- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2-667-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02358-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutuojančios asociacijos „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ kreditorių sąrašas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo valdymo centras“. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, be kita ko, patvirtintas bankrutavusios asociacijos „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį dalyje, kurioje netenkintas prašymas įtraukti V. K. į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 11 000 Eur finansiniu reikalavimu, panaikino ir šioje dalyje perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
3. Bankroto bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme 2016m. spalio 16 d. gautas kreditoriaus V. K. prašymas, kurį kreditorius ir pirmosios instancijos teismas įvardino atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties papildymu, kurio Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1615-450/2019 nenagrinėjo, ir kuriuo jis prašė: l) įpareigoti bankroto administratorę patikslinti visų kreditorių finansinius reikalavimus; 2) įpareigoti bankroto administratorę pranešti galimiems kreditoriams (V. G., A. K., R. T., D. L., R. K., S. K., A. C., G. I., R. J.) apie bankroto bylos iškėlimą asociacijai; 3) patvirtinti jo 360 017 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad bankroto administratorė, 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašyme, prašydama patvirtinti bankrutavusios asociacijos ,,MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, delspinigius apskaičiavo tik už 180 dienų, nesivadovaudama protingumo kriterijais ir teisingumo principais. Asociacija „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ pagal paskolos sutartį ir vekselį įsipareigojo paskolą grąžinti 2011 m. gruodžio 30 d. Tačiau nurodytą dieną paskolos negrąžino, todėl skaičiuojami delspinigiai nuo 2012 m. sausio 1 d. Paskolos sutartis nebuvo ginčyta. Delspinigiai nesumokėti už 2 220 dienų, kas sudaro 222 000 Eur. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Asociacijos „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ atstovai žodžiu ir raštu informuodavo ieškovą, kodėl nemokamos palūkanos ir negrąžinama paskola.
Šalies argumentai
4. V. K. 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu prašė patikslinti jo finansinį reikalavimą, kuris sudarė 415 900 Eur. Nurodė, kad bankroto administratorė klaidingai paskaičiavo delspinigius, kurie sudaro 286 900 Eur.
5. V. K. dar vienu 2019 m. gruodžio 4 d. prašymu prašė patikslinti jo finansinį reikalavimą, kuris sudaro 442 017,60 Eur. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti palūkanų ir delspinigių senaties termino, kai yra išduotas neprotestuotinas vekselis. Delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo 2012 m. sausio 1 d. už 2 890 dienų.
6. V. G. prašė: 1) pratęsti terminą pareiškimui dėl įtraukimo bendraieškiu pateikti; 2) pripažinti jį bendraieškiu; 3) priteisti iš atsakovės 364 268,30 Eur skolą; 4) įpareigoti bankroto administratorę pateikti teismui tiesioginį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Taip pat bankroto byloje gauti E. K., G. K., R. P., M. V., E. M. prašymai patikslinti jų finansinius reikalavimus.
8. Bankroto administratorė, atsiliepdama į V. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties papildymą, nurodė, kad bankroto administratorei nebuvo pateiktas atsakovės kreditorių sąrašas. Joks teisės aktas nenustato pareigos bankroto administratorei siuntinėti pranešimus apie atsakovės bankroto bylą neribotą laiką pagal ieškovo teikiamus pageidavimus. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų įgaliojimus atstovauti kreditorių interesus, todėl nėra pagrindo peržiūrinėti jau įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad delspinigiai apskaičiuoti, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs visus aukščiau nurodytus prašymus, atmetė V. G. prašymą dėl įtraukimo dalyvauti byloje bendraieškiu; atmetė V. G. prašymą įpareigoti bankroto administratorę reikšti ieškinį; tenkino V. K. prašymą dėl bankroto administratorės įpareigojimo pranešti galimiems kreditoriams apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą ir įpareigoti bankroto administratorę informuoti A. K., R. T., D. L., R. K., A. C., G. I., R. J. apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei ir galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; patikslino trečios eilės bankrutavusios asociacijos „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ kreditorių reikalavimus, nustatant, kad G. K. reikalavimas sudaro 110 648,25 Eur, V. K. reikalavimas sudaro 153 805,74 Eur, G. K. reikalavimas sudaro 45 036,07 Eur, M. V. reikalavimas sudaro 39 862,34 Eur, E. M. reikalavimas sudaro 78 004,38 Eur, B. K. reikalavimas sudaro 32 494,46 Eur, R. P. reikalavimas sudaro 35 032,83 Eur, E. K. reikalavimas sudaro 39 237,48 Eur; įtraukė į trečios eilės bankrutavusios asociacijos „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ kreditorių sąrašą V. G., kurio reikalavimas sudaro 108 120,22 Eur.
