Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Menga“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vingės statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsta Group“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Domus Estate Retail“ kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Menga“ prašo pripažinti BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotą tyčiniu. Pareiškimą grindžia argumentais:

1.1. Vilniaus apygardos teismo 2022-01-17 nutartimi UAB „Domus Estate Retail“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022-01-26 d., nemokumo administratoriumi pašiurtas Algimantas Zajankauskas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino UAB „Menga“ 130 934,97 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto byloje.

1.2. 2022 m. gegužės 19 d. BUAB „Domus Estate Retail“ nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė šią informaciją: administratoriui buvo perduota dalis įmonės apskaitos dokumentų, neperduotas joks įmonės turtas; nuo 2020-05-15 UAB „Domus Estate Retail“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro; Sodros duomenimis UAB „Domus Estate Retail“ nuo 2020-06-01 įdarbintų darbuotojų nėra, darbo sutartys nutrauktos Sodros iniciatyva, kadangi įmonė nevykdė veiklos, nemokėjo mokesčių ir neteikė ataskaitų apie apdraustuosius; paskutinė bendrovės VĮ Registre, centrui pateikta metinė finansinė atskaitomybė už 2018 m., vėliau ataskaitų neteikė; Įmonė dar vykdė veiklą arba atliko ūkines operacijas ir 2019 metais, iš dalies 2020 metais bei 2021 m. pradžioje, tačiau apskaitos dokumente ir registrų nei šio, nei vėlesniu laikotarpių nepateikė, dokumentacija perduota nepilnai; Įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito tinkamo realizuoti turto; nemokumo administratorius neplanuoja pajamų UAB „Domus Estate Retail“ bankroto proceso metu už parduodamą turtą, kadangi bendrovė neturi tinkamo realizuoti turto. Atsiskaitymas su antros eilės kreditoriais neplanuojamas, atsiskaitymas su pirmos eilės kreditoriais abejotinas.

1.3. Pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis nuo 2019 m. iki 2021 m. UAB „Domus Estate Retail“ finansinės atskaitomybės rinkiniai juridinių asmenų registrui nepateikti. Už šios net 3 metus iš eilės prievolės nevykdymą 2019 - 2021 metais atsakingas BUAB „Domus Estate Retail“ vadovas D. K..

1.4. Buvęs bendrovės vadovas D. K. nevykdė jam įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nes 2019 m., 2020 m., 2021 m. neparengė bei nepateikė juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinių. Tokie bendrovės vadovo veiksmai, t. y. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas juridinių asmenų registrui neabejotinai patvirtina, kad UAB „Domus Estate Retail“ buhalterinė apskaita buvo organizuota netinkamai, dėl ko buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės, Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatos, bet ir pareiškėjos interesai – UAB „Menga“ negalėjo laiku ginti savo, kaip kreditoriaus, interesų, nes iš viešai prieinamų finansinių ataskaitų rinkinių (kurie kaip minėta juridinių asmenų registrui nebuvo teikti nuo 2019 m.), negalėjo nustatyti tikrosios bendrovės UAB „Domus Estate Retail“ finansinės padėties.

1.5. Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 05/31, specialistas nustatė, kad UAB „Domus Estate Retail“ tapo nemoki 2018-12-31, kadangi nuo šio laikotarpio įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 turimo turto, o taip pat visi įmonės įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą (įvertinus finansinio turto nuvertėjimą pagal 18 VAS) ir įmonė jau nuo 2019-01-01 nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, o 2019-12-31 ir vėlesniais metais įmonės finansinė padėtis buvo ir toliau esmingai bloginama. Specialistas nustatė, kad 2018-12-31 realus bendrovės turtas sudarė ne daugiau nei 633 151 Eur, o pradelstos skolos 2018-12-31 buvo 538 769 Eur, tai įmonės pradelstos skolos 2018-12- 31 dienai viršijo 222 193,50 Eur sumai balanse įrašyto 1/2 turto (316 575,50 Eur). Be to nuosavas kapitalas 2018-12-31 buvo neigiamas -282 474 Eur, 2019-12-31 nuosavas kapitalas buvo -1 090 807 Eur. Nors pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, yra numatyti privalomi akcininkų veiksmai, įskaitant ir bendrovės likvidavimą, tačiau jokių veiksmų UAB „Domus Estate Retail“ akcininkė nesiėmė. Tuo tarpu 2019-12-31 įmonės mokumas dar labiau ir reikšmingai pablogėjo – pradelstos skolos 1 450 138 Eur viršijo net 1 082 044,50 Eur sumai balanse įrašyto 1/2 turto (368 093,50 Eur).

