Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-186-936/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-25
Bylos Nr.: e2S-186-936/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02825-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rifėjas“
Atsakovas: D. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-186-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02825-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.7; 3.1.18.8; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rifėjas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rifėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. 41 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančiais tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turimų turtinių teisių atžvilgiu, 41 000,00 Eur dydžio ieškinio reikalavimo sumai užtikrinti.

2.1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, be to, pripažįstant UAB „Domus Estate Retail“ bankrotą tyčiniu, buvo nustatyti atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai, kuriais jis sukėlė įmonės tyčinį bankrotą. Visos su D. K. susijusios įmonės šiai dienai yra bankrutavusios – UAB „Domus estate“, UAB „Pilaitės terasos II“, ieškovės žiniomis, tyčinis bankrotas yra pripažintas ne tik UAB „Domus Estate Retail“, bet taip pat ir su juo susijusioms įmonėms UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Pilaitės terasos IV“ bankrotas. Viešojoje erdvėje yra daugybė informacijos apie nuo D. K. ir jo partnerio A. Z. vykdytų aferų nukentėjusius asmenis, o būtent – atsakovo vadovaujamos įmonės sudarydavo su potencialiais pirkėjais preliminarias sutartis, kurių pagrindu imdavo avansus už dar nepastatytus nekilnojamojo turto objektus, vėliau vienašališkai šias sutartis nutraukdavo, avansų negrąžindavo, o pačioms įmonėms iškeldavo bankroto bylas. D. K. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais veikia ne tik žalingai kreditorių atžvilgiu, bet ir nusikalstamai. Neabejotina, kad atsakovas gali imtis bet kokių įmanomų priemonių tam, kad išvengtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Svarbu įvertinti ir tai, kad ieškinio suma 41 000,00 Eur atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra neabejotinai didelė, kas taip pat didina būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo 41 000,00 Eur sumai atsakovui D. K. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ar esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, atsakovui priklausančias turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, atsakovo gautinas sumas, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.

3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, suformuluotus reikalavimus, vertinant preliminariai, ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Be to, pažymėta, preliminarus ieškovės pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

3.2. Byloje yra duomenų apie tai, jog atsakovas, būdamas BUAB „Domus Estate Retail“ vadovu, sąmoningai blogai valdė įmonę nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakingu už tyčinį bankrotą asmeniu pripažintas D. K. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2211-340/2023). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo elgesys nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

3.3. Teismas įvertinęs ieškovės prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį, ginčo sumos dydį, atsakovo veiksmus, sprendė, kad tikėtina, jog atsakovas turtą gali slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, siekiant išvengti atsiskaityti su ieškove. Padaryta išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymas tenkintas areštuojant ieškinio sumai (41000,00 Eur) atsakovo D. K. pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, atsakovo gautinas sumas, turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ar esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 2 dalis). Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka teisingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo principus, o jų nepritaikius būsimas teismo sprendimas galėtų būti apsunkintas ar taptų neįgyvendinamas.

3.4. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovo teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotinas atsakovo kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, atsakovui priklausančios turtinės teisės, ir tik jų nesant ar esant nepakankamai – lėšos, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 41 000,00 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra visiškai nepagrįstos, kadangi ieškovė neįrodė pagrindų taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų apie neteisėtus atsakovo veiksmus, siekiant išvengti galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymo, o spekuliatyvūs ir subjektyvūs ir niekuo neįrodyti ieškovės teiginiai byloje nėra ir objektyviai negali būti tinkamu pagrindu taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

4.2. Ieškovė teisme kelia reikalavimą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo, teigdama, kad atsakovas, atstovaudamas UAB „Domus Estate Retail“, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip sukėlė prašomą atlyginti žalą. Taigi, visos nurodytos aplinkybės (veikimas / neveikimas) yra civilinės bylos, kurioje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau vertinti, kad jos patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį, kiek tai yra svarbu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, nėra pagrindo, juo labiau jog ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog atsakovas siekia ar bando perleisti ar kažkaip kitaip apsunkinti savo turimą turtą, t. y. neįrodinėja jokių atsakovo nesąžiningų veiksmų, kuriuos jis siekia atlikti bandydamas išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo.

4.3. Pirmos instancijos teismo padarytos išvados skundžiamoje nutartyje, jog atsakovas gali slėpti ar perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, nėra paremtos visiškai jokiais duomenimis ar įrodymais, pagrindžiančiais tokius atsakovo ketinimus ar įrodančius tokius atsakovo veiksmus. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas aplamai ketina paslėpti ir / arba perleisti savo turimą turtą ar jį apsunkinti.