10. Teismas nurodė, kad nutartis iškelti asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankroto bylą buvo priimta 2019 m. vasario 27 d. ir įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d., todėl V. G. prašymas įtraukti dalyvauti byloje bendraieškiu netenkintinas.
11. Teismas pažymėjo, kad prašymą įpareigoti bankroto administratorę reikšti ieškinį byloje jau buvo pareiškęs ieškovas V. K. ir šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi netenkintas, todėl ir V. G. prašymas netenkintinas tais pačiais motyvais. Lietuvos apeliacinis teismas, sprendęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, 2019 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1615- 450/2019 nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis dalyje, kuria netenkintas prašymas įpareigoti bankroto administratorę paruošti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Todėl dėl šio prašymo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Atsiliepimas
12. Teismui 2019 m. vasario 18 d. pateiktame atsakovės atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyti asmenys, kuriems atsakovė suteikė paskolas, ir kurių negrąžino, todėl teismas sprendė, kad šie asmenys turėtų būti informuoti apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą ir galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą, todėl įpareigojo tai padaryti bankroto administratorę.
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš byloje pateiktų duomenų teismas sprendė, kad V. K. asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ suteikė 60 000 Eur paskolą. Iš 2006 m. gruodžio 27 d. (laikytina, kad šioje sutartyje, įrašant metus, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kadangi, remiantis kitais byloje pateiktais dokumentais – paprastuoju vekseliu, kasos išlaidų orderiu – pinigai faktiškai buvo perduoti 2007 m.) paskolos sutarties turinio matyti, kad V. K. pagal šią paskolos sutartį įsipareigojo perduoti atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur), todėl dėl šios paskolos dalies teismas taikė sutarties nuostatas, o dėl kitos paskolos dalies, sudarančios 31 038 Eur, – teisės aktų nuostatas.
14. Atsižvelgiant į paskolos suteikimo datą – 2007 m. gruodžio 27 d., skaičiuojant palūkanas pagal 2006 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartį, mokėjimo (pelno) palūkanos sudaro 58 415,96 Eur (28 962 Eur x 18 proc. x 11 m. ir 75 d.), o kompensuojamąją (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos sudaro 16 226,65 Eur (28 962 Eur x 5 proc. x 11 m. ir 75 d.). Skaičiuojant palūkanas nuo 31 038 Eur negrąžintos paskolos dalies, atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų nebuvo, yra skaičiuojamos tik kompensuojamąją (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos, kurios, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, sudaro 17 389,78 Eur (31 038 Eur x 5 proc. x 11 m. ir 75 d.). Teismas pažymėjo, kad netesybos taip pat neskaičiuojamos, nes susitarimo dėl jų nebuvo.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas patvirtino V. K. trečios eilės 153 805,74 Eur kreditorinį reikalavimą (60 000 Eur negrąžinta paskola, 58 415,96 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, 18 000 Eur delspinigiai, į kuriuos įskaitytos 16 226,65 Eur kompensuojamąją (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos, 10 000 Eur bauda, ir 17 389,78 Eur kompensuojamąją (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Pareiškėjas V. K. patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas patikslinti jo finansinį reikalavimą; pripažinti kreditorius G. K., M. V., S. K, V. G. bendraieškiais; įpareigoti bankroto administratorę teismui pateikti ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškėjo paskaičiavimai yra netikslūs ir reikalauja perskaičiavimo. Kad nekiltų abejonių, šį darbą geriausiai atliktų audito firma.