1.6. Nuo 2020-01-01 įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, pasikeitė ir juridinio asmens nemokumo sąvoka: juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANI 2 str. 7 d.). Vertinant UAB „Domus Estate Retail“ nemokumą pagal JANI nuostatas, bendrovė ir pagal naują nemokumo sąvoką 2018-12-31 buvo nemoki, nes įsipareigojimai 915 625 Eur viršijo 282 474 Eur sumai bendrovės turto vertę 633 151 Eur.

1.7. Nuo 2018-12-31 iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2022-01-26) įmonės turtas sumažėjo 629 355 Eur sumai arba 1,9 karto, mokėtinos sumos išaugo 661 552 Eur sumai arba 1,7 karto (Priedo Nr. 1, 1 lentelė). 2019 metais išaugo tiek mokėtinos, tiek gautinos sumos, nuosavas kapitalas tapo reikšmingai neigiamas, įmonė pradėjo dirbti itin nuostolingai (2019-12-31 nuostolis sudarė 808 334 Eur, 2020-12-31 — 419 349 Eur, bankroto bylos įsiteisėjimo dienai (2021-01-26) — 63 224 Eur.), po ko įmonės veikla sustojo — nuo 2020 metų bendrovė nebegeneravo pajamų, išregistruota iš PVM mokėtojų registro, Sodros iniciatyva atleisti darbuotojai. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį jokio ilgalaikio materialaus ar nematerialaus turto bendrovė įgijusi nebuvo, visą įmonės turtą iš esmės sudarė gautinos sumos: 2018-12-31 buvo apskaityta 1 144 703 Eur per vienerius metus gautinų sumų, kas sudarė 85 proc. viso bendrovės turėto turto, 2019-12-31 d. – 1 455 214 Eur, kas sudarė 99,9 proc. viso bendrovės turėto turto. Kitaip tariant visą bendrovės turtą sudarė debitorinės skolos, kurių atgavimas, kaip nustatė specialistas, buvo beviltiškas.

1.8. Bendrovės vadovas D. K. ne tik, kad laiku neinicijavo įmonei bankroto bylos, bet ir ženkliai pablogino jos finansinę padėtį. Tokiais UAB „Domus Estate Retail“ valdymo organų veiksmais, kai nemokios įmonės finansinė padėtis ženkliai pabloginama, buvo padaryta itin didelė žala ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių interesams. Pareiškėjos UAB „Menga“ 130 934,97 Eur kreditorinis reikalavimas į bendrovę UAB „Domus Estate Retail“ susiformavo 2019-2020 m. laikotarpiu, jei bendrovės vadovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas ir 2018-12-31 inicijavęs UAB „Domus Estate Retail“ bankroto bylą, o ne toliau bloginęs jos finansinę padėtį, UAB „Menga“ nebūtų suteikusi paslaugų bendrovei ir išvengusi šiuo metu jai padarytos 130 934,97 Eur žalos.

