Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011-06-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 63 straipsnio 4 dalį – 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009-10-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 19 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009-04-29, bausmės pabaiga – 2028-05-01. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 9 mėnesiai 17 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už ne vieną smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tame tarpe ir už nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis vertinimo metu s pripažįsta, jog praeityje (nusikaltimų vykdymo metu) gana lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, įsitraukdavo į asocialias veiklas (pvz.: tokias kaip alkoholio vartojimas būnant nepilnamečiu), nes norėjo pritapti, jaustis svarbiu ir reikalingu. Be to, pripažįsta, kad ir bausmės pradžioje elgėsi netinkamai, nes bijojo išsiskirti ir klausė kitų asmenų patarimų bei tuo metu jam buvo pernelyg svarbi aplinkinių nuomonė. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis ne vieną nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o paskutinė iš jų – smurtinio pobūdžio. Pokalbio metu nurodo, jog alkoholis galėjo turėti įtakos tuometiniams jo veiksmams ir pasirinkimams. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje, tęsiant nusikalstamas veikas tuo pačiu metu ar kelių dienų skirtumu, fiksuotos trys smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (nesunkus bei sunkus kūno sužalojimai ir žmogžudystė), o taip pat viena seksualinio pobūdžio nusikalstama veika bei viešosios tvarkos pažeidimas. Šių veikų metu R. G. veikdamas bendrai su kitais asmenimis tyčiojosi, žemino bei sužalojo benamius asmenis, tarp jų ir moteris, be to vienas iš bendrininkų įvykdė ir seksualinį prievartavimą. Bausmės atlikimo metu buvo fiksuotas vienas atvejis, kuomet nuteistasis panaudojo smurtą kito asmens atžvilgiu, tačiau pats nurodo, jog tai buvo kraštutinė priemonė, siekiant apginti kitą nuteistąjį nuo konfliktą inicijavusio asmens. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, kad su nuteistojo R. G. nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję impulsyvūs veiksmai, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka bei instrumentinė agresija. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 5 kartus. Tai (nors nuobaudos ir nebegaliojančios) neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2020-12-01 iki 2023-06-23 nustatoma vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Svarbu paminėti ir tai, kad išlieka nemažai pakartotinių nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių. Kaip statiniai kriminogeniniai veiksniai nustatoma kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai – buvo įtakojamas socialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y., įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-5533 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. G..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.