- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2-588-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02358-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kreditorius
- V. K., S. K.
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių V. K. ir S. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties dalyje, kuria buvo atmestas pareiškėjos S. K. prašymas dėl jos įtraukimo į bylą bendraieške,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ (toliau – ir asociacija) iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“ (toliau – ir bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d.
2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 15 d. buvo gauti pareiškėjos S. K. (toliau – ir pareiškėja) prašymai, kuriais ji prašė įtraukti ją bendraieške civilinėje byloje Nr. B2-2109-852/2019, priteisti 431 800 Eur materialinę žalą. Nurodė, kad apie asociacijai iškeltą bankroto bylą sužinojo iš ieškovo, kreditoriaus V. K.. Pažymėjo, kad ji 2007 m. vasario 26 d. suteikė 10 000 Eur paskolą asociacijai. Tuo pagrindu buvo išduotas paprastasis vekselis bei įsipareigota grąžinti paskolą su palūkanomis. Pažymėjo, kad patyrė 43 180 Eur nuostolį. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų teisėsaugos pareigūnų veiksmų asociacija patyrė didelius materialinius nuostolius.
Atsiliepimas
3. Bankroto administratorė teismui pateiktame atsiliepime prašė S. K. prašymų netenkinti. Nurodė, kad prašymas dėl įtraukimo bendraieške asociacijos bankroto byloje yra pavėluotas. Pasisakydama dėl 431 800 Eur žalos priteisimo, bankroto administratorė akcentavo, kad pareiškėja nenurodė subjekto, iš kurio reikalaujama priteisti šią sumą. Be to, iš bankroto administratorės turimų dokumentų negalima padaryti išvados, kad pareiškėjos nurodomą pinigų sumą asociacija tikrai gavo, todėl jos reikalavimas vertintinas nepagristu ir neįrodytu.
4. Kreditorius V. K. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymus tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl jos įtraukimo į bylą bendraieške, prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkino bei įtraukė ją į trečiosios eilės bankrutuojančios asociacijos kreditorių sąrašą su 49 669,04 Eur reikalavimu.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nutartis iškelti asociacijai bankroto bylą buvo priimta 2019 m. vasario 27 d. ir įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d., todėl pareikštas prašymas įtraukti pareiškėją dalyvauti byloje bendraieške netenkintinas, kadangi teisė įstoti į bylą bendraieškiu bankroto bylos iškėlimo stadijoje įmonės tikėtinam kreditoriui pagal teismų praktiką suteikta tik iki teismo nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) bankroto bylą priėmimo.
7. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių paskolos suteikimą, pinigų perdavimo faktą patvirtintina kiti byloje esantys įrodymai – asociacijos 2009 m. liepos 11 d. pažyma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurioje asociacija patvirtino, kad gavo 10 000 Eur paskolą iš pareiškėjos ir 2007 m. vasario 26 d. paprastasis vekselis, kuriuo asociacija įsipareigojo sumokėti 10 000 Eur pareiškėjai. Įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja turi būti įtraukta į trečiosios eilės bankrutuojančios asociacijos kreditorių sąrašą su 49 669,04 Eur reikalavimu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Kreditorius V. K. ir pareiškėja atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dalyje, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo į asociacijos bankroto bylą bendraieške. Atskiruosiuose skunduose nurodyta, kad kreditorius V. K. yra nepagrįstai pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl asociacijos aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pažymėta, kad dėl asociacijos bankroto yra kaltos teisėsaugos institucijos, kurios privalo atlyginti jų neteisėtais veiksmais asociacijai padarytą žalą. Be to, pareiškėja buvo viena iš asociacijos steigėjų ir valdybos narių, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti ją bendraieške asociacijos bankroto byloje. Ypač, kad ji apie iškeltą bankroto bylą sužinojo pavėluotai.
Atsiliepimas
9. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorių V. K., G. K., E. M., B. K., R. P., E. K., M. V. atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad visi atskirųjų skundų argumentai yra nemotyvuoti, nepagrindžiantys dėstomos pozicijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškus prašymą dėl jos įtraukimo bendraieške į bankroto bylą po bankroto bylos asociacijai iškėlimo, tokio prašymo tenkinimui nėra galimybių. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo pareiškėjai skirti iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios sumos priteisiant asociacijai.
10. Kreditorius G. K. atsiliepime į kreditorių V. K., E. M., B. K., R. P., E. K., M. V. atskiruosius skundus nurodė su jais sutinkantis.
11. Kreditorius E. K. atsiliepime į kreditorių G. K., E. M., B. K., R. P., M. V. atskiruosius skundus nurodė, kad palaiko atskiruosiuose skunduose išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. gruodžio 23 d., todėl sprendžiant dėl pirmosios instancijos išvadų, kuriomis remiantis buvo atsisakyta pareiškėją įtraukti į asociacijos bankroto bylą bendraieške, pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Kreditorius V. K. su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismui adresuotą 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo su prašymu įpareigoti bankroto administratorę atlikti papildomą kreditorių finansinių reikalavimų skaičiavimą kopiją, 2009 m. liepos 11 d. pažymos, adresuotos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kopiją, S. M. 2019 m. gruodžio 27 d. skundo, teikiamo baudžiamojoje byloje, kopiją, S. M. 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškimo kopiją, asociacijos generalinio direktoriaus G. I. 2007 m. gegužės 27 d. įsakymo kopiją. Minėtais įrodymais kreditorius V. K. siekia pagrįsti Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei įrodyti jų asociacijai padarytos žalos dydį.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus V. K. pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (pareiškėjos įtraukimas bendraieške į asociacijos bankroto bylą) apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašomi pridėti nauji įrodymai neturi sąsajos su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
17. Įmonių bankroto procesas vykdomas pagal ĮBĮ, o kiek šis specialus įstatymas nereglamentuoja – pagal bendrąsias CPK teisės normas. Bankroto procesas turi tam tikrų ypatumų, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų procesine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad teisė įstoti į bylą bendraieškiu bankroto bylos iškėlimo stadijoje įmonės tikėtinam kreditoriui pagal teismų praktiką suteikta tik iki teismo nutarties iškelti (atsisakyti iškelti) bankroto bylą priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-991/2009; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2060/2011). Vadinasi, potencialus kreditorius, pareiškęs tokį prašymą po bankroto bylos įmonei iškėlimo, negali įgyti bendraieškio procesinio statuso.
18. Byloje nustatyta, kad bankroto byla asociacijai iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d. Pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo bendraieške į asociacijos bankroto bylą Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. spalio 15 d., t. y. po nutarties iškelti asociacijai bankroto bylą priėmimo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl jos įtraukimo bendraieške į asociacijos bankroto bylą. Šios teisinės išvados nekeičia atskirųjų skundų argumentas dėl pareiškėjos buvimo viena iš asociacijos steigėjų ir valdybos narių, kadangi pareiškėjos statusas asociacijoje negali nulemti jos procesinės padėties asociacijos bankroto byloje.
19. Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
20. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos (ne)skyrimo
21. Bankroto administratorė atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant asociacijai. Anot bankroto administratorės, pareiškėja skųsdama kiekvieną procesinį sprendimą bei teikdama aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
22. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
23. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
24. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas nėra tenkinamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, apeliacinės teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose pareiškėjos veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį dalyje, kuria buvo atmestas pareiškėjos S. K. prašymas dėl jos įtraukimo į bylą bendraieške, palikti nepakeistą.