1.9. UAB „Domus estate“ yra vienintelė UAB „Domus Estate Retail“ akcininkė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2022-01-19 nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022-01- 29). Bendrovės vadovu buvo tas pats D. K.. Taigi, bendrovės buvo glaudžiai susijusios. Nuo 2017 m. UAB „Domus estate“ turi nuolatinius įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM, nuo 2019 m. UAB „Domus estate“ neteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės. Pagal Rekvizitai.lt paskutinius skelbiamus UAB „Domus estate“ 2018 m. finansinius duomenis nustatyta, kad nors bendrovė 2018 m. uždirbo 18 529 Eur pelno (prieš tai dirbusi itin nuostolingai – 2017 m. nuostolis siekė 43 643 Eur), tačiau mokėtinų sumų bei kiti įsipareigojimų turėjo 1 461 903 Eur, viršijančių bendrą bendrovės turėto ilgalaikio (207 862 Eur) bei trumpalaikio (1 222 612 Eur) turto vertę 1 430 474 Eur. Taigi, įvertinus išdėstytą, debitorinės skolos atgavimas iš UAB „Domus estate“ turėjo būti pripažintas nuostoliu dėl nuvertėjimo. BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto proceso metu nemokumo administratoriui pavyko išieškoti tik 800 Eur debitorinių skolų bei gauti 500 Eur debitorinių skolų pardavimo pajamų (Priedas Nr. 1.7), taigi visa likusi neišieškota 720 251 Eur debitorinių skolų suma, remiantis 18 Verslo apskaitos standarto nuostatomis, turi būti pripažįstama beviltiška dėl nuvertėjimo.

1.10. Sudarant 2018-12-31 dienos finansines ataskaitas, nebuvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnis, verslo apskaitos standartų nuostatas, tai yra nebuvo atlikti apskaitiniai įvertinimai abejotinų ir/ar beviltiškų skolų, dėl ko įmonės gautinos sumos buvo apskaitytos netinkamai, dirbtinai padidinus turto vertę ir tokiu būdu klaidinant kreditorius. Dėl aukščiau išdėstyto negalima nustatyti UAB „Domus Estate Retail“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1.11. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratoriaus teigimu, jam buvo perduota tik dalis buhalterinės apskaitos dokumentų. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant klausimą dėl baudos vadovui už dokumentų neperdavimą paskyrimo, direktorius D. K. paaiškino, kad dokumentų nemokumo administratoriui negalėjo perduoti dėl objektyvių priežasčių, kadangi jie buvo neteisėtai užvaldyti trečiųjų asmenų, o būtent A. Z.. Tačiau pareiškėja pabrėžia, jog remiantis BAĮ, galiojusio iki 2022-04-30, 20 str. 1 d., o taip pat ir šiuo metu galiojančio Finansinės apskaitos įstatymo 2 str. 21 d., 5 p. ūkio subjekto vadovas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti. Šios įstatyminės pareigos dėl prarastų dokumentų atkūrimo direktorius D. K. taip pat nevykdė.

1.12. Pareiškėja daro pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja teisiniai pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 str. 2 d. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 str. 2 d. 4 punktuose, pripažinti BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotą tyčiniu: Suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė jam įstatymuose nustatytas valdymo organo pareigas (neteikė bendrovės finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo), apgaulingai vedė UAB „Domus Estate Retail“ buhalterinę apskaitą, tikslu nuslėpti tikrąją atsakovės finansinę padėtį.

2. Atsiliepime į kreditorės pareiškimą dėl BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu D. K. prašo kreditorės UAB „Menga“ pareiškimą dėl BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atsiliepimą į prašymą grindžia argumentais:

2.1. Nemokumo administratorius savo ataskaitoje pirmajam kreditorių susirinkimui, analizuodamas įmonės nemokumo priežastis nurodė jog: (i) 3.5 p. UAB „Domus Estate Retail“ bankroto priežastis – sukaupti per dideli įsiskolinimai, įtakos turėjo akcininkų ir vadovų nesutarimai“; (ii) „Nemokumo administratorius kol kas nenustatė aplinkybių, kad įmonė prie bankroto būtų privesta tyčia ar kaltais įmonės valdymo organų narių veiksmais“. Nuo pirmo kreditorių susirinkimo iki dabar yra praėjęs didelis laikotarpis kuomet vyksta įmonės bankroto byla, tačiau nemokumo administratorius nėra nustatęs jog įmonės vadovo veiksmai buvo nukreipti sukelti įmonės nemokumą, ar buvo sudaryti sandoriai kurie yra nenaudingi įmonei.

2.2. Pareiškėjas į bylą pateikė 2023-04-17 specialisto išvadą Nr. 04/17, kuria grindžia įmonės nemokumo pradžios momentą. Susipažinus su minėta išvada, nėra pagrindo sutikti su joje daromomis išvadomis, kadangi jos yra subjektyvios ir nepagrįstos jokiais leistinais įrodymais, galinčiais patvirtinti išvadoje padarytų išvadų pagrįstumą ir realumą. Pažymi, jog specialisto išvada negali būti vadovaujamasi kaip audito išvada, nes ši išvada neatitinka Finansinių ataskaitų audito įstatymo auditoriaus išvadai keliamų reikalavimų, vertinimo apimtis yra nepagrįsta dokumentais, o taip pat yra klaidinama ir dėl ją atlikusio asmens statuso. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog išvadoje specialistas teikia išvadas ne savo kompetencijos, o teisės klausimais, nors remiantis teismų praktiką, tik teismas turi teisę pasisakyti teisės klausimais ir pateikti teisinį vertinimą.

2.3. Pareiškėjo pateiktoje išvadoje specialistas modeliuoja paslaugos užsakovo t. y. pareiškėjo norimą išvadą, kurios specialistas objektyviai negali pagrįsti jokiais leistinais įrodymais ir todėl ją grindžia hipotetiniais teiginiais. Išvadoje specialisto nurodoma, jog UAB „Domus Estate Retail“ nemokia tapo 2018-12-31, tačiau ši specialisto išvada prieštarauja UAB „Domus Estate Retail“ finansinių ataskaitų rinkiniui už 2018 finansinius metus, kur nurodoma, jog įmonės bendrasis pelnas yra 449053 Eur, pelnas prieš apmokestinimą 102176 Eur, o nuosavas kapitalas 437777 Eur. Specialisto vertinimas, jog 2022-01-17 iškėlus įmonei bankroto bylą, po bankroto bylos iškėlimo 2022 metais administratoriui pavyko išieškoti 800 Eur, per se nereiškia, jog 2018 metais įmonės UAB „Domus Estate Retail“ gautinos sumos neatitiko aktualiame įmonės balanse nurodytos vertės ir/ar buvo atvaizduotos nepatikima verte. Įrodymų jog 2018 metų balanse nurodytos gautinos sumos neatitiko nurodytos vertės specialistas nepateikia. Negalima tapatinti įsipareigojimų (tarp kurių įprastai būna įsipareigojimai su atidėtu prievolės įvykdymo terminu, kas juos daro nepradelstais įsipareigojimais, pvz., atidėtas paslaugų, prekių kainos apmokėjimas, atidėtas kredito grąžinimas ir pan.) su pradelstais įsipareigojimais, todėl specialistas savo išvadoje privalėjo įrodyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. visi balanse nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti arba jų nebuvo galima įvykdyti natūra tuo metu.

2.4. Nors bankroto byla įmonės vadovo nebuvo inicijuota, įmonė susidūrusi su finansiniais sunkumais ir pandemine situacija šalyje, tam, kad nedidinti kreditorinių reikalavimų nuo 2020 metų nors formaliai ir tęsė veiklą, tačiau jokių naujų sandorių nesudarinėjo. Tai, jog įmonės vadovas, nuo 2020 metų žinodamas apie įmonės sunkią situaciją pats bankroto bylos neinicijavo, o įmonė formaliai vertinant tęsė veiklą, tas savaime nerodo tyčinio bankroto buvimo, nes 2020 metų pabaigoje mokėtinos sumos buvo didesnės, nei tada, kai bankroto byla buvo inicijuota, t. y. įmonės turtinės padėties esmingai nepablogino finansinė ataskaita JAR per jų administruojamą sistemą už 2018 finansinius metus buvo pateikta 2019-04-30, finansinė ataskaita už 2019 finansinius metus buvo pateikta 2020-03-31, finansinė ataskaita už 2020 finansinius metus buvo pateikta 2021-03-31. Į bylą pateiktos įmonės finansinės ataskaitos rodo, jog įmonėje apskaita buvo vedama tinkamai.

