- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2-473-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00057-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir ieškovė arba bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo taikyti atsakovui G. B. civilinę atsakomybę ir iš jo priteisti ieškovei 706 587,50 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat turtines teises, o jų nesant ar nepakankant, – atsakovui priklausančias pinigines lėšas sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis.
3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad atstovaudamas bendrovei, atsakovas sudarė jai žalingus sandorius bei atliko kitus neteisėtus veiksmus, veikė nesąžiningai ir padarė žalą bendrovei bei jos kreditoriams. Nurodyti atsakovo veiksmai buvo konstatuoti kaip tyčiniai, kuriais siekta privesti bendrovę prie bankroto. Ieškovės nuomone, atsakovas bandys nuslėpti savo turtą, pinigines lėšas, tikėtina, kad dės pastangas, jog jo turimos lėšos nebūtų skirtos ieškinio reikalavimui patenkinti. Ieškovės teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tuo labiau įvertinus aplinkybę, kad suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovui G. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos (706 587,50 Eur), uždrausdamas šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, mažinti turto vertę, o turto nesant ar esant nepakankamai, – areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto ieškinio reikalavimų ribų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką, nurodė jo faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo ieškinyje išdėstytų reikalavimų aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, todėl teismas ieškinį įvertino kaip preliminariai pagrįstą.
6. Spręsdamas, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas pripažino aktualiomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis įrodinėjama, kad atsakovas, atstovaudamas bendrovę ir veikdamas jos vardu, sudarė bendrovei žalingus sandorius bei atliko kitus neteisėtus veiksmus, veikė nesąžiningai ir padarė žalą bendrovei bei jos kreditoriams. Atsakovo veiksmai buvo konstatuoti kaip tyčiniai, siekiant privesti ieškovę prie bankroto. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentu, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką lemia ir didelė ieškinio reikalavimo suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovas G. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė papildomus įrodymus: teismų nutartis dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo proceso pradėjimo; teismų nutartis dėl disponavimo bendrovės pinigais tvarkos ir (ar) ribojimo; bendrovės kreditorių bei administratoriaus pritarimą dėl nekilnojamojo turto perleidimo; bendrovės kreditorių susirinkimų protokolus dėl pritarimo restruktūrizavimo proceso tęsimui ir (ar) eigai; teismų nutartis dėl restruktūrizavimo plano, taip pat plano pakeitimų patvirtinimo. 2023 m. balandžio 28 d. teisme gautas apelianto prašymas priimti papildomus rašytinius duomenis: atsakovo atsiliepimą su priedais, pateiktą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės BUAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė nutyli esminę ginčo nagrinėjimui aplinkybę, kad UAB „duomenys neskelbtini“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Sandoriai, kuriais bendrovei tariamai sukelta žala, buvo sudaromi laikantis restruktūrizavimo plano. Sandoriai buvo sudaryti vykdant bendrovės kreditorių sprendimus, todėl atsakovo veiksmų neteisėtumas ar nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra įrodytas.
9.2. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi BUAB „duomenys neskelbtini“ bankrotą pripažino tyčiniu, savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės. Asmenys, kurie būtų atsakingi už bendrovės tyčinį bankrotą, UAB „duomenys neskelbtini“ tyčinio bankroto byloje nebuvo nustatyti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovo G. B. atskirąjį skundą ieškovė BUAB „duomenys neskelbtini“ prašo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
10.1. Ieškovė tinkamai apibrėžė ieškinio dalyką, todėl teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Egzistuoja teisėtas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto turto atžvilgiu.
10.2. Ieškinyje nurodyti apelianto neteisėti veiksmai buvo konstatuoti kaip tyčiniai, siekiant privesti bendrovę prie bankroto. Tokiais veiksmais buvo siekiama nesąžiningai išvengti atsakomybės prieš bendrovę ir jos kreditorius. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad panaikinus nutartį, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas bandys nuslėpti savo turtą ir pinigines lėšas. Tikėtina, jog atsakovas dės pastangas, kad jo turimas turtas ir piniginės lėšos nebūtų skirtos ieškovės ieškinio reikalavimui patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės areštuojant apeliantui (atsakovui) G. B. priklausantį turtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pateiktų papildomų duomenų (ne)priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).
