- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-14-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00679-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-418 taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktą, BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 26 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 95-418 nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 9 mėnesio 26 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 33 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo nuo 59 balų iki 33 balų. Nuteistasis rodo teigiamą pokytį, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje devynis kartus paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pakankamai aukšta darbinė motyvacija, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui ir kitoms aplinkybėms, susijusiomis su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas pripažįsta, kad jis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, 9 kartus skatintas, tačiau teismas visai nekonstatuoja jo pakartotino nusikalstamo elgesio pažangos, nors tai viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, visai nepasisakė šiuo klausimu, aiškiai nukrypdamas į apkaltinamojo nuosprendžio vertinimą, kuris šiuo aspektu jau yra įvertintas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas nėra pagrindinis veiksnys, įtakojantis lygtinio paleidimo taikymą. Teismas visai neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas jo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad jis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 9 kartus, tris kartus buvo išleistas trijų parų išvykoms į namus, vieną kartą paskatintas išleidžiant trumpalaikių atostogų į namus Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2017 m. rugsėjo 3 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir šios teisės nustatytų taisyklių jis nėra pažeidęs. Atvykęs į pataisos namus, jis nepertraukiamai dirba įvairius pasiūlytus darbus. Pasitaisiusį elgesį patvirtina ne tik jo vidinės nuostatos, bet ir elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, nuolatinis ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti. Bausmės atlikimo laikotarpiu palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namų administracijos sprendimu kas tris mėnesius vyksta į namus trims paroms. Atkreipia dėmesį, kad jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 33 balais iš 168 galimų, o tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei, todėl šis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas paneigia teismo išvadas ir akivaizdžiai prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms. Teismas subjektyviai šališkai vertino visas šias aplinkybes arba visai nevertino tų aplinkybių, kurios jį teigiamai charakterizuoja ir yra palankios taikant lygtinį paleidimą. Todėl galima teigti, kad priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Visos kitos teismo išvados, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, yra nepagrįstos ir teismo padarytos net nevertinus teismui Pravieniškių pataisos namų pateiktų jo elgesio laisvės atėmimo vietoje vertinimo išvadų ir asmens byloje esančių dokumentų, patvirtinančių šiame skunde išdėstytas aplinkybes ir faktus. Nors bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles jis pažeidė tris kartus (ką akcentavo apylinkės teismas), tačiau pažymi, kad nuobaudos negalioja, po paskutinės nuobaudos jis yra ne kartą skatintas. Todėl galima teigti, kad priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Jis vidaus tvarkos taisykles pažeidė beveik prieš dvejus metus, vėliau jo elgesys pasikeitė, už gerą elgesį buvo skatinamas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. A. priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. A. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už nesunkaus, apysunkio, sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai pagal OASys metodiką), sumažėjusi nuo 59 balų (2015 m.), tačiau dar 13 balų yra dinaminiai (kintami), todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos sumažinti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais. BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs tris kartus, dėl ko jam du kartus buvo skiriamos nuobaudos. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2017 m., kuomet nuobaudos jam buvo panaikintos prieš terminą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Be to, nustatytas ir reikšmingas pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingas veiksnys – praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs integruotis į visuomenę, kadangi net būdamas įkalinimo įstaigoje, kurioje jam taikomi griežti apribojimai, nuteistasis jų nesilaikė, dėl ko negalima daryti išvados, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, ši rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo A. A. skunde nurodomos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu dar yra netikslinga.
13. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. A. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. A. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.