Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 15 metų;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 4 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji R. B.) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji I. V.) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis M. N.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 150 straipsnio 2 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 18 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-10-13 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal 2009-10-13 nuosprendį, ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 19 metų 8 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pirmuosius 5 metus kalėjime, likusią dalį - pataisos namuose.

R. G. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš R. G. priteista: 25 Lt G. J. turtinei žalai atlyginti; 5 069,70 Lt Valstybinei ligonių kasai už K. B. gydymą; 50 Lt M. N. turtinei žalai atlyginti.

Iš R. G. ir R. D. solidariai priteista: 4 677,90 Lt Valstybinei ligonių kasai už A. Š. gydymą; 125,90 Lt Valstybinei ligonių kasai už K. S. gydymą; 1 500 Lt K. S. neturtinei žalai atlyginti; 4 552 Lt V. R. turtinei žalai atlyginti, 4 904,80 Lt Valstybinei ligonių kasai už J. K. gydymą.

Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys dėl automobilio remonto paliktas nenagrinėtu, pripažįstant civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. D., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 24 d. apie 03.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, bendrais veiksmais sulaužęs spyną įsibrovė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš garažo viduje stovėjusio neužrakinto automobilio „Renault Twingo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė G. J. priklausančią automagnetolą „Pioneer“ 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. J. 50 Lt dydžio turtinę žalą;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 26 d. nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, dėl chuliganiškų paskatų turėdamas tikslą pasityčioti iš benamių asmenų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasčių, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, būdamas neblaivus ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, tyčia sudavė rankomis ne mažiau penkis smūgius K. B. į galvos sritį bei ne mažiau penkis kartus kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, galimai kiti bendrininkų grupės asmenys sudavė rankomis ne mažiau penkis smūgius bei spyrė kojomis ne mažiau dešimt kartų K. B. į galvos sritį, įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smegenų pusrutulio srityje, dešinio smilkinkaulio ir pakauškaulio lūžimą, sunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų;

be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2008 m. birželio 30 d. apie 01 val. negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami su R. D. vieninga tyčia bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, dėl chuliganiškų paskatų, turėdami tikslą pasityčioti iš benamių asmenų, būdami neblaivūs ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą - tuo metu kai vienas iš bendrininkų grupės asmenų tyčia sudavė keletą smūgių A. Š. į įvairias kūno vietas, R. D. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. Š. į įvairias kūno vietas, R. G. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. Š. į įvairias kūno vietas ir nurodė iššokti nukentėjusiajam pro antrojo aukšto lango angą, dėl ko A. Š., paveiktas panaudoto fizinio smurto ir grasinimų panaudoti smurtą, iššoko pro antrojo aukšto lango angą į lauką ir nukritęs patyrė atvirą kairės blauzdos kaulų lūžimą išorinio kulkšnelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tęsiant nusikalstamą veiką, netrukus toje pačioje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, turėdami tikslą pasityčioti iš benamių asmenų, veikdami bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, tuo metu kai vienas iš bendrininkų grupės asmenų tyčia sudavė K. S. keletą smūgių rankomis bei keliskart spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, R. D. tyčia kojomis spyrė ne mažiau kaip tris kartus K. S. į įvairias kūno vietas, paliepus K. S. prieiti prie lango, šį R. G. jėga išstūmė pro antrojo aukšto lango angą, kuris nukritęs patyrė kairio blauzdikaulio lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tęsiant nusikalstamą veiką netrukus kieme prie šio namo, vienam iš bendrininkų grupės asmenų keliskart smūgiuojant rankomis bei spiriant koja A. Š. į įvairias kūno vietas, R. G. tyčia sudavė A. Š. ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir ne mažiau kaip keturis smūgius kojomis į kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarė A. Š. galvos sumušimą, kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, tokiomis aplinkybėmis bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą;

be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2008 m. birželio 30 d. apie 02 val., negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su R. D. veikdami bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, demonstruodami aiškų visuomenės ir aplinkinių negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų nepaisymą, būdami neblaivūs ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, tyčia mušė J. K., atitinkamai R. G. sudavė daugybinius smūgius kojomis nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, R. D. sudavė rankomis ir keturis smūgius kojomis J. K. į galvą, pilvą, kitas kūno vietas, bendrais veiksmais su kitais bendrininkų grupės asmenimis padarė J. K. kraujosruvą kairės ausies srityje, galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko, ištiktas komos būklės, 2008 m. rugpjūčio 02 d. J. K. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tokiomis aplinkybėmis tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų;