16.2. 2018 m. gruodžio 8 d. nebuvo pilnai apskaičiuotas pareiškėjo finansinis reikalavimas, todėl jis pateikė teismui patikslintą reikalavimą. Akivaizdu, kad senaties terminas pareiškėjui negali būti taikomas, nes jam 2011, 2012, 2014, 2016 m. raštu ir žodžiu buvo pranešta, kodėl paskola, palūkanos ir kitos sumos nėra grąžintos.
16.3. Bankroto administratorė priešinasi visiems teisėtiems kreditorių reikalavimams. Administratorė daro viską atmestinai, šališkai ir neobjektyviai, kadangi nesugeba susipažinti su civilinėje byloje esančiais dokumentais. Žinant, kad dėl Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų atsakovė patyrė didelius materialinius nuostolius, administratorė turėjo pateikti ieškinį, kad būtų atlyginta žala.
16.4. Vilniaus apygardos teismo nutartyse nutarta, kad G. K., M. V., S. K., V. G. pavėluotai pateikė prašymus būti įtrauktais į bylą bendraieškiais, nes atsitiktinai sužinojo apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą. Tai yra pagrindas atstatyti teisingumą ir priimti teisingus sprendimus dėl neteisėtų nutarčių.
Atsiliepimas
17. Bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti; skirti pareiškėjui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios baudos priteisiant bankrutavusiai asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjo nesutikimas su skundžiama nutartimi patvirtinta jo kreditorinio reikalavimo suma nepagrįstas.
17.1.1. Dėl reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių, Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-476-553/2020, todėl šioje byloje toks klausimas nespręstinas.
17.1.2. Pareiškėjas nepateikė visiškai jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas teismo padarytų išvadų neteisėtumas. Teismas labai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo kreditorinio reikalavimo tenkinimo klausimą, identifikavo visas šį reikalavimą sudarančias sudėtines dalis, jų apskaičiavimo tvarką ir teisinį pagrindą.
17.1.3. Argumentas dėl ieškinio senaties netaikymo dėl to, kad apie įsiskolinimo negrąžinimo priežastis atsakovė informavo pareiškėją iki 2016 m., nepagrįstas, nes ieškinio senaties terminas taikytas tik reikalavimo daliai apimančiai 180 dienų (6 mėnesių) netesybas.
17.2. Taip pat niekuo nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas atsakovės kreditorius įtraukti bendraieškiais bankroto byloje. Šioje byloje ne kartą yra spręsti analogiški reikalavimai. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl jų netenkina. Be to, asmenys bendraieškiais gali būti įtraukti tik iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, kai bankroto administratorius dar nėra paskirtas.
17.3. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tiek pakartotinai reikšdamas jau išnagrinėtus reikalavimus, tiek žinomai neteisėtus reikalavimus. Tai itin apsunkina bylos nagrinėjimą, vilkina bylą. Dėl šios priežasties pareiškėjui turi būti skirta bauda.
18. Pareiškėjas V. K. pateikė atsiliepimą į bankroto administratorės atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo bankroto administratorės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Bankroto administratorė sąmoningai nevykdo Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl įpareigojimo pranešti galimiems kreditoriams apie bankroto bylą. Dėl bankroto administratorės kaltės kai kurie asmenys pavėluotai pateikė prašymus juos įtraukti bendraieškiais.
18.2. Bankroto administratorė savo atsiliepime prašo skirti V. K. baudą. Tai yra kerštas, tai pripažino visi proceso dalyviai, reikšdami nušalinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Pareiškėjas su atskiruoju skundu ir dokumentu, tikslinančiu atskirąjį skundą, pateikė 16 įrodymų. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais įrodymais, pažymi, jog visi šie įrodymai galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi vėliausias iš jų yra datuojamas 2019 m. lapkričio 6 d., kai skundžiama nutartis yra priimta 2020 m. sausio 17 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo pateiktus 16 įrodymų atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
21. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gautas 2018 m. gruodžio 27 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
22. Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškėjo paskaičiavimai yra netikslūs ir reikalauja perskaičiavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo argumentas nesudaro pagrindo kvestionuoti nei pirmosios instancijos teismo patvirtinto pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dydžio, nei sudėties. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą ne tiesiogiai pagal pareiškėjo pateiktus paskaičiavimus (kurie, jo manymu, yra netikslūs), o remdamasis išsamia ir visapusiška dokumentų, iš kurių kildinamas šis reikalavimas, ir jam taikytinos teisės analize. Antra, sutiktina su bankroto administratorės pastebėjimu, jog pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, kuriuose būtų detalizuota, kokioje apimtyje ir (ar) dėl ko pareiškėjo kreditorinis reikalavimas pirmosios instancijos teismo patvirtintas netiksliai, išskyrus argumentą dėl ieškinio senaties taikymo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako šios nutarties 23-26 punktuose. Galiausiai, nors, pareiškėjo manymu, jo kreditorinį reikalavimą turėtų apskaičiuoti audito firma, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę jo kreditorinio reikalavimo nustatymui ar pateikęs į bylą specialisto išvadą nagrinėjamu klausimu, nepaisant to, jog tokią teisę ir galimybę turėjo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pareiškėjas nurodo, kad apskaičiuojant jo kreditorinį reikalavimą, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes pareiškėjui 2011, 2012, 2014, 2016 m. raštu ir žodžiu buvo pranešta, kodėl paskola, palūkanos ir kitos sumos nėra grąžintos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo procesine pozicija nesutinka. Šiame kontekste pastebėtina, jog ieškinio senaties terminas pirmosios instancijos teismo taikytas tik pareiškėjo kreditorinio reikalavimo daliai sudarančiai delspinigius, nurodant, kad jie yra skaičiuojami už 180 dienų ir jų suma sudaro 18 000 Eur (180 d. x 100 Eur). CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (5 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
25. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
26. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškinio senaties terminas, pareiškėjui reikalaujant delspinigių, yra praleistas, ginčo dėl to nėra. Bankroto administratorė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas šio termino atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai dėl galimybės atnaujinti šį terminą ex officio nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys – atsakovė pareiškėjui 2011, 2012, 2014, 2016 m. raštu ir žodžiu pranešė, kodėl paskola, palūkanos ir kitos sumos nėra grąžintos – nagrinėjamu atveju negali būti laikomos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą teismui ex officio šį terminą atnaujinti. Tiek suėjus atsakovės įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 27 d. paskolos sutartį įvykdymo terminui, tiek 2011, 2012, 2014, 2016 m. atsakovei pranešus, kodėl paskola, palūkanos ir kitos sumos nėra grąžintos, pareiškėjo amžius negalėjo daryti neigiamos įtakos minėtų aplinkybių suvokimui, be to, kaip pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jis nuo 2006 spalio 5 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. ėjo atsakovės generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pagal savo amžių ir patirtį buvo pajėgus tinkamai įvertinti aplinkybes, susijusias su delspinigių iš atsakovės išsireikalavimu. Įvertinus bylos duomenis, kitos priežastys, kurios galėjo sudaryti pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui, nenustatytos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, kad ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti pareiškėjas praleido dėl objektyvių aplinkybių, trukdžiusių pareikšti reikalavimą teisme, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant svarbias priežastis praleisto termino ginti pareiškėjo teises teisme atnaujinimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl delspinigių pareikšti atnaujinimo, tačiau nustačius, jog pagrindo atnaujinti šį terminą nėra, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ieškinio senatį bei sprendė, jog šiuo atveju delspinigiai sudaro 18 000 Eur.
