- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2-583-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02358-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kreditorius
- G. K., V. K., E. K., B. K., E. M., R. P., M. V., S. K.
- Kategorijos
- 3.4.3.9.1Įmonės pripažinimas bankrutavusia
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių G. K., V. K., E. K., B. K., E. M., R. P. ir M. V., S. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties dalyje, kuria nutarta pripažinti bankrutuojančią asociaciją „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi asociacijai „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ (toliau – ir asociacija) iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“ (toliau – ir bankroto administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d.
2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gruodžio 10 d. gautas bankroto administratorės prašymas, kuriuo ji prašo bankrutuojančią asociaciją pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino bankrutuojančią asociaciją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog asociacija turėtų turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, padengiamos teismo ir administravimo išlaidos, todėl teismas bankroto administratorės prašymą dėl asociacijos likvidavimo tenkino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Kreditoriai E. M., E. K., R. P., G. K., B. K., M. V., S. K. teismui pateiktais analogiškais atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta pripažinti bankrutuojančią asociaciją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir pavesti Vilniaus apygardos teismui klausimą dėl kreditorių reikalavimų priteisimo iš Lietuvos valstybės nagrinėti iš naujo, pripažinti S. K. bankrutuojančios asociacijos kreditore su patikslintu finansiniu reikalavimu, pateiktu 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškime, įpareigoti bankroto administratorę pateikti bankrutuojančios asociacijos teismui tiesioginį ieškinį valstybei. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kreditorių finansinius reikalavimus, ir į tai, kad asociaciją prie bankroto privedė neteisėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų veiksmai, taikyti asociacijos buvusiam generalinio direktoriaus pavaduotojui V. K., kai jam nuo 2009 m. iki 2016 m. buvo suvaržyta judėjimo laisvė, dėl ko asociacijai buvo padaryta materialinė žala.
5.2. Nors baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-166/2016 V. K. buvo pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau dėl šių veiksmų yra kalta S. M., nuo 2007 m. birželio 1 d. ėjusi asociacijos vyriausiosios buhalterės pareigas.
6. Kreditorius V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dalyje, kurioje asociacija buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat įpareigoti bankroto administratorę pateikti bankrutuojančios asociacijos teismui tiesioginį ieškinį valstybei. Atskirajame skunde nurodyta, kad kreditorius V. K. yra nepagrįstai pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje dėl asociacijos aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo. Pažymėjo, kad dėl asociacijos bankroto yra kaltos teisėsaugos institucijos, kurios privalo atlyginti jų neteisėtais veiksmais asociacijai padarytą žalą.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorių V. K., G. K., E. M., B. K., R. P., E. K., M. V., S. K. atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad visi atskirųjų skundų argumentai yra nemotyvuoti, nepagrindžiantys dėstomos pozicijos. Atsiliepime į kreditorės S. K. atskirąjį skundą bankroto administratorė prašo šiai kreditorei skirti iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų šios sumos priteisiant asociacijai.
8. Kreditorius G. K. atsiliepime į kreditorių V. K., E. M., B. K., R. P., E. K., M. V. atskiruosius skundus nurodė su jais sutinkantis.
9. Kreditorius E. K. atsiliepime į kreditorių G. K., E. M., B. K., R. P., M. V. atskiruosius skundus nurodė, kad palaiko atskiruosiuose skunduose išdėstytas aplinkybes.
10. Kreditorius M. V. atsiliepime į kreditorių G. K., E. M., B. K., R. P., E. K. atskiruosius skundus nurodė visiškai su jais sutinkantis.
11. Kreditorius V. K. atsiliepime į G. K., E. M., B. K., R. P., E. K., M. V. atskiruosius skundus pažymėjo su jais sutinkantis.
12. Kreditorius E. M. atsiliepime į kreditorių G. K., B. K., R. P., E. K., M. V. atskiruosius skundus nurodė su jais sutinkantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. gruodžio 17 d., todėl sprendžiant dėl pirmosios instancijos išvadų, kuriomis remiantis asociacija buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Kreditorius V. K. su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismui adresuotą 2020 m. sausio 10 d. pareiškimo su prašymu įpareigoti bankroto administratorę atlikti papildomą kreditorių finansinių reikalavimų skaičiavimą kopiją, 2009 m. liepos 11 d. pažymos, adresuotos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kopiją, S. M. 2019 m. gruodžio 27 d. skundo, teikiamo baudžiamojoje byloje, kopiją, S. M. 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškimo kopiją, asociacijos generalinio direktoriaus G. I. 2007 m. gegužės 27 d. įsakymo kopiją. Minėtais įrodymais kreditorius V. K. siekia pagrįsti Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei įrodyti jų padarytos žalos dydį.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus V. K. pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku (asociacijos pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto) apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog prašomi pridėti nauji įrodymai neturi sąsajos su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, bei neįtakoja nagrinėjamo ginčo baigties, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl atskirųjų skundų argumentų
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga įmonei, – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
19. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, suponuoja tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę. Taigi, kai nėra galimybių atkurti bankrutuojančios įmonės mokumą, įmonei būtina taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai. Į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė pereina tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo.
20. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikė asociacijai supaprastintą bankroto procesą, patvirtino asociacijos kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalis numato, kad supaprastinto bankroto procese turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino asociaciją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad kreditorių G. K., V. K., E. K., B. K., E. M., R. P. ir M. V., S. K. atskirieji skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria asociacija buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teismui buvo pateikti 2020 m. sausio 15 d. – 2020 m. vasario 13 d., t. y. po apskųstos nutarties įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas pateiktų atskirųjų skundų priėmimo klausimą, 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. sausio 21 d. kreditorių G. K., V. K., E. K., B. K., E. M., R. P. ir M. V., S. K. atskiruosius skundus priėmė ir nustatė terminą byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti dėl jų atsiliepimus.
21. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, bei neatsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs pripažinti asociaciją bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priėmė kreditorių G. K., V. K., E. K., B. K., E. M., R. P. ir M. V., S. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria asociacija buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tuo suteikdamas galimybę kreditoriams kvestionuoti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties pagrįstumą, pripažintina, jog ši aplinkybė neįtakoja apeliacine tvarka tikrinamos pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties teisėtumo. Ypač, kai kreditorių G. K., V. K., E. K., B. K., E. M., R. P. ir M. V., S. K. atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingą, nei nurodytą, išvadą.
22. Kreditoriai atskiruosiuose skunduose apeliuoja į Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, dėl kurių asociacijai buvo iškelta bankroto byla, V. K. nepagrįstą nuteisimą dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, į kito asmens – S. M. neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi šie teiginiai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl asociacijos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei šio klausimo vertinimo teisinės reikšmės nekeičia.
23. Nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių aplinkybių, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos (ne)skyrimo
24. Bankroto administratorė atsiliepime į kreditorės S. K. atskirąjį skundą prašo skirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant asociacijai. Anot bankroto administratorės, kreditorė S. K. skųsdama kiekvieną procesinį sprendimą bei teikdama aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
25. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
26. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
27. Nors nagrinėjamu atveju kreditorės S. K. atskirasis skundas nėra tenkinamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, apeliacinės teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose kreditorės S. K. veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, bankroto administratorės prašymas dėl baudos skyrimo kreditorei S. K. atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dalyje, kuria nutarta pripažinti bankrutuojančią asociaciją „MIRIAM MEDIA ASOCIACIJA“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, palikti nepakeistą.