Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. birželio 11 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. A. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. sausio 2 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 4 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis A. A. skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. birželio 11 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, joje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir Komisijos nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamų veikų pobūdžiui ir sunkumui, taip pat kitomis aplinkybėms, susijusiomis su apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su A. A. rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nuteistojo manymu, teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, pagal kurią padarytų nusikaltimų sunkumas nėra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką šio klausimo svarstymui (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-1941-397/2015). Be to, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais įstatymais, pataisos namų administracija Komisijai teikia tik pagrįstą socialinio tyrimo išvadą, pateikdama visapusišką nuteistojo asmenybės vertinimą. Šiuo atveju kažkodėl teismas padarė išvadą, kad yra padaryta nepakankama pažanga mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką ir neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Tokiu būdu teismo daromos išvados, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatitinka nei Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų (BVK 157 straipsnio 1 dalis ir BPK 360 straipsnio 2 dalis), nei formuojamos teismų praktikos.A. A. skunde pažymi, kad jis anksčiau neteistas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą, bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo 8 kartus paskatintas, vieną kartą buvo išleistas trijų parų išvykai į namus, taip pat trumpalaikių atostogų į namus, 2017 m. rugsėjo 14 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir šios teisės nustatytų taisyklių jis nėra pažeidęs. Vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė 2 kartus, jam paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, po to jo elgesys pasikeitė ir kito tendencingai teigiama linkme. Tokie duomenys leidžia spręsti, jog santykis tarp nusižengimų įstaigos vidaus taisyklėmis ir daugelio skatinimų prasme yra akivaizdžiai pranašesnis. Be to, tik atvykęs į pataisos namus jis nepertraukiamai dirbo įvairius pasiūlytus darbus. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta tik 36 balais iš 168 galimų ir yra žema. Nutartyje taip pat neteisingai nurodyta, kad jis bausmės atlikimo metu nesistengia atlyginti iš jo priteistų civilinių ieškinių sumų, nors jis atlygina jas pagal galimybes iš gaunamo darbo užmokesčio. Visos šios išdėstytos aplinkybės rodo teigiamą nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. Tuo tarpu teismo išvados, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, yra nepagrįstos.Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis turi akivaizdžius subjektyvaus šališkumo požymius, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Šiuo atveju byloje matomas akivaizdus teismo asmeninis ir išankstinis neigiamas nusistatymas A. A. atžvilgiu. Tai pagrindžia ankstesnės šio teismo išnagrinėtos deklaratyvios šabloninės bylos, kuriose priimta identiškų nutarčių (Kaišiadorių rajono apylinkės teisino 2016 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-736-753/2016, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-559-753/2017).Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.A. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (36 balai, iš jų 20 balų statiniai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad A. A. rizikos vertinimas nuo paskutinio 2016 m. birželio 22 d. atlikto rizikos vertinimo sumažėjo 4 balais (prieš tai buvo 43 balai), tačiau tokį rizikos mažėjimą lėmę veiksniai ir priežastys nėra nurodyti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors A. A. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sprendžiant apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialųjį kriterijų), turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai, jam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar išlieka aktualus A. A. nustatytas kriminogeninis veiksnys – jis praeityje dažnai atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą sudaro 16 dinaminių balų, jis turi visas galimybes mažinti minėto kriminogeninio veiksnio įtaką rizikai pakartotinai nusikalsti. Šiame kontekste taip pat įvertintinos A. A. nuostatos alkoholio vartojimo atžvilgiu. Nuteistasis bausmę atlieka už kelių tyčinių labai sunkių, smurtinio pobūdžio nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes, padarymą, jam veikiant bendrininkų grupėje ir būnant apsvaigus nuo alkoholio. Tačiau nuteistasis neigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir duomenų apie tai, kad jis būtų dalyvavęs anoniminių alkoholikų grupės veikloje ar išreiškęs norą dalyvauti bet kurioje kitoje su alkoholio vartojimo prevencija susijusioje programoje, nėra. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apygardos teismas taip pat nevertina jo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo – jis tris kartus pažeidė nustatytus režimo reikalavimus, iš jų du kartus buvo baustas drausmine tvarka už šiurkščius pažeidimus, paskutinį kartą – 2017 m. sausio 6 d. Nors paskirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą 2017 m. liepos 14 d. ir šiuo metu negalioja, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad praėjęs vienerių metų laikotarpis nuo nustatyto pažeidimo dar nėra pakankamas konstatuoti, kad A. A. bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai.Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad padarytų nusikaltimų sunkumas ir likusi bausmės dalis nėra lemiami veiksniai lygtinio paleidimo taikymui ir kad šis klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau nuteistojo nurodyta kritika dėl teismo nukrypimo nuo aukštesnės instancijos suformuotos praktikos lygtinio paleidimo kontekste nepagrįsta. Išanalizavus skunde cituotos bylos konkretų faktinį pagrindą, nustatyta, kad nurodyta teisminė praktika nėra precedento galią turinti šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi joje faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios (asmuo nuteistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, jam paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė ir kt.). Be to, kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Šiuo atveju teisėjų kolegija, visapusiškai įvertindama visus išdėstytus duomenis, taip pat ir A. A. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius (teigiama darbinė motyvacija, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, emocinė gerovė, mąstymas ir kt.), turimus paskatinimus ir kitas skunde nurodomas bei byloje esančias jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo elgesio ir nuostatų pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis įstatymų.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo A. A. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas dar nereiškia, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, kaip teigia nuteistasis. Vien tai, kad lygtinio paleidimo materialusis pagrindas buvo įvertintas nepalankiai A. A., nesuponuoja išvados, jog teismas buvo tendencingas, ir nesuteikia pagrindo panaikinti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.