- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1044-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00247-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- T. Č.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Katarai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo T. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Katarai“ dėl avanso ir netesybų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katarai“ priešieškinį ieškovui T. Č. dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Katarai“ 80 000 Eur avanso, 40 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad su atsakove 2021 m. gegužės 10 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl būsto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią atsakovė numatė baigti visus pastato ir būsto statybos bei įrengimo darbus iki 2021 m. gruodžio 30 d. Ieškovas nurodo atlikęs 80 000 Eur avansinius mokėjimus atsakovei. Nors ieškovas buvo patikintas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta 2022 m. rugsėjo mėn., tačiau atsakovė, panaudojusi ieškovo pinigus ir įdėtą darbą, ketina nesudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. iš atsakovės gavo pranešimą, kuriuo atsisakoma sudaryti pagrindinę sutartį. 2022 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas išsiuntė pranešimą atsakovei dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, kadangi į 2022 m. rugpjūčio 19 d. reikalavimą sudaryti pagrindinę sutartį atsakovė nereagavo. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius įsipareigojimų, ji privalo grąžinti avansines įmokas ir sumokėti 40 000 Eur baudą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės šias sumas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 120 000 Eur sumai areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias gyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) arba kitą nekilnojamąjį turtą arba turtines teises, pinigines lėšas. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinys yra preliminariai pagrįstas, yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrinta reali ir efektyvi ieškovo pažeistų teisių gynyba, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos. Ieškovo teigimu, atsakovė ketina nesąžiningai išvengti įsipareigojimo parduoti būstą įvykdymo, pasisavinti ieškovo sumokėtą avanso sumą. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė, pardavusi būstą, galės atsiskaityti su susijusiais asmenimis ir inicijuoti savo nemokumo procedūrą. Atsakovės finansinė situacija yra sunki, be to, statybų sektoriaus įmonės dažnai paskelbia nemokumą. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į rizikingą ir nestabilią atsakovės finansinę padėtį, ankstesnį prievolių nevykdymą, reikšmingą ieškinio sumą, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju išieškojimas iš atsakovės turto pasunkės arba pasidarys negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas nepagrindžiamas pakankamais įrodymais, kurie leistų spręsti dėl preliminaraus reikalavimo pagrįstumo. Teismo teigimu, ieškovas pateikė šalių nepasirašytą preliminariąją sutartį, nepagrindė, kad atsakovė turi daiktines teises į prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, ieškovas prieštaringai nurodo, kad, viena vertus, atsakovės finansinė būklė sunki, kita vertus, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto.
5. Teismo manymu, ieškovas neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį. Iš ieškovo teiginių teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovė yra nesąžininga. Teismo teigimu, ieškovo argumentai, kad atsakovės nesąžiningumas patvirtina grėsmę, jog pardavus būstą atsakovė inicijuos nemokumo procedūrą, yra hipotetinis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 120 000 Eur sumai areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, turtines teises, pinigines lėšas, reikalavimo teises, kitą turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Teismas skundžiama nutartimi be jokio pagrindo nustatė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad preliminarioji sutartis šalių nėra pasirašyta. Ieškovo teigimu, į bylą pateikta preliminarioji sutartis yra pasirašyta elektroniniais parašais, kurie atvaizduojami atsisiuntus patį dokumentą. Kitų argumentų dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo teismas nenurodė.
6.2. Skundžiama nutartimi neatsižvelgta, kad yra reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Atsakovės nuosavas kapitalas 2018–2020 metais buvo neigiamas, o 2021 metais – 1 514 Eur, t. y. žymiai mažesnis už ieškinio sumą. 2021 metais atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 351 541 Eur didesni už ilgalaikį turtą, 2021 metų grynasis pelnas nepadengtų net pusės ieškinio reikalavimų sumos, o 2018–2020 metais atsakovė veikė nuostolingai. Ieškovo teigimu, atsakovės elgesys, kai ji pakeitė poziciją dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovės grasinimai pasisavinti ieškovo sumokėtą avansą parodo, kad atsakovė, kaip statybų sektoriaus įmonė, ketina bankrutuoti. Viešai skelbiama informacija patvirtina, kad bankrotas yra įprastas statybų sektoriuje, siekiant išvengti prisiimtų įsipareigojimų. Taigi, atsakovė yra itin rizikingo sektoriaus įmonė, kurios turtinė padėtis abejotina, atsakovė siekia apgaulingai išvengti prievolių ieškovui, todėl grėsmė realiam ieškovo interesų patenkinimui egzistuoja.
