Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktą, BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 2 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. A. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. A. nepateikė.

8. Nuteistasis A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (28 balai pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dirba, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu jis buvo vienuolika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. A. A. tris kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarką, už ką du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu abi nuobaudos yra negaliojančios, tačiau nepaisant to, ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį jau yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. A. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės (28 balai). Iš 28 nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą ir 8 balai sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti.

11. Vertindama visumą aptartų A. A. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Minėta, kad, nors jis galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau jo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir tai patvirtina neigiamų nuteistojo asmenį charakterizuojančių aspektų egzistavimą bei suteikia teismui pagrindą abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. A. bausmę atlieka už eilės tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkių, padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Atsižvelgiant į nuteistajam iki šiol nustatomus 8 dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio ir jis turi galimybę šiuos balus sumažinti, darytina išvada, jog A. A. pataisos metu pasiekti rezultatai dar nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 10 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. A. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, spręsdamas nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.