- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-1941-397/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015 m. rugpjūčio 14 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam E. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas 2008-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d. – 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2008-04-15, bausmės pabaiga – 2016-10-15.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutarė nuteistajam E. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. N., nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2015-08-14 nutarimą ir nuteistąjį paleisti lygtinai.
Nuteistasis skunde nurodė, kad jis pilnai atitinka įstatyme numatytas sąlygas, o padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis neturėtų būti kriterijumi, lemiančiu nuteistojo nepaleidimą iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, nes tai atspindi praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtina progresyvi bausmių atlikimo sistema, todėl bausmė gali būti švelninama.
Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, kad teismas jo nepaleido lygtinai motyvuojant tuo, kad jis nuteistas už narkotinių medžiagų laikymą ir kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gavo 5 drausmines nuobaudas, kurios negalioja ir jų skaičių nusveria paskatinimai. Be to, teismo argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika turi tarptautinį pobūdį, yra nepagrįstas, kadangi niekada neturėjo, neturi ir neketina turėti jokių ryšių su bet kokiu tarptautiniu nusikalstamumu. Nuteistasis skunde taip pat nurodė, kad jo pataisos įstaigoje elgesys neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui anksčiau laiko, kadangi neturi galiojančių nuobaudų, 12 kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi, sumokėjo įsiskolinimus, laisvalaikiu skaito, užsiima saviugda, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jų palaikomas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, todėl, nuteistojo nuomone, yra visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
E. N. skundas atmetamas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taip pat pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo E. N. skundas nagrinėjamas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad E. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymu reikalaujamos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro galimybę svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. N. priklauso žemai rizikos grupei – 23 balai. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo nuomone, neabejotinų jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nepakanka.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. N. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantis veiksnys yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, ką neabejotinai patvirtina ir medžiagoje esantys dumenys, t. y. narkotinės medžiagos – marichuanos vartojimas pataisos namuose, atlikus didesnę bausmės dalį (2013-05-30, 2014-05-13), už ką nuteistajam buvo skirta griežčiausia nuobaudos rūšis – baudos izoliatorius. Ši aplinkybė vertinama ne drausminių nuobaudų galiojimo ar negaliojimo aspektu, o kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti, jog nuteistasis dar praeitais metais elgėsi neatsakingai bei lengvabūdiškai. Tai nepatvirtina, jog jis jau padaręs išvadas dėl savo elgesio ir elgesio pozityvi eiga turi aiškią ir neabejotiną teigiamą tendenciją. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi šią pareigą nuteistasis ne kartą buvo pažeidęs.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas, nagrinėjęs E. N. lygtinio paleidimo klausimą jau galiojant naujoms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo E. N. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.