be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2008 m. birželio 30 d. - 2008 m. liepos 01 d. laikotarpyje nuo 00 val. iki 04 val. tiksliau nenustatytu laiku nakties metu, negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su R. D., veikdami bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, būdami neblaivūs ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, grasindami panaudoti fizinį smurtą ir po R. G. panaudoto fizinio smurto, koja įspiriant R. B. į šoną, taip palaužus R. B. pasipriešinimą, R. G. liepus jai nusirengti ir oraliniu būdu tenkinti R. D. bei kito asmens, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, lytinę aistrą, po ko R. D. bei galimai asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš R. B. valią;

be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad 2008 m. birželio 30 d. - 2008 m. liepos 01 d. laikotarpyje nuo 00 val. iki 04 val. tiksliau nenustatytu laiku nakties metu, negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, po to, kai veikiant bendrininkų grupe R. D. atliko R. B. seksualinį prievartavimą, dėl chuliganiškų paskatų, turėdamas tikslą pasityčioti iš benamių asmenų, nurodė nukentėjusiajai R. B. nuogai eiti į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) ir stabdyti pravažiuojančius automobilius, ką nukentėjusioji R. B. ir padarė, tokiu būdu R. G. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2008 m. birželio 30 d. - 2008 m. liepos 01 d. laikotarpyje nuo 00 val. iki 04 val. tiksliau nenustatytu laiku nakties metu, negyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, turėdamas tikslą pasityčioti iš benamių asmenų, grasindamas I. V. panaudoti fizinį smurtą, nurodė šiai nusirengti, nuogą prievarta nuvedė į namo antrąjį aukštą, nurodė iššokti I. V. pro antrojo aukšto lango angą, dėl ko I. V., paveikta prieš tai pavartotų grasinimų ir prievartos, iššoko pro lango angą į lauką, tokiu būdu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 01 d. apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) m., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe galimai su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, būdamas neblaivus ir tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, nesant pateisinamų priežasčių ir motyvų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, prikibo prie M. N., tyčia pastūmė šį petimi ir pargriovė ant žemės, po ko galimai su asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, sudavė M. N. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tokiomis aplinkybėmis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl jam paskirtų bausmių ir mano, kad teismas, skirdamas jam itin griežtas bausmes, buvo šališkas.

Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, geranoriškai padėjo išsiaiškinti nusikaltimų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau teismas jam skyrė labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Jis nusikaltimus padarė būdamas labai jauno amžiaus ir visiškai nesuvokdamas savo nusikalstamų veikų padarymo pasekmių, nes anksčiau niekada nebuvo teistas už panašių nusikaltimų padarymą. Darant kai kuriuos nusikaltimus jo vaidmuo nebuvo pats aktyviausias grupėje. Jis nebuvo linkęs smurtauti, mano, kad tokius jo veiksmus įtakojo netinkamų draugų pasirinkimas. Jis augo sunkiomis sąlygomis, jam dar būnant nepilnamečiu mirė jo motina, todėl jis negalėjo augti gerai prižiūrimas. Tačiau yra linkęs pasitaisyti ir gyventi doro piliečio gyvenimą.

Apeliantas mano, jog nukentėjusiosios R. B. prievartavimo epizode jam buvo paskirta per griežta bausmė. Teismas neįvertino visų aplinkybių ir jo prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų sunkumo. Jis pats nukentėjusiosios nelietė ir neprievartavo, tik liepė jai nusirengti ir įspyrė vieną kartą į šoną. Matė kaip kiti su juo kartu buvę asmenys su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo, o jiems baigus, liepė nukentėjusiajai eiti į gatvę, tačiau jam už tokius veiksmus buvo paskirta griežtesnė bausmė nei tiems asmenims, kurie nukentėjusiąją prievartavo.

