Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „TRANSVERA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4337-562/2016, pagal BUAB „F&M Group“ bankroto administratoriaus L. L. prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo ir kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „F&M Group“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas L. L.. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 10 d.2016 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (2 000 Eur).Bankroto administratorius 2016-08-12 kreipėsi į teismą su prašymu taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad įmonė neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Kartu administratorius prašė patvirtinti įmonės kreditorių sąrašą bendrai 8 507,03 Eur sumai, vadovaujantis pridedamais rašytiniais įrodymais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi: 1) BUAB „F&M Group“ taikė supaprastintą bankroto procesą; 2) bankroto administratoriui pavedė atlikti ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 1 p. nustatytus veiksmus; 3) patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 8 507,03 Eur sumai.Teismas, bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo tenkino konstatavęs, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo išlaidos ir teismo išlaidos (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde UAB „Transvera“ teismo prašo panaikinti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria taikytas supaprastintas bankroto procesas UAB „F&M Group“ ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratoriaus prašymo taikyti supaprastintą bankroto procesą netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Bankroto administratoriaus prašymas taikyti supaprastintą bankroto procesą turi būti paremtas įrodymais, pagrindžiančiais išdėstytas aplinkybes, o teismo nutartyje, kuria byla neišsprendžiama iš esmės, turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė atitinkamas išvadas, bei nurodyti teisės aktai, kuriais buvo remiamasi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės ir įrodymai buvo vertinami tenkinant jo prašymą taikyti supaprastintą bankroto procesą, taip pažeidžiant CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 2 p., 3 str. 6 d. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, ką būtent bankroto administratorius nustatė, kaip administratorius įrodė, kad įmonė neturi turto.Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar įmonė neturi pakankamai turto, ar jo iš viso neturi, taip pat, kokiu būdu nustatytas teismo ir administravimo išlaidų santykis, konstatuojant, jog įmonės turto joms nepakaks.Bankroto administratorius netinkamai atlieka jam ĮBĮ pavestas pareigas – bankrutuojančios įmonės vadovui neperduodant įmonės dokumentų, nesikreipiama į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuojant tuo, kad nėra lėšų vykdymo išlaidoms, o teismas baudą atsisakys taikyti, nesant duomenų apie vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti antstoliui. Bankroto administratorius taip pat tinkamai nevertino situacijos, kad nuo 2016-02-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05224-16 BUAB „F&M Group“ vadovo P. Ž. atžvilgiu dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. Be to, 2015 m. pavasarį bankrutuojančios įmonės vadovas P. Ž. žodžiu yra patvirtinęs, kad įmonė turėjo debitorių (P. Ž. valdoma įmonė UAB „Teoreldas“), tačiau bankroto administratorius šios aplinkybės netyrė, nesikreipė į minėtą įmonę dėl nurodytų aplinkybių, nors tokia teisė įtvirtinta ĮBĮ 11 str. 5 d. 19 p., o vadovavosi P. Ž. paaiškinimais apie debitorių nebuvimą, turto neturėjimą, sunkią įmonės finansinę padėtį dar iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, bankroto administratorius ne tik nepasinaudojo teise kreiptis į fizinius ir (ar) juridinius asmenis dėl informacijos pateikimo, tačiau, įmonės dokumentams esant neišsaugotiems, nesikreipė į policiją dėl BK 223 str. 1 d. veikos požymių. Aplaidus bankroto administratoriaus pareigų vykdymas (jų nevykdymas), neveikimas teisės aktų nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą apie bankroto administratoriaus šališkumą, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų netinkamą gynimą.Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius L. L. teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Apeliantė teigia, kad bankroto administratoriaus nustatytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti supaprastintą bankroto procesą, turi būti paremtos įrodymais, tačiau tai, bankroto administratoriaus manymu, nėra įmanoma, nes jam įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir teismui.Bendrovės 2014 m. balansas, duomenys iš viešųjų registrų, taip pat sutartys su bankais (pateikiamos kartu su atskiruoju skundu) patvirtina, kad įmonei supaprastintas bankroto procesas taikytas pagrįstai – įmonės įsipareigojimai viršija turtą, ji neturi nei kilnojamojo turto, nei nekilnojamojo turto, sąskaitose pinigų nėra. Pažymi, kad išanalizavus piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, nenustatyta, jog kam nors pinigai buvo pervesti nepagrįstai ir turi būti grąžinti. Taip pat nurodo, kad buvo kreiptasi į VMI prie FM, VSDFV Vilniaus skyrių dėl reikalingos informacijos, kuri tik patvirtino apie įmonės skolas. Iš esmės tokias aplinkybes nurodė ir buvęs įmonės vadovas.Tai, ar įmonė neturi turto ar jo nepakanka, nekeičia faktinės situacijos supaprastinto bankroto proceso taikymui.Administratorius neturi lėšų pateikti vykdomojo rašto antstoliui vykdyti, o joks antstolis nepriima tokios vykdomosios bylos, kurios išlaidos nebus padengtos. Pagal sprendimų vykdymo instrukciją, kitiems išieškotojams juridiniams asmenims gali būti atidėtos tik papildomos išlaidos, bet ne būtinosios.Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, bankroto administratorius pažymi, kad P. Ž. yra tik įtariamasis, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas lemia skundžiamos nutarties nepagrįstumą.Tai, kad 2015 m. pavasarį vadovas neva nurodė turintis debitorę UAB „Teoreldas“ nereiškia, kad supaprastintas bankroto procesas taikytas nepagrįstai. Šios aplinkybės buvo prieš daugiau nei vienerius metus, todėl nepatvirtina fakto, kad įmonė turi debitorių ir šiuo metu. Net konstatavus, kad UAB „Teoreldas“ skolingas BUAB „F&M Group“ lėšų vis tiek nepakaktų.Nesutiktina, kad bankroto administratorius veikia aplaidžiai (direktoriui buvo siųstas prašymas, įsakymai dėl dokumentų pateikimo, patikrintos įmonės sąskaitos, piniginių lėšų judėjimai, kreiptasi į VSDFV, VMI, patikrinta P. Ž. finansinė padėtis). Be to, net ir taikius supaprastiną bankroto procesą, veiksmai, siekiant dokumentų ir turto atgavimo, bus vykdomi toliau, o turtą suradus, supaprastintas bankroto procesas bus nutrauktas.Apeliantė atskirajame skunde nepateikė nė vieno argumento, kad šioje bankroto byloje būtų galima gauti turto (lėšų).Kreditorė UAB „Vikalda“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo: 1) tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį; 2) išspręsti klausimą iš esmės ir bankroto administratoriaus prašymą taikyti BUAB „F&M Group“ supaprastintą bankroto procesą atmesti.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, netinkamai įvertino bylos ir administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes. Bankroto administratorius privalo išnaudoti visas priemones bankrutuojančios įmonės turtui ir dokumentams surasti, taip pat atlikti teisinį bankrutuojančios įmonės turto perleidimo sandorių įvertinimą. Šiuo atveju nebuvo išnagrinėtos aplinkybės, ar dėl buvusio valdymo organo bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį būtų galima pateikti antstoliui dėl teismo nutarties perduoti įmonės turtą ir dokumentus nevykdymo ir baudos skyrimo, ar prašė vadovui taikyti sankcijas už įpareigojimų nevykdymą. Taip pat nebuvo nustatyta, kad bankroto administratorius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl įmonei priklausančio turto ir dokumentų neperdavimo ar iššvaistymo, pareiškė ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo ir kt. Taigi, teismo motyvai dėl administratoriaus nustatytų aplinkybių nėra paremti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimu, o tai prieštarauja CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 2 p., 3 str. 6 d.Skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl bendrovės turto nebuvimo ar negalėjimo iš šio turto padengti administravimo bei teismo išlaidas, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą.Bankroto administratorius, nesiimdamas visų jo dispozicijoje esančių veiksmų, pažeidžia ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p., kuris įpareigoja bankroto administratorių ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimų (nutarčių) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir: 1) BUAB „F&M Group” taikė supaprastintą bankroto procesą; 2) pavedė bankroto administratoriui atlikti ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 1 p. nustatytus veiksmus; 3) patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 8 507,03 Eur sumai; 4) įpareigojo bankroto administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą nutartį.Atsižvelgiant į atskirojo skundo reikalavimą, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalis, kuria BUAB „F&M Group“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kuria įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta įstatymo normomis bei byloje ištirtais įrodymais (CPK 291 str. 1 d. 5 p., CPK 270 str. 4 d., 3 str. 6 d.), t. y. teismas tik nurodė, kad supaprastintas bankroto procesas taikomas vertinus tiek bankroto bylos iškėlimo metu konstatuotas aplinkybes, tiek bankroto administratoriaus nurodytas aplinkybes, tačiau nedetalizavo nei aplinkybių nei įrodymų, kurių pagrindu padaryta tokia išvada, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turi būti panaikinta. Iš esmės analogiškus argumentus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ir kitas įmonės kreditorius UAB „Vikalda“.Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 str. 13 d., 13¹ str. 1 d., 11 d.). Kitaip tariant, įprasto bankroto pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, tuo pačiu užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, kai supaprastinto bankroto atveju – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis supaprastintas bankroto procesas gali būti pritaikytas tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir vėliau, t. y. įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu, jeigu paaiškėja, kad bankrutuojanti ar likviduojama įmonė neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-141/2009, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-670/2008).Atsižvelgiant į šias ĮBĮ nuostatas, taip pat teismų praktiką, darytina išvada, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą - fakto nustatymas, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu pirmiausia tai turi nustatyti administratorius. Tik tada teismas gali (tačiau neprivalo) priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Taikius supaprastintą bankroto procesą įstatymo kreditorių kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas. Tokiu teisiniu reguliavimu kreditorių teisės bankroto byloje yra siaurinamos tiek, kad jie negali tiesiogiai spręsti dėl dalies bankroto procedūros veiksmų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimant nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, turi būti visapusiškai vertinamos tokiam klausimui, šiuo atveju bankroto administratoriaus prašymui taikyti supaprastintą bankroto procesą, reikšmingos aplinkybės ir surinkti įrodymai.Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašymą įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą grindė tuo, kad buvęs atsakovės direktorius P. Ž. bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų ir turto, o pateiktame rašte nurodė, kad jokio ilgalaikio, trumpalaikio turto, debitorių įmonė neturi; kredito įstaigų sąskaitose lėšų nėra, patikrinus įmonės banko sąskaitas ginčytini sandoriai nenustatyti. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantė, šis bankroto administratoriaus prašymas nebuvo grindžiamas jokiais įrodymais, t. y. ne tik įmonės dokumentais (kurių bankroto administratorius teigia negalintis pateikti dėl objektyvių priežasčių), tačiau taip pat ir duomenimis, kuriais bankroto administratorius disponavo (P. Ž. raštas, duomenys apie lėšas banko sąskaitose), ar duomenimis iš viešųjų registrų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus prašymą taikyti supaprastintą bankroto procesą tenkino neturėdamas duomenų (vertino aplinkybes be jas pagrindžiančių įrodymų), galinčių pagrįsti / paneigti supaprastinto bankroto taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė įvertinus Juridinių asmenų registre esančius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus, taip pat patikrinęs VĮ Registrų centro, Sodros ir VMI duomenis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nustatymas, byloje nesant kitų duomenų, kuriais bankroto administratorius grindžia supaprastinto bankroto taikymo būtinybę ir teismui nesiaiškinus administratoriaus prašyme nurodytų teiginių (aplinkybių) teisingumo ir pagrįstumo, nėra pakankamas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, supaprastintu bankroto proceso metu kreditorių teisės dalyvauti bankroto procese (priimti sprendimus esminiais klausimais) yra ribojamos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ir visapusiškai ištirtos supaprastinto bankroto taikymui reikšmingos aplinkybės, nevertintas administratoriaus nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumas. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius teikia naujus įrodymus, kuriais grindžia supaprastinto bankroto taikymo pagrįstumą (kartu ir savo teikto prašymo pagrįstumą), tačiau pažymėtina, kad pasisakyti dėl aplinkybių, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas apeliacinėje instancijoje negalima (CPK 263 str. 2 d.). Šiuo atveju pripažintina, jog yra pagrindas skundžiamąją nutarties dalį panaikinti ir klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria BUAB „F&M Group“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, panaikinti ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.