27. Pareiškėjo teigimu, žinant, kad dėl Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų atsakovė patyrė didelius nuostolius, bankroto administratorė turėjo pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis pareiškėjo argumentas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Bankroto bylos ypatumas yra tas, kad joje teismo išnagrinėtų atskirų kreditorių reikalavimų rezultatai bendru atveju sukelia procesines teisines pasekmes visiems kreditoriams, kurie yra dalyvaujantys toje bankroto byloje asmenys. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamą prašymą įpareigoti bankroto administratorių atlikti tam tikrus veiksmus šioje bankroto byloje iki priimant skundžiamą nutartį pareiškėjas jau buvo pareiškęs ir toks prašymas buvo išspręstas galutine ir neskundžiama teismo nutartimi. Kadangi reikalavimas įpareigoti bankroto administratorių pareikšti ieškinį teismo jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimta galutinė ir neskundžiama teismo nutartis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėjo atsisakyti šį prašymą priimti, o priėmęs – prašymo nagrinėjimo procesą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Išnagrinėjęs atitinkamą prašymą iš esmės ir priėmęs dėl jo skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatymo normas, reglamentuojančias reikalavimo priėmimą teisme ir nustatančias bylos nutraukimo pagrindus, todėl toks procesinis pažeidimas turi būti pašalintas panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir ginčo procesą dėl tokio kreditoriaus reikalavimo nutraukiant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
28. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartyse nepagrįstai nuspręsta, kad G. K., M. V., S. K. pavėluotai pateikė prašymus būti įtrauktais į bylą bendraieškiais. Apeliacinės instancijos teismas ir nagrinėjamu atveju pažymi, jog šis pareiškėjo argumentas teisinės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturi. Skundžiamoje nutartyje klausimai dėl G. K., M. V. ir S. K. įtraukimo bendraieškiais sprendžiami nebuvo. Nebūdamas pareiškęs atitinkamo reikalavimo pirmosios instancijos teisme, apeliantas neturi procesinės teisės dėl jo pateikti atskirąjį skundą (CPK 312 straipsnis).
29. Tuo tarpu nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir atsisakė tenkinti V. G. prašymą įtraukti jį į bylą bendraieškiu, pareiškėjas įgaliojimų atstovauti šį asmenį ar teisės pareikšti už jį procesinius reikalavimus neturi. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė kreditoriaus V. G. prašymą įtraukti jį į bylą bendraieškiu, pareiškėjas taip pat neturi teisės skųsti apeliacine tvarka, kadangi nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis bylose Nr. e2-425-178/2017, Nr. e2-1059-585/2019).
30. Dėl nurodomų priežasčių apeliantas neturėjo procesinės teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl asmenų neįtraukimo į bylą bendraieškiais, todėl atitinkamai atskirasis skundas dėl tokio teismo procesinio sprendimo negalėjo būti priimtas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), o pirmosios instancijos teismui dėl šio klausimo atskirąjį skundą priėmus, apeliacinis procesas šioje dalyje taip pat nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis iš dalies turi būti panaikinta, nutarties dalį, kuria iš esmės išspręstas klausimas dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo panaikinant ir ginčo procesą toje dalyje nutraukiant. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nutraukia apeliacinį procesą dėl prašymo įtraukti bendraieškiais. Likusi apeliacinės instancijos teismo išnagrinėta skundžiamos nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuotina, jog pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį atskirojo skundo motyvais nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
32. Bankroto administratorė prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad pareiškėjas savo teise paduoti atskirąjį skundą naudojosi aiškiai ne pagal paskirtį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą, skirti baudą ir tais atvejais, kai nustatomas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pareiškėjui skirti baudą, todėl šį bankroto administratorės prašymą atmeta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas įpareigoti bankroto administratorių pareikšti ieškinį, panaikinti ir ginčo procesą šioje dalyje nutraukti.
Apeliacinį procesą pagal atskirojo skundo reikalavimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas kreditorius įtraukti bendraieškiais, nutraukti.
Likusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.