje, patvirtina su skundu pateiktas sudarymo sertifikatas. 2013 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdyba patvirtino, kad 1996 m. rugsėjo 18 d. bendrovė buvo legalizuota Rusijos Federacijos Respublikoje, kad galėtų vykdyti komercinę veiklą.
10.4. WAGNER STAR INTERNATIONAL ir asociacijos konfidencialiame kontrakte Nr. KW-20/06/08-17 buvo numatyta, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL teiks informaciją apie asociacijos pelną ir kitas problemas.
10.5. Baudžiamojoje byloje aplinkybės buvo tiriamos atmestinai, šališkai, neobjektyviai ir turint išankstinę nuostatą apeliantą pripažinti kaltu, nežiūrint į faktines aplinkybes. Liko neapklausti pagrindiniai liudytojai, neištirtos visos faktinės aplinkybės, turėjusios reikšmę nuosprendžio priėmimui. Be to, ikiteisminis tyrimas nebuvo tiriamas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą nagrinėti priėmė.
10.6. 2019 m. sausio 30 d. atsiliepime į apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo nurodyta, kad 2009 metais asociacijos pelną sudaro 220 000 JAV dolerių. Taip pat nurodyta, kad apeliantas nebuvo išrinktas asociacijos valdybos pirmininku bei generaliniu direktoriumi.
Žemesnės instancijos teismas
11. Asociacijos bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas neįrodė skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių ir (ar) argumentų, kurie pagrįstų nutarties neteisėtumą, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą skundui atmesti.
11.2. Asociacija palaiko savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme. Be to, teismų praktikoje bylose dėl žalos suformuluota faktinio įmonės vadovo sąvoka nesiejama su tokio asmens darbo teisiniais santykiais. Apeliantas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas faktiniu asociacijos vadovu, tačiau nei baudžiamojoje byloje esantys duomenys, nei faktinio vadovo sąvokos aiškinimas civilinės teisės prasme nedaro jokių nuorodų į tokio asmens galimą darbo teisinių santykių egzistavimą.
11.3. ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad pirmos eilės kreditoriumi gali būti ne bet koks, o tik darbo teisiniais santykiais reikalavimus grindžiantis kreditorius. Tokiu būdu apelianto reikalavimas yra nepagrįstas.
11.4. Byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti apelianto reikalavimo teisės į asociaciją egzistavimą. Net sutikus, kad darbo teisinius santykius patvirtina 2006 m. spalio 5 d. įsakymas (su kuo asociacija nesutinka), duomenys apie asociacijos patirtą pelną ar nuostolius nėra žinomi. Apeliantas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, tokie duomenys neperduoti ir bankroto administratorei.
11.5. Nerengus finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuose galėjo būti atspindėtas asociacijos veiklos rezultatas, o apeliantui esant baudžiamąja tvarka nuteistam už asociacijos dokumentų praradimą, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asociacijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokiu atveju duomenys apie tariamą asociacijos pelną už 2009 metus negali būti gauti.
11.6. WAGNER STAR INTERNATIONAL LLC raštas nėra finansinės atskaitomybės dokumentas, jame nėra duomenų apie asociacijos sąnaudas, todėl jis realiai neatspindi ir negali atspindėti asociacijos veiklos rezultato. Nesant galimybės byloje nustatyti tariamai asociacijos gauto pelno, apelianto prašymas laikytinas aiškiai nepagrįstu.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas patvirtinti jo 14 017,60 Eur pirmos eilės kreditorinį reikalavimą asociacijos bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Apeliantas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo grindė tuo, kad nuo 2006 m. spalio 5 d. jį su asociacija siejo darbo teisiniai santykiai ir asociacija jam liko skolinga 14 017,60 Eur darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti apelianto pirmos eilės 14 017,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.
Dėl procesinių prašymų
15. Apeliacinės instancijos teisme gautas apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant apeliantą ir jo atstovę advokatę.
16. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šalies prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo nesaisto, o atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais, todėl šalys, teikdamos tokį prašymą, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 321, 322 ir 338 straipsniai).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka neargumentavo bei nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien tik apelianto pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos. Juo labiau kad byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, kurie kartu su juos pagrindžiančiais įrodymais gali būti tinkamai įvertinti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantas nenurodė, kokias naujas, jo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir atskirajame skunde nenurodytas, aplinkybes apeliacinės instancijos teisme galėtų jis ir jo atstovė paaiškinti.
18. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: patvirtinimo dokumentus, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL LLC registruota Delavero Valstijoje 1996 m. balandžio 12 d., 2019 m. sausio 30 d. asociacijos valdybos pirmininko atsiliepimą į apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2019 m. gruodžio 18 d. asociacijos vyr. buhalterės pareiškimą teismui; 2019 m. rugpjūčio 27 d. bankroto administratorės prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo; 2017 m. kovo 17 d. VĮ Registrų centro raštą; 2020 m. sausio 16 d. S. K. atskirąjį skundą.
19. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl jis savo teisės teikti įrodymus nerealizavo pirmosios instancijos teisme, t. y. nenurodė motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bei svarbių priežasčių, kliudžiusių tai padaryti savalaikiai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu teikiami įrodymai iš esmės nesusiję su kilusio ginčo nagrinėjimu – apeliantui mokėtinu darbo užmokesčiu (CPK 180 straipsnis). Tokiu būdu apeliantės teikiamus naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 19 punkte, teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl apelianto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo
21. Apeliantas atskiruoju skundu skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad: (1) pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teises, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Konstitucija ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija; (2) apeliantui už asociacijos generalinio pavaduotojo komercijai pareigų vykdymą 2006 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2 nutarta mokėti 10 proc. nuo gauto pelno; (3) WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. raštas patvirtina, kad 2009 metais asociacijos pelnas sudarė 220 000 JAV dolerių; (3) WAGNER STAR INTERNATIONAL ir asociacijos konfidencialiame kontrakte numatyta, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL teiks informaciją apie asociacijos pelną; (4) baudžiamojoje byloje nurodytos aplinkybės buvo tiriamos atmestinai, šališkai ir neobjektyviai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, sutinka su apelianto kvestionuojamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.
23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
24. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad apeliantą ir asociaciją siejo (faktiniai) darbo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad ši teismo išvada nekvestionuojama (asociacija atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties nėra padavusi), todėl minėtų aplinkybių vertinimas neįeina į apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo ginčo ribas (CPK 320 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako ir sprendžia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su apelianto pareigos įrodyti kreditorinio reikalavimo dydį įvykdymo / neįvykdymo, pagrįstumo.
26. Apeliantas pirmos eilės 14 017,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindė tuo, kad 2006 m. spalio 5 d. asociacijos įsakymu Nr. 2 jam buvo nuspręsta mokėti 10 procentų atlygį nuo metinio pelno. Apeliantas pateikė WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. pažymą, kurioje užfiksuota, kad asociacija 2009 metais gavo 220 000 JAV dolerių pelną, todėl, apelianto teigimu, atlikus valiutų konvertavimą ir priskaičiavus palūkanas, delspinigius bei baudas, susidarė 14 017,60 Eur neišmokėto atlyginimo skola. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog asociacija 2009 metais buvo gavusi 220 000 JAV dolerių pelno, todėl apelianto prašymo netenkino. Pagrindo priešingai išvadai nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. pažyma neįrodo aplinkybės apie asociacijos 2009 metais gautą 220 000 JAV dolerių pelną. Visų pirma, bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens veiklos rezultatai (gautas pelnas ar patirtas nuostolis) yra įrodinėjami finansinės atskaitomybės dokumentais (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje (žr. šios nutarties 8 punktas) teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentai neišsaugoti, todėl nėra galimybės nustatyti asociacijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir nagrinėjamu atveju nekvestionuojamos (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija apelianto pateiktą rašytinį įrodymą – WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. pažymą, vertina kaip neleistiną įrodymą, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie asociacijos veiklos rezultatus, t. y. minėta pažyma nėra finansinės atskaitomybės dokumentas (ĮFAĮ 3 straipsnio 12 dalis). Šiuo atveju nesant jokių asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentų, pagrindžiančių asociacijos veiklos rezultatus, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl 2009 metais asociacijos patirto pelno, tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantas neįrodė savo prašyme nurodomų aplinkybių, kurių pagrindu prašo jį įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą asociacijos bankroto byloje (CPK 185 straipsnis).
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog WAGNER STAR INTERNATIONAL turėjo teisę patvirtinti aplinkybę apie asociacijos gautą pelną, t. y. neįrodytas minėtos bendrovės ir asociacijos tarpusavio santykių ryšys (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
29. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatytas prejudicinis faktas, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 13 d. iki 2013 m. spalio 1 d. apeliantas asociacijoje ėjo generalinio direktoriaus pareigas (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Tačiau apeliantas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų apie sutartą atlyginimo dydį nuo 2008 m. spalio 13 d. Be to, apeliantas pirmos eilės kreditorinio reikalavimo pagrįstumą grindė tik pirmiau minėta WAGNER STAR INTERNATIONAL 2010 m. sausio 30 d. pažyma.
30. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįrodė, jog asociacija 2009 metais buvo gavusi 220 000 JAV dolerių pelno, taip pat byloje nesant jokių įrodymų apie sutartą atlyginimo dydį nuo 2008 m. spalio 13 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tvirtinti pirmos eilės iš darbo teisinių santykių kildinamą apelianto 14 017,60 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą asociacijos bankroto byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.