- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2-866-881/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalies, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S. atžvilgiu, civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ ieškinį atsakovams A. S., bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šviesos loftai“, E. S. ir S. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“ dėl žalos atlyginimo, sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. S. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liepų terasos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo A. S. ieškovui A. S. 1 169,16 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei UAB „Liepų terasos“ 50 414,65 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3529, sudarytą tarp atsakovų A. S. ir UAB „Šviesos loftai“; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. RJ-7920, sudarytą tarp atsakovų UAB „Šviesos loftai“, S. S. ir E. S.; 5) taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovo A. S. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami), ir butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami).
2. Ieškovai nurodė, kad A. S. nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gegužės 7 d.) buvo UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovu ir, kartu su A. S., įmonės akcininku. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3066-803/2020 buvo patvirtintas A. S. 1 169,16 Eur finansinis reikalavimas ir UAB „Liepų terasos“ 5 487,74 Eur finansinis reikalavimas, kuris 2022 m. kovo 25 d. nutartimi buvo patikslintas, patvirtinant 50 414,65 Eur UAB „Liepų terasos“ finansinį reikalavimą. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2860-803/2021 bankrutuojančios UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad bendrovės vadovas netinkamai vykdė įstatymuose ir bendrovės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, privedusius bendrovę prie bankroto, t. y. restruktūrizuojant UAB „Tauralaukio kotedžai“ pardavė turėtą nekilnojamąjį turtą nemokiai UAB „Tauralaukio namai“, kuri neturėjo lėšų atsiskaityti už įsigytą turtą ir kurios vadovu sandorių sudarymo metu buvo tas pats A. S., bendrovės veiklą organizavęs taip, kad kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į skolininkės UAB „Tauralaukio namai“ turtą buvo apribota arba panaikinta. UAB „Tauralaukio kotedžai“ iš nekilnojamojo turto perleidimo sandorių iš viso negavo 1 927 000 Eur pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Toje pačioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje konstatuota ir tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. tarp UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Bajorai plius“ sudaryta bendrovei nenaudinga reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Tauralaukio kotedžai“ už 4 500 Eur perleido savo reikalavimų (18 831,81 Eur ir 5 137,72 Eur) teises į A. Z. ir A. S. naujajam kreditoriui UAB „Bajorai plius“, nors restruktūrizavimo plane tokia debitorinių skolų išieškojimo tvarka nebuvo numatyta. Nors ši sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-2588-566/2021) kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, tačiau 2019 m. balandžio 17 d. jau buvo priimtas UAB „Bajorai plius“ kreditorių sprendimas likviduoti bendrovę dėl bankroto, o tai reiškia, kad nuginčyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės nemokiai įmonei, taip sumažinant restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių galimybę patenkinti finansinius reikalavimus ir atsakovas apie tai žinojo.
4. Vilniaus apygardos prokuratūra 2023 m. birželio 29 d. informavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-000296-22 yra tęsiamas ir šiuo metu specialistams yra pavesta atlikti bankrutuojančios UAB „Tauralaukio kotedžai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. 2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu likviduojama UAB „Tauralaukio kotedžai“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus bendrovę dėl bankroto, liko nepatenkintas ieškovo A. S. 1 159,60 Eur finansinis reikalavimas ir ieškovės UAB „Liepų terasos“ 50 024,48 Eur finansinis reikalavimas. Taigi, egzistuoja visos atsakovo A. S. civilinės atsakomybės sąlygos.
5. Be to, ieškovai nurodo, kad A. S. ir UAB „Šviesos loftai“ 2021 m. kovo 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3529), kuria atsakovas pardavė jam priklausantį nekilnojamą turtą (butus) susijusiai bendrovei, o ši 2022 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. RJ-7920) jį pardavė atsakovo A. S. tėvams E. S. ir S. S.. Šias sutartis ginčija actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-103-838/2021 buvo patenkintas bankrutuojančios UAB „Tauralaukio kotedžai“ ieškinys ir iš A. S. priteista 17 712,81 Eur žalai atlyginti. Atsakovai E. S. ir S. S., užtikrindami UAB „Šviesos loftai“ 95 000 Eur paskolos pagal 2021 m. kovo 19 d. paskolos sutartį gražinimą kreditoriui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam į paskolas investuojančiam investiciniam fondui „NuCapital“, 2021 m. kovo 19 d. maksimalios hipotekos sutartimi (hipotekos kodas 20120210017421) įkeitė butus investicinio fondo naudai, o 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. hipotekos kreditoriui išdavė vykdomąjį įrašą dėl 95 000 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo.
6. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. S. turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, akcijas, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikštų reikalavimų dėl turtinės žalos sumos; taip pat areštuoti S. S. ir E. S. nuosavybės teise priklausančius butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami), ir Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), bei sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2023 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą (identifikavimo kodas 30000128068943) dėl 95 000 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių bei kitų sumų išieškojimo iš hipoteka apsunkinto turto.
Šalies argumentai
7. Ieškovai nurodė, kad jų ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja tikimybė, jog jiems galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui kils grėsmė, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas A. S. perleis turimą turtą tretiesiems asmenims arba jį kitaip apsunkins. Bankrutuojančios UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, nes jos vadovas, atsakovas A. S., sudarė nuostolingus bendrovei sandorius ir atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių liko nepatenkinti bendrovės kreditorių A. S. 1 159,60 Eur ir UAB „Liepų terasos“ 50 024,48 Eur finansiniai reikalavimai. Be to, ieškiniu ginčijami sandoriai yra sudaryti tarp susijusių asmenų – atsakovui A. S. priklausančių butų savininkais tapo jo tėvai atsakovai S. S. ir E. S., o pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais ir taikius restituciją, vertingas nekilnojamasis turtas grįžtų atsakovo A. S. nuosavybėn ir ieškovams priteistas žalos atlyginimas negalėtų būti išieškotas iš šio turto. Pagal Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės išduotą 2023 m. birželio 13 d. vykdomąjį įrašą dėl 95 000 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo iš atsakovų S. S. ir E. S. yra vykdomas priverstinis išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai, todėl nurodyti butai su hipotekos kreditoriaus sutikimu gali būti perleisti tretiesiems asmenims ir negalės būti sugražinti atsakovui A. S.. Tokiu atveju, patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą ir sumokėjus vykdymo išlaidas, ieškovų reikalavimų pagal būsimą teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinimui lėšų, gautų už priverstine tvarka parduotus butus, gali ir nebeužtekti, todėl būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Dėl to prašė areštuoti nurodytus butus ir sustabdyti išieškojimą pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė: priimti ieškinį; nustatyti ieškovams A. S. ir UAB „Liepų terasos“ terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus; išreikalauti iš atsakovų papildomus įrodymus; taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovo A. S. turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, akcijas, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškovų nurodytos sumos, t. y. 51 184,08 Eur; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl atsakovams S. S. ir E. S. priklausančių nuosavybės teisių į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su 4 kv. m rūsiu su bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta: (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), ir butą su rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta: (duomenys neskelbiami) kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), perleidimo draudimo iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Kitus ieškovų reikalavimus teismas atmetė.
9. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ieškovų ieškinio reikalavimus vertino kaip preliminariai pagrįstus.
10. Teismo vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys prie ieškinio pridėti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas A. S. gali siekti vengti vykdyti būsimą galbūt jam nepalankų teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atlikti veiksmai, kurių neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiais procesiniais teismo sprendimais, valdant bendroves ir tyčia jų veiklą organizuojant taip, kad bendrovės bankrutuotų, o kreditoriai neturėtų galimybės patenkinti reikalavimus, pasak teismo, sudaro prielaidas manyti, kad atsakovas galbūt nėra sąžiningas teisiniuose santykiuose ir gali siekti paslėpti, perleisti, kitaip apsunkinti turimą turtą, kad išvengtų išieškojimo, todėl taikytinas atsakovo A. S. turto areštas, neviršijant ieškiniu pareikšto reikalavimo sumos – 51 184,08 Eur.
11. Teismas atmetė ieškovų prašymą areštuoti S. S. ir E. S. nuosavybės teise priklausančius butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbiami), ir Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami). Teismo vertinimu, įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) laikytinas pakankama prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukeliančia itin didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji yra taikoma, o savo esme atitinkančia ieškovų nurodomą siekį išsaugoti turtą atsakovų nuosavybėje, kad, jeigu ieškinys būtų patenkintas ir nuginčyti sandoriai, kuriais šiuos butus atsakovas A. S. perleido savo tėvams (atsakovams) S. S. ir E. S., būtų galima taikyti restituciją. Pažymėjo, jog pasikeitus situacijai, atsakovams atlikus ar ketinant atlikti veiksmus, susijusius su siekiu apsunkinti ginčo nekilnojamąjį turtą ar liudijančius galimą atsakovų nesąžiningumą, ieškovai gali prašyti pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę į labiau atsakovų teises varžančias priemones.
12. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, nutarė pranešti viešojo registro tvarkytojui apie šios civilinės bylos, kuri susijusi su nekilnojamųjų daiktų – buto su 4 kv. m rūsiu ir bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta: (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), ir buto su rūsiu ir su bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta: (duomenys neskelbiami)), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), statusu, iškėlimą.
