- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-803-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00104-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- E. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-528 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 262 straipsnyje, 265 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir 249 straipsnio 1 dalyje bei nuteistas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d.
2. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 95-528 buvo nutarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog E. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, bausmės atlikimo metu jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka baustas nebuvo, dešimt kartu buvo paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-528, kuriuo buvo nutarta E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, kad šiuo metu dar nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis E. M. daro neabejotiną ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis E. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumą bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, nepagrįstai neatsižvelgė į bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslus, bei vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.
4.2. Taip pat nuteistojo skunde pažymima, kad jo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo ne kartą svarstytas, o paskutinį kartą buvo nutarta nuteistajam dar kartą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo metu Komisija gavusi Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria teismas atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 30.4. punktu, susipažinusi su teismo motyvais, kuriais remiantis nebuvo taikytas lygtinis paleidimas nuteistajam, nustatė naujas minėtam nuteistajam socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą. Taigi, Komisija nustatė priemones, kurių reikalavo teismas, atmesdamas komisijos nutarimą, t. y. neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Kaip matyti nuteistasis įvykdė visas priemones visiškai, todėl teismui nėra jokio formalaus pagrindo, netvirtinti paskutinio Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą. Akivaizdu, kad teismo išvados yra niekinės, jeigu teismas bei Komisija pakartotinai nurodo, kad nuteistasis turi įvykdyti socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, nuteistasis jas įvykdo, o teismas vis tiek iš naujo atkartoja, kad nors ir įvykdė priemones, tačiau vis tiek, nėra pagrindo paleisti nuteistąjį. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai yra nutarties šablonas, abstraktus, biurokratinis, kai vietoj reikalų sprendimo yra rašoma nutartis, kurioje prisigalvojamą bereikalingų reikalavimų, kuriuos įvykdžius, vis tiek teismas savo pozicijos iš esmės nekeičia. Tokia nutartis neturi jokios logiškos reikšmės, nes joje yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ir ankstesnėse nutartyse.
4.3. Be kita ko nuteistojo skunde nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra minimali t. y. tik 36 balai, o tai reiškia, kad aptariamų balų suma paskutiniu metu sumažėjo, nes nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Taip pat pažymima, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra dešimt kartų skatintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo staliaus specialybę, dirba, skatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Be to, teigiama, kad jis bausmės atlikimo metu dalyvavo privalomose pataisos įstaigos vykdomose programose: adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo, suvokia kitu teises ir turi stiprų norą būti visuomenės nariu.
4.4. Taipogi nuteistojo skunde teigiama, kad jis nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais asmenimis, turi draugų tiek laisvėje, tiek pataisos namuose. Su artimaisiais ryšį palaiko telefonu, pasimatymų ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Pažymima, jog jis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, be to jo ryšys su artimaisiais yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo, bei neatsakingo elgesio. Nuteistojo manymu skundžiama nutartimi šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos.
4.5. Be kita ko nuteistojo skunde pažymima, jog jis geba suvokti ir analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, numato kaip turėtų elgtis šiuo metu bei ateityje, kad pakartotinai nebenusikalstų, stengiasi labiau planuoti, apgalvoti savo veiksmų pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jis socialines situacijas vertina teisingai, yra linkęs priimti naujas idėjas, geba praplėsti savo požiūrį, nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, neturi diskriminacinių nuostatų, neišsako rasistinių, užgauliojančių pareiškimų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, yra pozityviai nusiteikę bei teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino.
4.6. Taip pat nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, jog jis nesikeikia. nerodo lyderystės apraiškų, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems, bei atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija pažymėjo, kad jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo manymu šios Komisijos išvados rodo, kad jis deda dideles pastangas siekiant pasiruošti grįžti į visuomenę ir tinkamai resocializuojasi, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje, pažeidžiant teisėtus jo lūkesčius liko neįvertintos jo dedamos pastangos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo E. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, E. M. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. E. M. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 48 balai. Tuo tarpu, pastarojo E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 36 balų. Pažymėtina, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 30 balų, o tai reiškia, kad likusieji 6 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, E. M. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti į jo elgesį bausmė atlikimo metu. Iš E. M. skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu jis net devynis kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir dėl to du kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.
11. Pažymėtina, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus gali būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, laisvės atėmimo bausmę E. M. atlieka už penkių nusikaltimų –trijų apysunkių ir dviejų labai sunkių, padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. M. įvykdyti nusikaltimai yra susiję su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimu, neteisėtu kanapių auginimu, dokumentų klastojimu ir dalyvavimu nusikalstamame susivienijime. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog E. M. atžvilgiu, dar prieš aptarto nusikaltimo padarymą, buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto.
12. Nuteistojo skunde itin akcentuojama aplinkybė, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, tinkamai neatsižvelgė į byloje esančius duomenis teigiamai charakterizuojančius jo asmenybę. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog joje buvo konstatuota, kad nuteistasis E. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra dešimt kartų skatintas, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo staliaus specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apylinkės teismas, spręsdamas E. M. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo, priimtas sprendimas, neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Be to, įvertinusi visus tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį E. M. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.