4.4. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.5. Nurodė, jog atsakovui dėl jo užimamos darbinės pozicijos ir ankščiau buvo bandyta pareikšti ieškinių dėl žalos atlyginimo (pvz. civilinė byla Nr. e2-912-467/2021), kur reikalavimai buvo net didesni nei šioje byloje, tačiau net ir tuo metu atsakovas neslėpė savo turto ir neketina to daryti ir dabar, kadangi pagrįstai mano, jog jo atžvilgiu ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti ir bus atmesti. Pažymėjo, kad atsakovo turtas, koks jis buvo 2020 ar vėlesniais metais, toks yra ir dabar, ir jis nebuvo ir nėra slepiamas, nei bandoma jį kaip nors apsunkinti, todėl ir pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra. Net kreditoriams pateikus pareiškimą dėl UAB „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas su savo turimu turtu jokių neteisėtų veiksmų nedarė, t. y. nesiekė savo turimo turto paslėpti, perleisti ar kažkaip apsunkinti, kas rodo, jog atsakovas visada elgiasi sąžiningai. Ieškovė kalba apie visiškai kitus asmenis ir jų veiksmų vertinimą, su kuriais atsakovas nėra susijęs. Ieškovės pateikta straipsnio nuoroda kalba apie A. Z. veiksmus, o ne apie atsakovo.

4.6. Taip pat ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog BUAB „Domus estate retail“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir vien tik todėl egzistuoja pagrindas byloje atsakovui, kaip buvusiam šios įmonės vadovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, per se nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bet suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo (žalos priteisimo), tačiau neįrodo, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

4.7. Pastebėta, jog iš BUAB „Domus estate retail“ bankroto bylos, atsakovui jau yra pareikštas vienas reikalavimas, kurio pagrindu teisme yra nagrinėjama civilinė byloje Nr. e2-2849-432/2023. Minėtoje byloje, pradiniame jos etape, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1054-553/2023 buvo panaikintos, kadangi ieškovė neįrodė pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tiek minimoje civilinėje byloje, tiek ir šioje byloje prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo turiniu, duomenimis ir motyvacija yra identiški, kaip ir patys ieškiniai, kurie praktiškai teismams buvo paduoti vienu metu. Atsakovo elgesys ir veiksmai pirmu ir šios bylos atveju dėl savo turto yra analogiškas, t. y. atsakovas nesiekia ir neslepia savo turto ir / ar jo neapsunkina, ir atsakovo elgesys nėra nesąžiningas, todėl esant toms pačioms aplinkybėms, klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti sprendžiami vienodai, t. y. nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestos kaip nepagrįstos, todėl šiuo atveju skundžiama nutartis taip pat naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

10. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, kaip ir faktinės ginčo aplinkybės negali būti vertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022).

12. Pirmosios instancijos teismas, tenkinamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, kad ieškinys šiose stadijoje yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

13. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.

14. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023).

16. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-866-881/2023).

17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovo elgesys nesąžiningais kreditorių atžvilgiu rėmėsi faktu, kad BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakingu už tyčinį bankrotą asmeniu pripažintas (šioje byloje esantis atsakovu) D. K. (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2211-340/2023). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovas, būdamas BUAB „Domus Estate Retail“ vadovu, sąmoningai blogai valdė įmonę nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

18. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vien įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, ieškovei nepateikus kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovas ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdamas tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas tikrai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-473-330/2023, 2023 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-590-912/2023, 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1054-553/2023).

19. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Ieškovė teisme kelia reikalavimą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo ir teigia, kad atsakovas, atstovaudamas bendrovei, nesikreipė savalaikiai dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau blogindamas įmonės finansinę padėtį sudarė nuostolingus sandorius bei apgaulingai ir aplaidžiai tvarkydamas buhalterinę apskaitą sukėlė ieškiniu prašomą atlyginti žalą. Vadinasi, sandorių sudarymo tikslingumas ir ekonominis naudingumas yra civilinės bylos, kurioje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sandorių sudarymo aplinkybės negali patvirtinti ar paneigti tokių priemonių taikymo būtinumo.

20. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jais galėtų tapti bet kokie faktiniai duomenys: informacija iš viešų registrų, kad atsakovo turto masė iki bylos iškėlimo ar jai prasidėjus sumažėjo, kad nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovas sudarė atitinkamus sandorius su jam priklausančiu turtu, kad viešai paskelbė apie jo pardavimą ir pan.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti apeliantui itin griežtus turtinius suvaržymus, konkrečių faktų bei duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nepateikė, nors būtent jai teko tokio pobūdžio aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su tyčinio bankroto fakto buvimu.

22. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgus ir į ieškinio sumą, kuri atsakovui yra didelė. Šios nutarties 15 punkte jau akcentuota, kokios aplinkybės teisminėje praktikoje pripažįstamos reikšmingomis, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele ar esmine priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

23. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių apelianto nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai.

24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rifėjas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė