- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2-1054-553/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01036-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Menga“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Menga“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. 130 934,97 Eur už padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir / arba pinigines lėšas, esančiais tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, kurių vertė ar suma – 130 934,97 Eur.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė motyvavo tuo, jog pripažįstant UAB „Domus Estate Retail“ bankrotą tyčiniu buvo nustatyti atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai, kuriais jis sukėlė įmonės tyčinį bankrotą. Nurodė, jog visos su D. K. susijusios įmonės yra bankrutavusios – UAB „Domus estate“, UAB „Pilaitės terasos II“, UAB „Pilaitės terasos“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Pilaitės terasos IV“. Ieškovės žiniomis tyčinis bankrotas yra pripažintas ne tik UAB „Domus Estate Retail“, bet taip pat ir su juo susijusioms įmonėms UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Pilaitės terasos IV“. Ieškinio suma 130 934,97 Eur atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, tai didina būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Teigia, kad D. K. neteisėtais, tyčiniais veiksmais veikia ne tik žalingai kreditorių atžvilgiu, bet ir nusikalstamai. Atsakovas gali imtis bet kokių įmanomų priemonių tam, kad išvengtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
5. Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sprendė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad atsakovo nesąžiningi veiksmai jau buvo konstatuoti byloje, kurioje UAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Dėl šios aplinkybės kyla pavojus, kad atsakovas gali vengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
7. Nurodytų argumentų pagrindu konstatavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, todėl tenkino ieškovės prašymą dėl jos ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2849-432/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje atsakovo atžvilgiu taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nutartyje pirmos instancijos teismo padaryto išvados yra visiškai nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi ieškovas neįrodė pagrindų taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, o spekuliatyvūs ir subjektyvūs ieškovo teiginiai byloje nėra ir objektyviai negali būti tinkamu pagrindu taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Ieškovės akcentuojamas kriterijus, kaip didelė reikalavimo suma, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.3. Ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą siekiant išvengti atsakovui galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant atsakovo turtą ir pan. Ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, ir vien tik todėl egzistuoja pagrindas šioje byloje atsakovui, kaip buvusiam šios įmonės vadovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, per se nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimo vykdymui, būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bet suteikia ieškovei teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo (žalos priteisimo), tačiau neįrodo jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
8.4. Teismai, nagrinėję BUAB „Domus Estate Retail“ tyčinio bankroto bylą, nenustatė, jog atsakovas kaip tos įmonės vadovas paslėpė ar kitaip apsunkino minėtos įmonės turtą, tyčinis bankrotas toje byloje buvo pripažintas dėl kitų pagrindų, t. y. dėl įmonės dokumentų neišsaugojimo, nors buvo įrodyta, jog įmonės dokumentus neteisėtai užvaldė tretieji asmenys, o įmonės vadovas dėjo visas pastangas juos atgauti.
8.5. Ieškovė nurodo argumentus, susijusius su konstatuotomis aplinkybėmis kitoje byloje (BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto byloje), kuri yra visiškai netapati šiai bylai. Šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra nesusiję su kitoje byloje buvusiu ginčo dalyku ir tai paneigia ieškovės teiginius dėl atsakovo ketinimų išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „Menga“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas konstatavo, kad bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas įmonės valdymas, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi teismas sprendė, kad atsakingas už minėtus veiksmus (neveikimą) yra būtent įmonės vadovas D. K..
9.2. Ieškovės vertinimu, teismų konstatuotas nesąžiningas atsakovo elgesys, nukreiptas į kreditorių teisių pažeidimą, mažinant nemokios įmonės turtą, lėšas pervedant susijusiai įmonei, kurios vadovu ir vienu iš pagrindinių akcininkų yra pats atsakovas, kuriai taip pat iškelta bankroto byla, kartu su nagrinėjamoje byloje pareikšto pakankamai didelio ieškinio reikalavimo suma leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas ir ateityje gali imtis panašių veiksmų, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
9.3. Atsakovo nesąžiningumą sustiprina ir toks faktas, kad visos su D. K. susijusios įmonės šiai dienai yra bankrutavusios, bankroto procesai įmonėms pradėti vienu laikotarpiu, t. y. 2022 m. pirmajame pusmetyje. UAB „Pilaitės terasos“, UAB „Pilaitės terasos II“, UAB „Pilaitės terasos IV“, UAB „Domus Estate Retail“, UAB „Parduotos vasaros“, UAB „Pašilaičių namai“ bei UAB „Domus estate“ vadovu buvo arba atsakovas D. K. arba jo partneris A. Z. Visų įmonių vienintelė akcininkė yra ta pati UAB „Domus estate“, kurios vadovu bei vienu iš pagrindinių akcininkų yra atsakovas D. K.. Kaip minėta, visos šios įmonės šiai dienai yra bankrutavusios, o net trijų iš jų bankrotai yra pripažinti tyčiniais.
9.4. Atsakovas pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepaneigė, todėl naikinti ginčijamos nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo D. K. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
15. Skundžiamoje nutartyje, įvertinęs ieškovės ieškinį ir teismui pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas. Atsakovas šios išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
16. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
17. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
18. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės bei atsakovo nesąžiningi veiksmai konstatuoti byloje, kurioje UAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrindžia egzistuojant antrąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsakovo turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada.
20. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinami atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Šiuo atveju ieškovai teisme kelia reikalavimą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo, teigdami, kad atsakovas, atstovaudamas UAB „Domus Estate Retail“, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip sukėlė prašomą atlyginti žalą. Taigi, visos nurodytos aplinkybės (veikimas / neveikimas) yra civilinės bylos, kurioje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau vertinti, kad jos patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį, kiek tai yra svarbu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, nėra pagrindo.
21. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas atliko, atlieka ar ketina atlikti aktyvius veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdamas tikslą išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovės pareikšta ir pirmosios instancijos teismo palaikyta pozicija, kad šiuo atveju turto areštui taikyti pakanka bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu fakto, stokoja pagrįstumo. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su tyčinio bankroto fakto buvimu.
22. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių apelianto nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Remiantis šia išvada, skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo D. K. atžvilgiu panaikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
23. Prašymai, susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, išsprendus atskirą procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžiami, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo D. K. atžvilgiu, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo D. K. turimo turto ir turtinių teisių atžvilgiu.