Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M., nuteistas 2011 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 262 straipsnį, BK 265 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta - 11 metų laisvės atėmimo bausme. 2012 m. lapkričio 16 d. Apeliacinio teismo nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 d. panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis - pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą bausmė pagal BK 249 straipsnio 1 dalį subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir galutinė bausmė paskirta - 11 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2010 m. sausio 18 d. Bausmės pabaiga: 2021 m. sausio 18 d. Nuteistasis yra atlikęs 2/3 paskirto bausmės laiko 2017 m. gegužės 18 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai - 2 metai 9 mėnesiai 9 dienos.Komisijos 2018 m. balandžio 9 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nepadarė pakankamos pažangos, mažinančios nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra visumos aplinkybių teigti, jog jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis E. M. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis nurodė, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis vertinimas nuteistojo atžvilgiu yra 36 balai, kas yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo įsitikinimu, šio vertinimo pokytis (13 balų), sudarantis perėjimą iš vidutinės į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, laikytinas ženklia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas yra papildomu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą. Apeliaciniame skunde pažymima, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo dvigubai ar net trigubai aukštesniais ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo ženkliai mažesniais. Todėl nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad siurpriziniu (nemotyvuotu) skundžiamos nutarties verdiktu pirmosios instancijos teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. Skundo autoriaus teigimu, sprendžiant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą teismą turi dominti tik keturi skaičiai - skirtos bausmės dydis; atlikta bausmės dalis; nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką; balo pagal OASys metodiką sumažėjimas. Šie skaičiai nuteistojo atžvilgiu yra atitinkamai 11 metų; 2/3 dalys bausmės atlikta prieš 1 metus; OASys vertinimas 36 balai; OASys vertinimo sumažėjimas 13 balų ir pereina iš vidutinės rizikos grupės į žemą. Taigi nuteistasis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o visa kita skundžiamoje nutartyje pateikta informacija yra tuščiažodžiavimu ir pažeidžia nuteistojo absoliučią teisę į teisingą bei kompetentingą teismą. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje pateiktas tikrovės neatitinkantis teiginys, neva E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra padidėjęs, tai sudaro absoliutų pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad nuteistasis galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Skunde pažymima, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu susiję klausimai jau buvo išnagrinėti teismų, skyrusių bausmę, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas ar net paminėjimas skundžiamoje nutartyje nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą. Nuteistojo pastebėjimu, skundžiamoje teismo nutartyje netgi neigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta BVK 157 straipsnyje, teigiant, neva „šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies“', „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, net taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“. Nuteistojo teigimu, BVK 157 straipsnyje įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kokia bausmės dalis turi būti atlikta iki lygtinio paleidimo taikymo, tačiau jokiame įstatyme nenurodė vertinamųjų kriterijų kokia paskirtos bausmės dalis galėtų būti laikoma „pakankamai didele“, o kokia „nepakankamai didele“. Taigi skundžiamas teismo aktas yra nesuderinamas su nuteistojo absoliučia teise į teisingą teismą.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo skundą prašė, nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. gegužės 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį. Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo programose, mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo staliaus profesinę kvalifikaciją, pataisos namuose nedirbo, nuteistojo darbingumas ribotas, 55% nedarbingas, administracijos charakterizuojamas teigiamai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai, turi pristatęs pažymą, kad išėjęs anksčiau laiko iš pataisos namų, būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalinių konstrukcijų surinkėju. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą įvairiose programose buvo 8 kartus paskatintas, 3 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu nuobaudos nebegaliojančios. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 36 balai iš kurių kintami yra net 16 balų, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog priešingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito (sumažėjo) 13 balų, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistasis E. M. nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į dar likusios neatliktos bausmės dydį, tačiau nurodytina, kad tiek neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis - 2 metai 9 mėnesiai 9 dienos), tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis (nuteistasis bausmę atlieka už keturis nusikaltimus, iš kurių vienas labai sunkus) negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesniojo teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis E. M. dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis E. M. nei teisme, nei bausmės atlikimo metu, savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, pilnai nesuvokia ir ją pripažįsta, tik iš dalies. E. M. žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, tačiau mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Sugeba nustatyti sritis, nors ne visas, susijusias su jo nusikalstamumu. Savo elgesį linkęs pateisinti, lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę E. M. atžvilgiu, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu didinančiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tik išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo E. M. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas atvirai jį diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai yra patvirtinę, esant daug didesniam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas jį atvirai diskriminuoja tų asmenų atžvilgiu, kurių atžvilgiu priimtus Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą jis yra patvirtinęs, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo E. M. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.