Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 63 straipsnio 4 dalį – 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 19 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. gegužės 1 d.

Anksčiau teismo du kartus teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. atsiliepimas, kuriuo prašo netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. G..

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą taikyti R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, galiojančių nuobaudų neturi, trisdešimt aštuonis kartus skatintas, jis buvo išleistas trumpalaikių išvykų metu parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, pažeidimų nefiksuota, mokėsi, įgijo staliaus specialybę, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. G. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką penkis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nustatyta nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. pastovi bei patvirtinta gyvenamoji vieta; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; bausmės atlikimo metu demonstravo motyvaciją akademinei veiklai - įgijo vidurinį išsilavinimą bei specialybę, o aukštesnis išsilavinimas bei naujų specialybių įgijimas pagerina asmens galimybes sėkmingiau integruotis į darbo rinką; pilnai padengti finansiniai įsipareigojimai, o taip pat stebima, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo lėšų tvarkymo įgūdžių; pozityvūs bei palaikantys ryšiai su žmona; šiuo metu stebimas asmens gebėjimas susidoroti su stresiniais išgyvenimais bei aukšta motyvacija pokyčiams. Tačiau taip pat nemažai nustatyta ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas 5 kartus, 2 iš jų - dar būdamas nepilnametis); pirmas teistumas jauname amžiuje ( pirmojo teistumo metu buvo 17 metų amžiaus); smurtinis elgesys, esant apsvaigus nuo alkoholio; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas (nuo vagysčių bei nesunkaus kūno sužalojimo iki sunkaus kūno sužalojimo ir nužudymo); priežiūros visuomenėje sąlygų pažeidimai (laisvės apribojimo bausmės metu pažeidė nustatytus apribojimus); gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos (buvo būdinga nusikalstamų veikų vykdymo metu); būdingas impulsyvus, spontaniškas elgesys (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu); instrumentinės agresijos panaudojimas nusikalstamos veikos metu; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamų veikų vykdymo metu); nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamų veikų vykdymo metu). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek R. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir už dviejų labai sunkių nusikaltimų, kuris vienas iš jų sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, anksčiau teismo teistas, jam taikytos su nelaisvės atėmimu susijusios bausmės – laisvės apribojimas ir areštas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalsto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, iki patekimo į įkalinimo įstaigą, sistemingai pažeidė įstatymus, jo įsitraukimą į nusikalstamas veikas įtakojo netinkamų laisvalaikio praleidimo būdų bei draugų pasirinkimas - po mamos mirties jis pradėjo sistemingai vartoti alkoholį bei nuolat laiką leisdavo su linkusiais piktnaudžiauti alkoholiu asmenimis, o taip pat, neįsitraukdavo į socialiai priimtinas veiklas - vengė darbinės veiklos, mokslų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Praeityje gana lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, įsitraukdavo į prosocialias veiklas, nes norėjo pritapti, jaustis svarbiu ir reikalingu. Nors šiuo metu alkoholio vartojimas nuteistajam nėra problema, tačiau analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis ne vieną nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o paskutinė iš jų - smurtinio pobūdžio. Taigi, alkoholis galėjo turėti įtakos tuometiniams jo veiksmams ir pasirinkimams. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamų veikų metu veikė spontaniškai, impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nei sau pačiam, nei nukentėjusiems asmenims. Taip pat nusikaltimų įvykdymui įtakos turėjo ne tik apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau ir noras pasirodyti prieš draugus, pritapti prie jų kompanijos. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje, tęsiant nusikalstamas veikas tuo pačiu metu ar kelių dienų skirtumu, fiksuotos trys smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, o taip pat viena seksualinio pobūdžio nusikalstama veika bei viešosios tvarkos pažeidimas. Vertinimo metu teisės pažeidėjas savo elgesį nusikalstamų veikų metu yra linkęs sieti su pasidavimu impulsui, norui pritapti bei apsvaigimu nuo alkoholio. Nuteistojo smurtinis elgesys labiau siejamas su instrumentine agresijos panaudojimu, o ne gebėjimo kontroliuoti savo emocijas trūkumu. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. G. neatliktos bausmės dalis (5 metai 5 mėnesiai), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.