Šalies argumentai
6.3. Pirminiame prašyme ieškovas prašė areštuoti ginčo būstą, tačiau, ieškovo manymu, proporcingomis ir ekonomiškomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis laikytinos areštas atsakovės nekilnojamajam turtui, o tokio turto nesant, turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms, reikalavimo teisėms, kitam turtui.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Net ir nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes šiuo atveju nėra antrosios jų taikymo sąlygos – grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
7.2. Paties ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovė turi ilgalaikio turto už 1 306 320 Eur, taip pat ir nekilnojamojo turto, dirba pelningai. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad atsakovė gali imtis neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, dėl kurių sumažėtų galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovo pateikiamos nuorodos iš žiniasklaidos priemonių apie blogėjančią padėtį statybų sektoriuje nėra susijusios su atsakove ir neįrodo atsakovės tariamų ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar jį apsunkinti. Be to, galimi finansiniai sunkumai, jei tokie ir būtų, nors tam nėra jokių prielaidų, pagal teismų praktiką nėra laikomi pagrindu laikinosioms priemonėms pritaikyti.
7.3. Nėra pagrįsti ieškovo argumentai apie atsakovės ketinimą bankrutuoti. Atsakovė yra pelningai veikianti įmonė, turinti savo veiklos tikslus ir planų bankrutuoti neturi. Ieškovo pateikiami argumentai apie preliminariosios sutarties vykdymą, pasibaigimą ir nutraukimą yra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nenagrinėtini. Atsakovė nesutinka su ieškovo ieškiniu ir įrodinėja, kad būtent dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl ieškovui taikytina civilinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. spalio 12 d. padavė rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėjo naujus įrodymus – atsakovės vadovės 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroninį laišką, duomenis iš interneto svetainės rekvizitai.lt apie atsakovės registruotos buveinės adresą ir teismo procesinių dokumentų, siųstų atsakovei, kopiją. Apeliacinės instancijos teismas priima šiuos rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus naujus įrodymus bei juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nauji įrodymai atsirado po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir, kaip matyti iš ieškovo rašytinių paaiškinimų, juose esančiais duomenimis ieškovas siekia papildomai pagrįsti atsakovės nesąžiningumą, patvirtinantį grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms, ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, rašytiniai paaiškinimai ir su jais pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje iškeltais klausimais, o jų ieškovas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
10. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškinio faktinis pagrindas nepagrindžiamas pakankamais įrodymais. Teismo teigimu, ieškovas pateikė šalių nepasirašytą preliminariąją sutartį, taip pat nepagrindė, kad atsakovė turi daiktines teises į prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą, be to, ieškovas prieštaringai nurodė aplinkybes dėl sunkios atsakovės finansinės būklės (skundžiamos teismo nutarties 17–18 punktai). Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš ieškovo teiginių teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovė yra nesąžininga. Ieškovo argumentus, kad pardavusi būstą atsakovė inicijuos nemokumo procedūrą, teismas įvertino kaip hipotetinius. Ieškovas atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
13. Nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje suformulavo leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą – prašymą priteisti iš atsakovės sumokėtą avanso sumą, taip pat netesybas, o ieškinio reikalavimus pagrindė faktinėmis aplinkybėmis, kad su atsakove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tačiau, ieškovo vertinimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl atsirado sutartyje numatytos sąlygos avanso grąžinimui ir reikalavimui sumokėti baudą. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinio faktinį pagrindą pagrindė pakankamais įrodymais – pateikė šalių sudarytą preliminariąją sutartį, atliktų avansinių mokėjimų dokumentus, susirašinėjimo su atsakove dokumentus ir kt. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovas pateikė šalių nepasirašytą preliminariąją sutartį. Kaip matyti iš ieškinio priedų, ieškovo pateikta preliminarioji sutartis šalių yra pasirašyta elektroniniais parašais, o jos sudarymo faktas patvirtintas ir kitais prie ieškinio pridėtais dokumentais (avansiniais mokėjimais, šalių susirašinėjimu ir kt.). Teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas nepagrindė, jog atsakovė turi daiktines teises į prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą, be to, prieštaringai nurodė aplinkybes dėl sunkios atsakovės finansinės būklės, nėra susijusios su ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimu, todėl į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, neturėjo atsižvelgti.
15. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, tačiau iš esmės teisingai įvertino, jog neegzistuoja kita būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė nepagrįstomis prielaidomis apie tai, kad atsakovė ketina nesąžiningai pasisavinti ieškovo sumokėtą avanso sumą, parduoti ginčo būstą ir inicijuoti nemokumo procedūrą. Tačiau byloje esančių duomenų visuma tokių ieškovo prielaidų nepatvirtina. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad atsakovė negrąžina ieškovui sumokėto avanso, manydama, jog būtent ieškovas tinkamai neįvykdė įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ir jis turi sumokėti atsakovei netesybas. Atsakovė byloje yra pareiškusi priešieškinį dėl ieškovo vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Taigi, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus įvertintas atsakovės veiksmų, negrąžinant ieškovui avanso, teisėtumas. Vadinasi, vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė negrąžino ieškovui pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali patvirtinti atsakovės nesąžiningų ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
17. Kita vertus, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės siekį parduoti ginčo būstą ir, neatsiskaičius su ieškovu, inicijuoti nemokumo procedūrą. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra 2018 metais įsteigta įmonė, statanti ir parduodanti nekilnojamojo turto objektus, taip pat atsakovė yra pastačiusi bei nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, dėl kurio buvo sudaryta preliminarioji sutartis su ieškovu (šios aplinkybės matomos iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų, preliminariosios sutarties turinio ir kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo). Iš ieškovo atskirajame skunde pateiktų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, kad atsakovė 2021 metais turėjo apie 1 306 320 Eur vertės ilgalaikio turto, 353 036 Eur vertės trumpalaikio turto, 1 657 861 Eur vertės įsipareigojimų bei dirbo pelningai (atskirojo skundo 13 punktas). Taigi, atsakovė yra realiai vykdanti veiklą įmonė, valdanti didelės vertės turtą, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad siekdama neatsiskaityti su ieškovu ir išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, ji būtų suinteresuota nutraukti vykdomą pelningą veiklą, perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą didelės vertės turtą ir inicijuoti nemokumo procedūrą, juolab kad duomenų apie realius atsakovės ketinimus perleisti ar apsunkinti ginčo būstą, kitą turimą turtą (pvz., duomenų apie sudarytas kitas preliminariąsias sutartis, rengimąsi pirkimo–pardavimo sandorių sudarymui ar pan.), į bylą nėra pateikta. Vien ieškovo nurodyti duomenys iš viešų informacijos šaltinių, kad statybų sektoriuje veikiančios įmonės dažnai bankrutuoja, neįvykdžiusios prisiimtų įsipareigojimų, nepagrindžia atsakovės atliekamų ar ketinamų atlikti nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu.
18. Ieškovas 2022 m. spalio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovės nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo pagrindžia atsakovės vadovės 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroninis laiškas ieškovui, kuriame atsakovės vadovė įspėja ieškovą apie riziką neatgauti sumokėto avanso, duomenys, kad atsakovė nepriima teismo siunčiamų dokumentų registruotos buveinės adresu bei aplinkybė, jog atsakovė nesumokėjo, ieškovo manymu, viso reikiamo dydžio žyminio mokesčio už byloje paduotą priešieškinį.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo papildomai pateikti duomenys nepagrindžia atsakovės nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Iš atsakovės vadovės 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroninio laiško ieškovui turinio matyti, kad tarp šalių vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo, ir atsakovės vadovė išreiškė nesutikimą su ieškovo pozicija, be kita ko, nurodydama apie ieškovo riziką neatgauti sumokėto avanso. Tačiau šiame laiške atsakovės vadovė nenurodė ketinimų imtis nesąžiningų veiksmų tam, kad ieškovas neatgautų avanso. Kaip minėta, atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje yra ta, kad būtent ieškovas netinkamai vykdė preliminariąją sutartį, todėl ieškovui tenka pareiga sumokėti netesybas. Taigi, elektroniniame laiške nurodyta rizika neatgauti avanso atsakovės vadovės galėjo būti siejama ne su nesąžiningų veiksmų ieškovo atžvilgiu atlikimu, bet su teismine tvarka nagrinėjamo ginčo baigtimi.
20. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė registruotos buveinės adresu nepriėmė teismo siunčiamų procesinių dokumentų, taip pat nepagrindžia atsakovės nesąžiningų ketinimų neįvykdyti būsimo teismo sprendimo. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad atsakovė bylą veda per atstovą, atsakovei skirti procesiniai dokumentai įteikiami jos atstovui (CPK 118 straipsnis). Vadinasi, atsakovė yra tinkamai įgyvendinusi procesinę pareigą pranešti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo būdą, todėl vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė registruotos buveinės adresu nepriėmė pirmą kartą teismo siunčiamų procesinių dokumentų nepatvirtina atsakovės nesąžiningo siekio išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad, jo manymu, atsakovė už priešieškinį sumokėjo per mažo dydžio žyminį mokestį, taip pat nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovės pateiktą priešieškinį teismas priėmė nagrinėjimui, taigi, teismo vertinimu, už priešieškinį buvo sumokėtas tinkamo dydžio žyminis mokestis. Ieškovas nepagrindė, kad atsakovė būtų finansiškai nepajėgi sumokėti didesnio dydžio žyminį mokestį. Kita vertus, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką atsakovės turtinė padėtis sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybėms esminės reikšmės neturi.
21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai netaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.