Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. kovo 12 d. priimto nutarimo Nr. 95-167 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste ir įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo. T. K. nutarimas, tiek ir apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuoti, juose aiškiai nurodyta, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinusi Komisija ir pirmosios instancijos teismas, E. M. savo skunde nepateikė. Tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo naikinti minėtų sprendimų kaip nepagrįstų. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems.

8. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad E. M. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegija šių kriterijų nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nustatomi tam tikri teigiami E. M. elgesio pokyčiai: bausmės atlikimo metu jis įgijo staliaus specialybę, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą bei galimybę įsidarbinti (pateikta pažyma dėl galimo įdarbinimo), už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei gerą elgesį yra 9 kartus skatintas, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, „Sugrįžimas“ bei „Pilietiškumo ugdymo kelias“, baigė Socialinių įgūdžių lavinimo programą, nuo 2017 m. balandžio 10 d. jis perkeltas iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio teigiamą korekciją, tačiau iš esmės jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Socialinio tyrimo išvados duomenimis E. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 36 balai pagal OASys metodiką, ankstesnių svarstymų metu jam buvo nustatyta aukštesnė rizika – 48, 45 ir 49 balai. Taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta netolygiai ir nors šiuo metu yra sumažėjusi, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina, kad iš nustatytų 36 balų pagal OASys 6 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys ir priklausantys nuo paties nuteistojo dedamų pastangų koreguoti savo elgesį. Iš 2019 m. vasario 26 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad E. M. devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinį kartą drausminė nuobauda skirta 2015 m. lapkričio 10 d. už šiurkštaus pažeidimo padarymą, t. y. alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Visi šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Nors E. M. devynis kartus yra skatintas už gerą elgesį, tačiau tai tik rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas tinkamam elgesio koregavimui, o paskirtos drausminės nuobaudos, nors ir negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis dar nėra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkminga nuteistojo E. M. probacija leidžia abejoti ir tai, kad nuteistajam, jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vykdančiam socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys - teisės pažeidimai (ankstesni teistumai ir nusikaltimų modelis), kuris gali neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka už nesunkaus, dviejų apysunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (organizuotoje grupėje neteisėtai pagamino, laikė įrenginius kanapėms auginti, augino didelį kiekį kanapių su tikslu jas platinti bei pagamino netikrą dokumentą). Šis teistumas E. M. ne pirmas, anksčiau jis teistas 2 kartus, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Dabartiniai teisės pažeidimai yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, t. y. vyrauja nusikaltimai, susiję su finansinės naudos siekimu, pasitelkiant narkotines medžiagas, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja - nuo disponavimo pirmos kategorijos narkotikų ir psichotropinių medžiagų pirmtakais iki organizuotoje grupėje neteisėto įrenginių narkotinei medžiagai auginti gaminimo ir laikymo, narkotinės medžiagos gaminimo dideliais kiekiais su tikslu jas platinti. Anksčiau nuteistajam buvo taikyta amnestija ir jis nuo bausmės buvo atleistas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo E. M. elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nors ir pagalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, labiau linkęs pasitikėti savo asmenine patirtimi, mano, kad su visais sunkumais gali susidoroti pats. Savo elgesį nuteistasis linkęs pateisinti lygindamas jį su kitų žmonių nusikaltimais. Nors ir žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino tik iš dalies. Tokios nuteistojo nuostatos, t. y. negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo poelgius, teisėjų kolegijos vertinamos neigiamai, kaip trukdančios nuteistajam siekti sėkmingos probacijos. Be to, duomenų, kad E. M. keistų savo draugų bei pažįstamų ratą, stengtųsi atsakingiau rinktis draugus, bylos medžiagoje nėra, o tai itin svarbu, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje.

12. Akcentuotina ir tai, jog viena iš sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų yra gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais būdais, todėl nuteistojo pastangos šiuo aspektu taip pat labai reikšmingos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką pataisos namuose nedirbo, jo darbingumas ribotas, nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Būdamas laisvėje įgijo 5 metų darbo stažą, dirbo statybos darbus, turi spec. Vidurinį išsilavinimą, tekintojo specialybę, pataisos namuose įgijo staliaus kvalifikaciją, išėjęs į laisvę bus įdarbintas. Nors nuteistasis teigia, kad iki nuteisimo pragyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau įvertinus tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu, akivaizdu, kad gaunamo darbo užmokesčio nepakako pragyvenimui. Pataisos namuose nuteistajam finansiškai padeda artimieji. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistojo darbingumas yra ribotas ir jam būdingas nusikaltimų modelis, susijęs su finansinės naudos siekimu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės, gali skatinti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.

13. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo E. M. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo E. M. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.