Taip pat apelianto manymu, jis buvo nepagrįstai labai griežtai nubaustas ir už J. K. nužudymą. Teismas neįsigilino į aplinkybes, kuriomis mirė J. K. J. K. nužudyti niekas nenorėjo ir sužalojimai jam buvo padaryti nesunkūs. Nukentėjusiajam nebuvo padaryta jokių sunkių sužalojimų, net nesimatė, kad jis sumuštas. Vienintelė kraujosruva buvo nukentėjusiajam už ausies, tačiau ji galėjo atsirasti nuo pirmo suduoto smūgio, po kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Apelianto manymu, minėta kraujosruva nukentėjusiajam galėjo atsirasti krentant ant žemės ir atsitrenkiant į kokį nors buką daiktą, nes buvo tamsu ir nesimatė ant ko jis nukrito. Nukentėjusiajam pirmą smūgį sudavė asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, po to nukentėjusysis nebuvo stipriai mušamas ir jam negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai, nuo kurių jis galėjo mirti, nebent nukentėjusiojo mirčiai įtakos turėjo liga, kuria jis sirgo.

Apelianto manymu, per griežta bausmė jam paskirta ir už magnetolos vagystę. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veika ir automagnetola buvo gražinta jos savininkui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė šį apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir neginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis. Mano, kad teismas, skirdamas jam itin griežtas bausmes, buvo šališkas, ir prašo jas sušvelninti.

Šis apelianto prašymas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, tinkamai nuteistajam taikė baudžiamuosius įstatymus ir paskyrė teisingas bausmes. Teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir bausmių skyrimą skundžiamame nuosprendyje motyvavo. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam paskirtų bausmių dydžiais, neduoda pagrindo teigti, kad teismas, skirdamas bausmes, buvo šališkas.

Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. G. bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į pirmiau paminėtas aplinkybes. Nors apygardos teismas bausmių skyrimą pagal atskirus apelianto įvykdytus nusikaltimus neindividualizavo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko tinkamas bausmių rūšis ir nustatė tinkamus jų dydžius.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už 8 nusikalstamų veikų padarymą. Iš apelianto skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis už J. K. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, už R. B. seksualinį prievartavimą ir už automagnetolos vagystę. Apeliantas mano, kad už paminėtus nusikaltimus jam yra paskirtos per griežtos bausmės, todėl prašo jas švelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrindo tenkinti šį nuteistojo prašymą nenustatė.

Apeliantas nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė J. K.

Nuteistasis, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę už šio nusikaltimo padarymą, teigia, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, kuriomis mirė J. K., bei kelią versijas, kad kraujosruva nukentėjusiojo galvoje galėjo atsirasti nuo pirmo smūgio, kurį sudavė asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, arba kraujosruva galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant ant žemės ir atsitrenkiant į kokį nors buką daiktą.

Šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus (nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, specialisto paaiškinimą ir kitus rašytinius bylos duomenis) ir pagrįstai bei motyvuotai konstatavo, kad J. K. mirties priežastimi buvo prieš jį panaudotas fizinis smurtas, kurio pasėkoje nukentėjusysis patyrė galvos smegenų sukrėtimą, po ko jį ištiko koma ir mirtis. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus neįmanoma atriboti bendrininkų grupės asmenų individualius veiksmus mušant ir spardant J. K., ir kokių poveikių pasėkoje pastarasis buvo nužudytas, todėl atsakomybė už J. K. nužudymą kyla visiems bendrininkų grupės smurtautojams. Tokia teismo išvada pagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir neprieštarauja teismų praktikai nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“). Teismui konstatavus, kad nukentėjusiojo mirtis buvo smurtinė, atmetamas kaip deklaratyvus ir byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams prieštaraujantis apelianto teiginys, kad nukentėjusysis galėjo patirti mirtiną galvos traumą krentant ir atsitrenkiant į kokį nors buką daiktą.

Šis apelianto įvykdytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta neapibrėžta tyčia. Nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Apelianto įvykdytas nužudymas yra kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, jo parodymai apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes nebuvo nekintantys ir nuoseklūs. Skunde apeliantas taip pat teigia, jog smūgį nukentėjusiajam į galvą sudavė asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis bando susiaurinti savo smurtinių veiksmų apimtį ir taip siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apeliantas nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinta ir apeliantą charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad jis, būdamas nepilnamečiu, buvo teistas, tačiau jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių savo teistumų nepadarė. Baustas administracine tvarka už KET pažeidimus.

