Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. atstovo advokato Lauryno Pakštaičio skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą E. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. 2011 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų ir 6 mėnesių lais­vės atėmimo bausmė, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Va­do­vau­jantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos, paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuos­pren­džiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendis dalyje dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pagal BK 249 straips­nio 1 dalį paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė pagal BK 249 straipsnio 1 dalį subendrinta su Šiau­lių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straips­nį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį paskirtomis baus­mė­mis, galutinė su­bendrinta bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 16 dienų (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­tacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ me­todiką, nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė patenkinti nu­teis­to­jo E. M. skundą dėl Komisijos sprendimo ir paliko galioti Komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo E. M. atstovas advokatas L. Pakštaitis skunde prašo panaikinti 2017 m. birželio 20 d. Vil­ka­viškio rajono apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti nuteistajam E. M. lyg­tinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straips­nio 3 dalį. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo motyvai neatitinka lygtinio paleidimo instituto esmės, lygtinio paleidimo taikymo pagrindų, kai kurie skundžiamos nutarties motyvai yra for­malūs, kai kurie reikalavimai – absoliutaus pobūdžio, dėl to teismo sprendimas turi būti peržiūrėtas ir panaikintas. Teigiama, kad nuteistojo asmenybė nėra pavojinga, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebu­vo pastebėtas vartojantis psichiką veikiančias medžiagas, buvo šešis kartus skatintas už gerą elgesį, buvo perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvosios grupės są­lygomis. Nu­teistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika linkusi mažėti, jis charakterizuojamas teigiamai. Apylinkės teismas nuro­dy­da­mas, kad nuteistasis vis dar pavojingas visuomenei, parodė neteisingą požiūrį į asmenį jau atlikusį didesnę baus­mės dalį, tokiu būdu suabsoliutinama laisvės atėmimo bausmė, kaip realiausiai tinkama nu­teistojo asmenybei.2016 m. lapkričio mėnesį nuteistojo atžvilgiu Komisija buvo nusprendusi taikyti lygtinį pa­lei­dimą, tačiau teismas Komisijos nutarimo netenkino. Praėjus pusei metų nei Komisija, nei teismas netaiko lygtinio paleidimo. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad nesant jokių ob­jek­tyvių motyvų, kodėl netaikomas lygtinis paleidimas, visi motyvai yra subjektyvūs. Be to aplinkybės, susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu, jų pobūdžiu ar pavojingumu, pra­ei­tyje padarytais nusikaltimais negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui netai­komas lygtinis paleidimas. Taip pat neatlikta bausmės dalis negali būti besąlygišku pagrin­du atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant lygtinį paleidimą nenu­kenčia teisingumo principas, kadangi lygtinis paleidimas yra alternatyva laisvės atė­mi­mo bausmei. Komisijos nutarime argumentas, kad nuteistasis dar nepakankamai patyrė lais­vės atėmimo bausmės suvaržymus, yra prasilenkiantis su bausmės individualizavimo, baus­mių ekonomijos, humaniškumo ir kitais baudžiamosios teisės principais, o teismas tokio Ko­misijos sprendimo netaisė ir paliko galioti. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo E. M. atstovo advokato Lauryno Pakštaičio skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo el­gesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai pa­leisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 da­lies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įsta­tymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose dirba, yra at­li­kęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. At­si­žvelgtina į tai, jog nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už penkis, tarp jų ir labai sun­kius, nusikaltimus. Ši aplinkybė teikia pakankamai pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra abe­jin­gas visuomenės ver­ty­bėms ir yra linkęs nusikalsti, nepa­klusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra so­cia­liai pavo­jin­gas. Nors skunde nurodoma, kad dėl nusikaltimų sunkumo nega­lima vertinti ar as­muo yra socialiai pavojingas ar ne, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nu­teis­tasis yra linkęs pa­tei­sin­ti savo padarytas nusikalstamas veikas, kas atskleidžia E. M. negatyvų požiūrį į visuo­me­ninę tvarką ir bendras elgesio normas, be to E. M. jau anksčiau buvo teistas už netei­sė­tą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir tai parodo, kad nu­teistasis nepasimoko iš savo anks­tesnio patyrimo ir kartoja tas pačias klaidas. Nors šios ap­lin­ky­bės neabejotinai jau buvo įver­tintos nuosprendžiu E. M. skiriant baus­mę, tačiau spren­džiant lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos klausimą, analizuojant nu­teis­tojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteis­tojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturi būti su­men­ki­na­mos. Įver­tintina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinant pagal OASys programą yra 45 ba­lai, vidutinė rizika, ženklesnio balų kritimo nenustatyta, kadangi 2016 m. spalio 27 d. nus­ta­ty­ta nusikalstamo elgesio rizika buvo 48 balai, pokytis tik 3 balai, kas neleidžia daryti neabe­jo­ti­nos išvados dėl E. M. teigiamos elgesio korekcijos. Be to, ste­bi­mi vis dar išlikę krimi­no­ge­niniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, veikla susijusi su nu­sikalstamumu, pasek­mių suvokimas, prognostinių įgūdžių stoka, vertybinės nuostatos. Pa­žy­mė­tina ir tai, kad nu­teis­tasis bausmės atlikimo metu tris kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors šiuo metu nuo­bau­dos nebegaliojančios, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertintinas nu­­teistojo elgesys visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, kole­gi­ja pažymi, jog kiek­vienas bausmės atlikimo režimo reika­la­vi­mų pažeidimas rodo, kad nu­teis­ta­sis, net ir bū­da­mas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nus­tatytą elgesio tvarką, nesu­ge­ba paklus­ti nu­teis­tie­siems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nu­si­kals­tamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės rea­bi­­­li­tacijos planą E. M. vykdo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jo tei­gia­mą motyvaciją stengtis koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pasekmių ir veiksmų nesu­vokimas, taip pat visos aukščiau aptartos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. M. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­­lei­dimą. Šiuo metu teigiama E. M. charakteristika (po pas­ku­ti­nės nuobaudos jam s­kir­ti 6 pas­katinimai) tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo baus­mę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo ma­ny­ti, kad jam turi būti tai­ko­mas lygtinis paleidimas. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodyta teismų praktika iš esmės netin­kama nagrinėjamai situacijai, kadangi visų nurodytų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos ir netinkamos pritaikyti E. M. atžvilgiu, be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo kiek­vienu atveju individualiai vertinama situacija susijusi su konkrečiu nuteistuoju, kuris yra pa­teikęs prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad E. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog apylinkės teismas, pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo at­si­sa­ky­ta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. M. atstovo advokato Lauryno Pakštaičio skundą atmesti ir Vil­ka­viškio rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.