Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą ir darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas, nustatyta pažanga dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, kurių metu koreguoja savo elgesį teisiama linkme, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, įsiskolinimai padengti. Komisijos manymu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą, mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtina pažymėti, kad abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 52 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama, vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Nuteistųjų resocializacijos tikslai: užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją; mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 19 metų ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 8 mėnesiai 1 diena.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bylos duomenimis, nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir yra pateikęs prašymą laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką buvo vertinta kelis kartus, pirmojo vertinimo metu rizika buvo nustatyta aukšta. Sekančių vertinimų metu rizika nustatyta vidutinė. Pokyčiai teigiama linkme fiksuoti srityse: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ - įgijo profesinį išsilavinimą, įsidarbino ir lavina darbinius įgūdžius, sukaupė pakankami darbo patirties, turi galimybę tęsti darbo santykius kai bus paleistas į laisvę. „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ - įsidarbino ir taip užsitikrino pragyvenimo šaltinį, padengė turėtus finansinius įsiskolinimus. „Gyvenimo stilius ir draugai“ - geba atsiriboti nuo neigiamų kompanijų, galinčių turėti įtakos jo elgesiui. „Piktnaudžiavimas alkoholiu“ - lankė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, nebaustas už alkoholio vartojimą. „Mąstymas ir elgesys“ - geba kontroliuoti save ir savo neverbalines išraiškas, kontroliuoja savo elgesį ir iš anksto apsvarsto galimas savo elgesio pasekmes, geba išsikelti tikslus ir tikslingai jų siekia, baigė tikslines elgesio korekcijos programas. „Nuostatos“ - teigiamai vertina priežiūrą, nereiškia jokio priešiškumo jam taikomiems elgesio apribojimams. Grįždamas į visuomenę tinkamai laikosi visuotinai priimtų įstatymų ir siekia būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikto didelės žalos rizikos vertinimo metu nustatyta, kad šiuo metu teisės pažeidėjo keliama rizika visuomenėje pažįstamų suaugusiųjų atžvilgiu - žema, t. y. nėra reikšmingų, šiuo metu esančių, žalos rizikos požymių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, keisti savo elgesį teigiama linkme.

Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (įgytas išsilavinimas, darbinių įgūdžių lavinimas, darbo patirtis, darbo vieta išėjus į laisvę); lėšų tvarkymas ir pajamos (stabili finansinė padėtis, geri finansinio raštingumo įgūdžiai); ryšiai (geri socialiniai ryšiai); nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų; emocinė gerovė (emociškai stabilus, adekvati savivertė); nuostatos (teigiamas požiūris į priežiūrą, visuomenę šiuo metu). Teismo vertinimu, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tinkamu savo elgesiu, vykdydamas resocializacijos programas, parodė, jog geba keisti savo elgesį teigiama linkme, siekdamas pasitaisyti. Nuteistasis nuo 2022 m. gruodžio 29 d. buvo perkeltas į Marijampolės kalėjimo pusiaukelės namus, atliekant bausmę lengvesnėmis sąlygomis pažeidimų nenustatyta.

Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai tik keturi: kriminalinė istorija (teistumų skaičius, smurtinis elgesys, nusikaltimų sunkėjimas); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamai pasirinkti laisvalaikio praleidimo būdai, įtaka asocialios grupės); piktnaudžiavimas alkoholiu (smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio); mąstymas ir elgesys (instrumentinė agresija, ankstesnis impulsyvumas), iš kurių vienas (kriminalinė istorija) yra statinis.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau nuo 2015 m. gruodžio 11 d. daugiau nėra baustas. Administracine tvarka taip pat nėra baustas. Dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, bausmės atlikimo metu padengė visus turėtus finansinius įsipareigojimus, 38 kartus skatintas. Įvykdė visas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Matyti, jog nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme.

Bylos duomenimis, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus, apysunkio, sunkaus ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistojo padaryti nusikaltimai yra labai žiaurūs, atlikti iš chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos, skiriant kaltininkui bausmes. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas, tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

Teismo vertinimu, nuteistojo neatlikta bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 8 mėnesiai 1 diena), negali būti vertinama kaip labai didelė ir turinti esminės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistajam buvo paskirta 19 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl vertinant neatliktos bausmės dalies santykį su galutine skirta bausme, neatliktos bausmės dalis nėra reikšmingai didelė, dėl kurios būtų galima teigti, jog nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti skirtos bausmės tikslai.

Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas Probacijos tarnybos pareigūnų, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti. Nuteistasis lygtinio paleidimo metu, būdamas prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų ir toliau privalės dalyvauti elgesio pataisos programose bei vykdyti individualų probuojamojo planą ir taip turės galimybę sumažinti jam nustatytus kriminogeninės rizikos veiksnius, kuriuos jis sėkmingai mažino ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-6374 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam R. G..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.