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Apygardos teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliantui už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra nežymiai didesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam už jo įvykdytą kvalifikuotą nužudymą yra paskirta tinkama bausmė, laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliantas mano, jog nukentėjusiosios R. B. prievartavimo epizode jam taip pat paskirta per griežta bausmė. Be to, apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų sunkumo, kad jis nukentėjusiosios nelietė ir neprievartavo, tik liepė jai nusirengti ir įspyrė vieną kartą į šoną. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis seksualiai prievartavo R. B.. Byloje nustatyta, to neneigia ir pats apeliantas, kad jis prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą ir taip palaužė jos pasipriešinimą, po ko nukentėjusioji buvo seksualiai prievartaujama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 ,,Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte išaiškinta, kad išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taigi, apeliantas pagrįstai pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę už jo įvykdytą seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnio 2 dalis) atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą: padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikta tyčia. Šiuo nusikaltimu buvo pažeista žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Apelianto įvykdytas seksualinis prievartavimas kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – seksualinis prievartavimas atliktas bendrininkų grupe. Šio nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas buvo noras pasityčioti iš nukentėjusiosios ir taip pasilinksminti. Apelianto vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo aktyvus, būtent jis nurodinėjo nukentėjusiajai nusirengti ir tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu kitiems bendrininkams. Nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - apeliantas nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinta ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka).

Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, numatytą BK 150 straipsnio 2 dalyje, numato laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų.

Nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima BK 150 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tokia bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliantas, nesutinka ir su jam paskirta bausme už automagnetolos vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis). Šiuo nusikaltimu buvo pažeista viena prigimtinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Apelianto įvykdyta svetimo turto vagystė kvalifikuota, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – svetimas turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpą (garažą) (BK 178 straipsnio 2 dalis). Apelianto įvykdyta kvalifikuota vagystė priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikta tyčia. Šio nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas buvo savanaudiškas. Pats apeliantas teisme parodė, kad magnetola buvo nutarta pavogti tikslu parduoti ir prasimanyti pinigų. Nors apeliantas teigia, kad pagrobta automagnetola buvo gražinta jos savininkui, tačiau ši aplinkybė, nagrinėjamu atveju, reikšmės bausmės dydžiui neturi. Apelianto įvykdyta kvalifikuota vagystė laikoma baigtu nusikaltimu, kadangi apeliantas, pagrobęs svetimą turtą, šiuo konkrečiu atveju – automagnetolą, turėjo realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Apelianto vaidmuo vykdant šį nusikaltimą buvo aktyvus, jis pats prisipažino, kad būtent jis iš automobilio pavogė automagnetolą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas anksčiau teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, tačiau teisingų išvadų iš to nepadarė, o tai reiškia, kad jis nelinkęs keisti savo elgesio. Nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad apeliantas šią veiką padarė bendrininkų grupe ir ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Nuteistajam už šio nusikaltimo padarymą parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir nustatytas jos dydis – 3 metai. Šis bausmės dydis yra artimas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nuteistajam yra parinkta tinkama bausmės rūšis ir nustatytas teisingas jos dydis, laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu apeliantas yra nuteistas už sunkų K. B. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą) bei A. Š. ir K. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai). Šiais apelianto padarytais nusikaltimais buvo pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Apelianto įvykdytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta tyčia, sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas, esant ši nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – chuliganiškom paskatoms. Apelianto įvykdytas BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikta tyčia, nustatyti du šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai - dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata. Šie nusikaltimai buvo padaryti iš žemų paskatų – tikslu pasityčioti iš benamių asmenų. Nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės darant šią nusikalstamą veiką, apeliantas nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas apeliantui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskyrė bausmę - laisvės atėmimą 8 metams. Ši bausmė nežymiai viršija BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, kuris yra 7 metai. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, padarymą nuteistajam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors ši bausmė viršija BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustatyti net du šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai, taip pat dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Taip pat apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą). Šios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikta tyčia. Šiais nusikalstamais veiksmais nuteistasis savo įžūliu elgesiu (agresyviai) demonstravo nepagarbą aplinkiniams, veikė itin antihumaniškai, visiškai nepasydamas moralės normų. Apeliantas šias veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šios aplinkybės pagrįstai pripažintos jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pagrįstai apeliantui už nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė jos dydžius didesnius nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo švelninti nuteistajam paskirtas bausmes už jo padarytus viešosios tvarkos pažeidimus nenustatė.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes, paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos, švelninti jas nėra pagrindo. Teismas bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jo smurtinius veiksmus įtakojo netinkamų draugų pasirinkimas, sunkios gyvenimo sąlygos (augo be motinos, neprižiūrimas), nėra pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo R. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.