- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2-582-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02358-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kreditorius
- M. V., S. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių M. V. ir S. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalyje, kurioje nutarta taikyti bankrutuojančiai asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ supaprastintą bankroto procesą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ (toliau – ir asociacija) iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“ (toliau – ir bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d.
2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugpjūčio 28 d. gautas bankroto administratorės prašymas dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patvirtinimo ir supaprastintos bankroto procedūros taikymo.
3. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 9 d. gautas ieškovo V. K. prašymas, kuriuo jis prašė įtraukti jį į pirmosios eilės kreditorių sąrašą su 11 000 Eur reikalavimu ir įpareigoti bankroto administratorę paruošti tiesioginį ieškinį, kad būtų atlyginta bankrutuojančiai asociacijai padaryta materialinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikė bankrutuojančiai asociacijai supaprastintą bankroto procesą, patvirtino supaprastinto bankroto proceso trukmę 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, patvirtino bankrutuojančios asociacijos kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.
5. Teismas, įvertinęs tiek bankroto bylos iškėlimo metu teismo konstatuotas aplinkybes, tiek bankroto administratorės nurodomas aplinkybes, sprendė, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo ir teismo išlaidos, todėl bankroto administratorės prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo ir jo trukmės nustatymo tenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas V. K. prašė jį įtraukti į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 11 000 Eur reikalavimu. Nurodė, kad jį su asociacija siejo darbo santykiai (nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. dirbo generalinio direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigose). Bankroto administratorė pateikė duomenis, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (8.2) DV_S-27619 informavo, jog asociacija neteikė duomenų apie apdraustuosius nuo 2008 m. sausio 1 d. Tuo tarpu pats ieškovas įrodymų, pagrindžiančių pareikštą reikalavimą, nepateikė. Todėl teismas konstatavo nesant pagrindo tenkinti ieškovo V. K. prašymą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Kreditoriai M. V. ir S. K. atskiraisiais skundais prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dalyje, kurioje nutarta taikyti bankrutuojančiai asociacijai supaprastintą bankroto procesą. Kreditorių M. V. ir S. K. atskirieji skundai yra analogiško turinio bei grindžiami šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs procesinį sprendimą taikyti asociacijai supaprastinto bankroto procesą, neatsižvelgė į kreditorių finansinius reikalavimus, ir į tai, kad asociaciją prie bankroto privedė neteisėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų veiksmai, taikyti asociacijos buvusiam generalinio direktoriaus pavaduotojui V. K., kai jam nuo 2009 m. iki 2016 m. buvo suvaržyta judėjimo laisvė, ir asociacijai padaryta žala.
7.2. Nors baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-166/2016 V. K. buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau dėl šių veiksmų yra kalta S. M., nuo 2007 m. birželio 1 d. ėjusi asociacijos vyriausiosios buhalterės pareigas.
Atsiliepimas
8. Bankroto administratorė atsiliepimuose į kreditorių M. V. ir S. K. atskiruosius skundus prašo juos atmesti, taip pat skirti kreditorei S. K. iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios sumos priteisiant asociacijai. Atsiliepime teigiama, kad visi atskirųjų skundų argumentai yra deklaratyvūs bei neturintys teisinės reikšmės.
9. Kreditorius G. K., kreditorius E. M., kreditorius E. K., kreditorius V. K. atsiliepimuose į kreditoriaus M. V. atskirąjį skundą nurodė su juo sutinkantys. Atsiliepimuose remiamasi tais pačiais argumentais, kaip ir kreditoriaus M. V. atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. rugsėjo 17 d., todėl sprendžiant dėl pirmosios instancijos išvadų, kuriomis remiantis asociacijai buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
12. Kreditoriai M. V. ir S. K. atskiruosiuose skunduose kelia klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Esminė sąlyga pradėti supaprastintą įmonės bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). Taigi, sprendžiant klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, esminę reikšmę turi bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis, t. y. aplinkybės, ar pati įmonė turi pakankamai turto, kuriuo galėtų būti dengiamos bankroto administravimo ir teismo išlaidos, ištyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-569-450/2019; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2021-370/2016).
13. Kreditoriai M. V. ir S. K., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti asociacijai supaprastinto bankroto procesą, atskirajame skunde remiasi argumentais dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo dėl teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų bei ieškovo V. K. nepagrįsto pripažinimo kaltu jam aplaidžiai vedant asociacijos buhalterinę apskaitą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirųjų skundų motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamo skundo ribose jie yra teisiškai nereikšmingi, deklaratyvūs bei neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kreditoriai M. V. ir S. K. atskiruosiuose skunduose nėra nurodę duomenų, galinčių paneigti supaprastinto bankroto proceso taikymo galimybę. Nagrinėjamos bylos dalyku nėra teisėsaugos institucijų veiksmų ar nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrįstumo įvertinimas, todėl kreditorių M. V. ir S. K. atskirųjų skundų teiginiai yra nesusiję su šios bylos ginčo objektu – supaprastinto bankroto proceso asociacijai taikymu.
15. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo.
Dėl baudos (ne)skyrimo
16. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorės S. K. atskirąjį skundą prašo skirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant asociacijai. Anot bankroto administratorės, kreditorė S. K. skųsdama kiekvieną procesinį sprendimą bei teikdama aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
17. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
18. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
19. Nors nagrinėjamu atveju kreditorės S. K. atskirasis skundas nėra tenkinamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, apeliacinės teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose kreditorės S. K. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo kreditorei S. K. atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalį, kurioje nutarta taikyti bankrutuojančiai asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ supaprastintą bankroto procesą, palikti nepakeistą.