13. Pasisakydamas dėl ieškovų prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2023 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą (identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami)) dėl 95 000 Eur skolos, palūkanų ir delspinigių bei kitų sumų išieškojimo iš hipoteka apsunkinto turto – nurodytų butų, teismas pažymėjo, jog, pirma, taikytas įrašas viešajame registre apie šio turto perleidimo draudimą iš esmės užtikrins ieškovų nurodomą tikslą, kad turtas liktų atsakovų nuosavybėje ir būtų galimybė taikyti restituciją ieškinio tenkinimo atveju. Antra, ieškovai neginčija 2023 m. birželio 13 d. išduoto vykdomojo įrašo, jokių reikalavimų dėl to nereiškia, todėl negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais, todėl šio prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovai prašymo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nepagrindė, o teismas nepagrįstai jas taikė remdamasis ieškovų subjektyvaus pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie buvusias faktines aplinkybes, kurias ieškovai ieškinyje išdėstė neteisingai.
14.2. Ieškovų reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio (dėl žalos prieisimo). Ieškovai formuluoja reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsižvelgdami į tai, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2020 m. gegužės 7 d., buvo UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovu ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto byloje patvirtinus finansinius reikalavimus, likusi nepatenkinta kreditorinių finansinių reikalavimų dalis pagal ieškovo A. S. finansinį reikalavimą yra 1 159,60 Eur, o pagal ieškovės UAB „Liepų terasos“ patvirtintą finansinį reikalavimą – 50 024,48 Eur. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nenurodė ir aiškiai neišskyrė, kokiomis ieškovų nurodytomis ir (ar) teismo nustatytomis aplinkybėmis rėmėsi, nurodydamas, kad atsakovas gali siekti vengti vykdyti būsimą ir galbūt jam nepalankų teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas nebuvo pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto.
14.3. Atsakovas neperleido butų savo tėvams atsakovams S. S. ir E. S., o 2021 m. kovo 24 d. butų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė butus pirkėjui UAB „Šviesos loftai“. Šia sutartimi butai buvo parduoti, siekiant atsiskaityti su atsakovo hipotekos kreditoriumi KB RATO kredito unija, kuriam hipotekos sutartimi ir buvo įkeisti atsakovo butai.
14.4. Kartu su atskiruoju skundu apelianto pateiktas KB RATO kredito unija raštas patvirtina, kad 2021 m. kovo 24 d. sutarties pagrindinė sudarymo priežastis buvo UAB „Šviesos loftai“ įsipareigojimų KB RATO unija padengimas.
14.5. 2021 m. kovo 24 d. butų pirkimo–pardavimo sutartimi, butai buvo parduoti praėjus metams po UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylos iškėlimo (2020 m. gegužės 7 d.), o tai patvirtina, kad atsakovas nesiekė išvengti situacijos, jog lėšos, gautos pardavus butus, nebūtų nukreiptos ieškovų finansinių reikalavimų patenkinimui, juolab kad lėšos, pardavus butus, buvo skirtos ne asmeniniam atsakovo naudojimui, o kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditorių, reikalavimų patenkinimui, siekiant išvengti priverstinio išieškojimo iš turto.
14.6. Nutartys dėl tyčinio UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo buvo priimtos po 2021 m. kovo 24 d. sudarytos butų pirkimo–pardavimo sutarties. Jeigu atsakovas būtų siekęs elgtis nesąžiningai ir mažinti savo mokumą, šią sutartį būtų sudaręs anksčiau.
14.7. Ieškovai nepagrįstai bando įrodyti, kad 2021 m. kovo 24 d. sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų. Atsakovas UAB „Šviesos loftai“ direktoriumi buvo nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d. (ne pilnus tris mėnesius ir gerokai anksčiau, nei buvo sudaryta ginčijama sutartis), be to, vadovavimas bendrovei pats savaime negali būti pagrindas ginčyti sutartį.
14.8. Ieškovai nurodo, kad UAB „Šviesos loftai“ vadovas veda bendrą ūkį su UAB „Tauralaukio kotedžai“ akcininke A. S. ir tai neva lemia, jog 2021 m. kovo 24 d. sutartis buvo sudaryta tarp susijusių asmenų, tačiau vadovautis tokia ieškovų logika, galima būtų teigti, kad ieškovas A. S. taip pat buvo vienas iš susijusių asmenų, kadangi A. S. yra jo duktė.
14.9. Ieškovai neįrodė atsakovo nesąžiningų veiksmų, todėl teismas nepagrįstas jo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
15. Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas prima facie (tikėtinai pagrįstas) sąlygos net nenustatinėjo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino ieškovų pateiktus įrodymus ir nustatė preliminarų ieškinio pagrįstumą.
