Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas E. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-201 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 5 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 13 d.).Komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. LK-201 nutarta nuteistajam E. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija tokią išvadą padarė įvertinusi tai, kad nuteistasis yra teistas tris kartus, bausmės atlikimo metu tris kartus buvo baustas drausmine tvarka, nuobaudos negaliojančios, skatintas šešis kartus, bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, turi specialų vidurinį išsilavinimą, yra riboto (55 proc.) darbingumo, apmokėjo teismo priteistą ieškinį, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, savo nusikaltimus pateisina lygindamas juos su kitų žmonių nusikaltimais, nepripažįsta, kad turi problemų ir nejaučia poreikio imtis veiksmų jas spręsti, ignoruoja neigiamas savo elgesio pasekmes, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo yra padidėjusi ir ateičiai nustatyta vidutinė. Komisija sprendė, kad negalima konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo E. M. skundą dėl 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. LK-201 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetė. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o teismo aukščiau analizuotos aplinkybės, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (paskatinimai už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei mokymąsi, žalos atlyginimas pagal priteistą ieškinį, socialinių ryšių palaikymas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenėsSkunde nuteistasis E. M. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje neišnagrinėtas nei vienas jo skundo argumentas, taigi buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Teismas neturėjo jokio pagrindo atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip nuteistojo asmenybė, pavojingumas ar nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę. Lygtinis paleidimas nėra pataisos priemonė. Įstatyme nenumatyta tokių vertinamųjų kriterijų, kaip „pernelyg didelė neatlikta bausmės dalis“, taigi teismas deklaruoja nesuvokiantis lygtinio paleidimo instituto prasmės ir lygtinį paleidimą interpretuoja kaip atleidimą nuo bausmės. Skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsiribojo nuo jo skundo argumentų, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nekompetentingas, taip pat neinformuojant jo apie šią riziką sudarančius veiksnius iš jo yra atimama teisė dėti pastangas šiai rizikai sumažinti. Nuteistasis mano, kad jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kurių šios rizikos vertinimas buvo dvigubai didesnis ir jie buvo paleisti lygtinai, atžvilgiu. Atsiliepime į skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus prašo nuteistojo E. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį.Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. yra faktiškai atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – neišklausė motyvuojančios penkių pusiau struktūruotų pokalbių elgesio pataisos programos „EPP“ (Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas), taigi E. M. neatitinka formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, privalo elgtis itin nepriekaištingai, kad įtikintų teismą savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais būdais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajam bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog E. M. priklauso vidutinės rizikos grupei – 49 balai, nors ankstesnio vertinimo rezultatas buvo 45 balai, taigi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, priešingai – ši rizika padidėjo, kas nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. 20 balų yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistajam yra reali galimybė juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad E. M. nededa didelių pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, jog E. M. pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, nepaneigia fakto, jog šiuo metu nuteistasis neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Nuteistojo pataisos procesas nėra nuoseklus, jo pavyzdingo elgesio apraiškos yra tik momentinės. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo ir pateikė tokio savo sprendimo argumentus, kurie laikytini pagrįstais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, E. M. neišklausė motyvuojančios penkių pusiau struktūruotų pokalbių elgesio pataisos programos „EPP“ (Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas), t. y. nevykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano ir Komisijos rekomendacijų, todėl plačiau vertinti jo asmenybės charakteristiką bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pagrindo, kadangi lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo E. M. skundas netenkinamas ir paliekama galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.