14. Atsakovas su atskiruoju skundu bei 2023 m. balandžio 28 d. prašyme pateikė papildomus duomenis, kuriais siekia pagrįsti, kad sandoriai, kuriais ieškovei tariamai sukelta žala (kaip įrodinėjama ieškinyje), buvo sudaryti bendrovės restruktūrizavimo procese, laikantis patvirtinto restruktūrizavimo plano, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje įrodytas atsakovo veiksmų nesąžiningumas, suponuojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.
15. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti papildomai teikiamus duomenis, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis teikiamų duomenų (išvardintų nutarties 7 punkte) yra UAB „duomenys neskelbtini“ restruktūrizavimo bylos medžiagoje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-76-513/2018), kiti teikiami duomenys sudaro Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-507-777/2023, t. y. bylos, kurioje ir yra priimta skundžiama nutartis, medžiagos dalį. Apeliantui paaiškintina, kad įstatymas suteikia teismui teisę ir galimybę, esant poreikiui, susipažinti su viešų registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įskaitant ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis. Kaip jau nurodyta, šios apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu atsakovo turtui pritaikytas areštas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Tačiau apelianto papildomai teikiami duomenys ir jais įrodinėjamos aplinkybės susiję ne su šioje byloje analizuojamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo nustatymu ar nenustatymu), o su ginčo materialiaisiais reikalavimais, dėl kurių sprendžiama civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir kurių (materialiųjų reikalavimų) apeliacinės instancijos teismas dabar nevertina. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apelianto teikiamus papildomus duomenis, kaip naujus įrodymus, atsisakoma priimti, nes sąsajumo aspektu jie neturi reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
18. Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas atsakovo atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškiniu bei ieškovės pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, tad dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi argumentai dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo negali būti vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ar ieškinys yra pagrįstas, bus atsakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime, kai teismas visapusiškai įvertins byloje esančius įrodymus ir nustatys jais patvirtinamas aplinkybes. Ieškovei taip pat išaiškintina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų ieškinyje iškėlimas nesukuria būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nenustatomos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo aplinkybės.
20. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti tinkamai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.
21. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-790/2022; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir jose nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
22. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos ginčo sandorių sudarymo aplinkybės bei tai, jog BUAB „duomenys neskelbtini“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrindžia egzistuojant ir antrąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsakovo turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada.
23. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Ieškovė teisme kelia reikalavimą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo ir teigia, kad atsakovas, atstovaudamas ieškovei, sudarė jai nenaudingus sandorius ir taip sukėlė prašomą atlyginti žalą. Vadinasi, sandorių sudarymo tikslingumas ir ekonominis naudingumas yra civilinės bylos, kurioje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sandorių sudarymo aplinkybės negali patvirtinti ar paneigti tokių priemonių taikymo būtinumo.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jais galėtų tapti bet kokie faktiniai duomenys: informacija iš viešų registrų, kad atsakovo turto masė iki bylos iškėlimo ar jai prasidėjus sumažėjo, kad nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovas sudarė atitinkamus sandorius su jam priklausančiu turtu, kad viešai paskelbė apie jo pardavimą ir pan.
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama taikyti apeliantui itin griežtus turtinius suvaržymus, konkrečių faktų bei duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nenurodė ir neteikė, nors būtent jai teko tokio pobūdžio aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Ieškovės pareikšta ir pirmosios instancijos teismo palaikyta pozicija, kad šiuo atveju turto areštui taikyti pakako bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu fakto, stokoja pagrįstumo. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su tyčinio bankroto fakto buvimu.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas, ieškovei nepateikus kitų duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovas ketina sumažinti (ar jau sumažino) savo turimo turto masę arba vertę, turėdamas tikslą išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas tikrai gali atlikti nesąžiningus veiksmus, keliančius grėsmę sprendimo įvykdymui.
27. Skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsižvelgus ir į ieškinio sumą, kuri atsakovui yra didelė. Šios nutarties 20 punkte jau akcentuota, kokios aplinkybės teisminėje praktikoje pripažįstamos reikšmingomis, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, negali būti vienintele ar esmine priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
28. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių apelianto nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Remiantis šia išvada, skundžiama nutartis panaikintina, o ieškovės BUAB „duomenys neskelbtini“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
29. Ieškovės atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą pareikštas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Išaiškintina, kad išsprendus atskirą procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymai, susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, nesprendžiami, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo G. B. turimo turto ir turtinių teisių atžvilgiu.