15.2. Šioje byloje egzistuoja galimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas A. S. perleis turimą turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, turimas turtines teises) tretiesiems asmenims, arba jį kitaip apsunkins, dėl ko galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Atsakovo atlikti veiksmai, kurių neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiais procesiniais teismo sprendimais, valdant bendroves ir tyčia jų veiklą organizuojant taip, kad bendrovės bankrutuotų, o kreditoriai neturėtų galimybės patenkinti finansinius reikalavimų, sudaro prielaidas manyti, jog atsakovas galbūt nėra sąžiningas teisiniuose santykiuose ir gali siekti paslėpti, perleisti, kitaip apsunkinti turimą turtą, kad išvengtų turtinės žalos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eb2-2860- 803/2021) UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir šia nutartimi buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, kad atsakovas A. S. sudarė ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius bei yra linkęs atlikti teisei priešingus veiksmus. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu yra konstatuota, kad bendrovė, kurios vadovu jis buvo, prie bankroto buvo privesta tyčia. UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrutavo būtent dėl apelianto nesąžiningų veikų, o apelianto ir kitų atsakovų siekis sumažinti turto, į kurį kreditoriai gali nukreipti išieškojimą, apimtį, leidžia daryti pagrįstas išvadas, jog apeliantas ir kiti atsakovai ir toliau gali elgtis nesąžiningai bei siekti išvengti būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo.
15.4. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad 2021m. kovo 24 d. sutarties sudarymas buvo tik UAB „Šviesos loftai“ siekis atsiskaityti su KB RATO kredito unija, nes po jos sudarymo UAB „Šviesos loftai“ įsipareigojimai nebuvo padengti. Sudarius 2021m. kovo 24 d. sutartį ir perleidus butus atsakovams S. S. ir E. S., UAB „Šviesos loftai“ finansinė būklė iš esmės nepasikeitė, nes po sandorio sudarymo UAB „Šviesos loftai“ ir toliau liko skolininke, o pasikeitė tik kreditorius (hipotekos kreditorių KB RATO kredito uniją pakeitė kitas hipotekos kreditorius – uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas į paskolas investuojantis investicinis fondas „NuCapital“). Butus įsigiję S. S. ir E. S. toliau liko įkaito davėjais naujajam hipotekos kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalis, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – KB RATO kredito unija raštą, kuris, apelianto teigimu, patvirtina, kad 2021 m. kovo 24 d. sutarties pagrindinė sudarymo priežastis buvo UAB „Šviesos loftai“ įsipareigojimų KB RATO unija padengimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas KB RATO kredito unija raštas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šio dokumento prie bylos neprideda.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
23. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka ir pažymi, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovai reikštų aiškiai nepagrįstus reikalavimus ar savo teises gintų netinkamu būdu, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
24. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.
25. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
26. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovų ieškinyje nurodytos ginčo sandorių sudarymo aplinkybės bei tai, jog bankrutuojančios UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrindžia egzistuojant ir antrąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsakovo turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada.
28. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningas elgesys santykiuose, dėl kurių tarp šalių nagrinėjamas teisminis ginčas, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Šiuo atveju ieškovai teisme kelia reikalavimą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo, teigdami, kad atsakovas, atstovaudamas UAB „Tauralaukio kotedžai“, sudarė bendrovei nenaudingus sandorius ir taip sukėlė prašomą atlyginti žalą. Taigi, sandorių sudarymo tikslingumas ir ekonominis naudingumas yra civilinės bylos, kurioje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sandorių sudarymo aplinkybės negali patvirtinti ar paneigti tokių priemonių taikymo būtinumo.
29. Kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu nurodyti ir įrodyti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovai nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas atliko, atlieka ar ketina atlikti aktyvius veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį jo apsunkinimą, turėdamas tikslą išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovų pareikšta ir pirmosios instancijos teismo palaikyta pozicija, kad šiuo atveju turto areštui taikyti pakanka bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu fakto, stokoja pagrįstumo. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės nesieja su tyčinio bankroto fakto buvimu.
30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp atsakovų sudaryti sandoriai, kuriuos šioje byloje ieškovai ginčija ir dėl kurių teisėtumo bus sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės, patys savaime taip pat nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo, siekiant išvengti šioje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo ir nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
31. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovams nepateikus konkrečių argumentų bei duomenų, tikėtinai patvirtinančių apelianto nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Remiantis šia išvada, skundžiama nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S. atžvilgiu, panaikinama, o ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
32. Prašymai, susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, išsprendus atskirą procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžiami, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S. atžvilgiu panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S. turimo turto ir turtinių teisių atžvilgiu.