Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. 93-839 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 93-839 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį 2 punktą – atliko įstatyme numatytą privalomą bausmės dalį – 1/2.

Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla Nr. 7797/A, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis L. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; drausmine tvarka nebaustas; 6 kartus skatintas; pataisos įstaigoje dirba; 2015 m. spalio 26 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (18 balų pagal „OASys“ metodiką); vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas – pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 262 straipsnį, 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Ankščiau neteistas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 12 d., pabaiga – 2022 m. vasario 8 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 3 mėn. 6 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 2 d.).

Nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas pirmą kartą.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad L. B. nusikalstamo elgesio rizika žema (18 balų), tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis tęsia darbinę veiklą, drausmine tvarka nebaustas, skatintas – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog L. B. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, taip pat dviejų labai sunkių nusikaltimų, padarymą (disponavimas labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti; dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje). Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistoji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. B. supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų, linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis L. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis L. B. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis L. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam L. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 93-839 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 93-839 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.