2.5. Iškėlus įmonei bankroto bylą D. K. kaip įmonės vadovas nemokumo administratoriui pateikė visus jo žinioje esančius įmonės dokumentus. Įmonė nuo 2020 metų faktiškai nevykdė jokios ūkinės veiklos, todėl už minėtą laikotarpį įmonės veiklos dokumentų nesusidarė, išskyrus susitarimą su advokatu kuris atstovavo įmonę byloje su rangovu UAB „Kerista“ dėl skolos ir atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo. Dalies įmonės finansinių ir veiklos dokumentų D. K. objektyviai neturėjo galimybės pateikti, kadangi šiais dokumentais jis faktiškai nedisponavo, nes jie neteisėtai buvo užvaldyti trečiųjų asmenų t. y. A. Z. ir su juo susijusių įmonių. D. K. įmonės nemokumo administratoriui pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, paaiškino susidariusią situaciją, bei pateikė skirtingų antstolių skirtingais laikotarpiais atliktus faktinių aplinkybių konstatavimo aktus, kuriuose užfiksuota pas ką yra įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentai, bei labai aiškiai nemokumo administratoriui įvardino asmenį kuris yra neteisėtai užvaldęs įmonės dokumentus, t. y. A. Z., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei pasiūlė nemokumo administratoriui pasinaudoti savo įgaliojimais ir kreiptis į minėtą asmenį (A. Z.) dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentų atgavimo, kadangi D. K., nežiūrint jo visų pastangų, iš minėto asmens nepavyko atgauti įmonės dokumentų.

2.6. Kiek objektyviai buvo įmanoma, dalį su UAB „Domus Estate Retail“ veikla susijusių dokumentų po jų neteisėto užvaldymo atkūrė ir perdavė įmonės nemokumo administratoriui, todėl D. K. veiksmuose nėra tyčios neperduoti, neišsaugoti ar paslėpti įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentų ir tokiu būdu nėra tyčios slėpti įmonės veiklos rezultatus.

3. Atsiliepimų į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorius nurodo, kad BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, o kaltas asmuo yra buvęs vadovas D. K.. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo argumentus:

3.1. BUAB „Domus Estate Retail“ vadovas neįvykdė pareigos ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentacijos ir turto. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl nuobaudos vadovui skyrimo už dokumentacijos ir turto neperdavimą, nurodė, kad vadovas neperdavė jokių įmonės dokumentų, o dalis perduotų dokumentų yra tik dokumentų kopijos. Vadovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad nurodytose patalpose yra ir įmonės UAB „Domus Estate Retail“ dokumentų, tačiau neužfiksuotas faktas ir aplinkybės, kad būtent minėtų dokumentų vadovas negali paimti iš nuomojamų patalpų, kurios beje priklausė susijusiems su UAB „Domus Estate Retail“ asmenims. Administratoriui perduoti kai kurie apskaitos dokumentai ar jų kopijos, kaip vėliau paaiškėjo, buvo netikslūs ar visiškai neteisingi – pateikti neteisingi ir netikslūs duomenys apie kreditorius ir debitorius, apie debitorius nepateikta jokių skolas patvirtinančių dokumentų.

3.2. Bendrovei bankroto proceso metu pareiškus prašymą dėl mokesčių permokos grąžinimo, buvo atliktas bendrovės mokestinis tyrimas ir patikrinimas, kurio metu paaiškėjo, kad jokios mokestinės permokos nėra, nes buvo priskaičiuota skolų, delspinigių ir baudų. Pavyzdžiui, kaip turtas apskaitoje buvo nurodomas per 600 000 Eur kreditorinis reikalavimas į susijusią įmonę „Domus Estate“, kuriai jau buvo iškelta bankroto byla ir pan.

3.3. BUAB „Domus Estate Retail“ vadovas nevykdė pareigos ir neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų į viešuosius registrus. Tokiu būdu bendrovės klientai neteko galimybės viešai sužinoti apie ekonominę įmonės būklę sudarydami su šia sutartis ir teikdami paslaugas ar atlikdami darbus. Kreditoriai negalėjo gauti objektyvios informacijos apie skolininko ekonominę būklę.

3.4. Įmonėje pastaruosius ketverius metus dirbo tik vos du darbuotojai, kurie vėliau buvo atleisti Sodros iniciatyva, kas būna daroma, kai ilgiau nei tris mėnesius nėra daromos Sodros įmokos arba neteikiamos deklaracijos. Įmonės įstatuose nurodomos veiklos vienas žmogus negalėjo atlikti – skelbdamasi, kad teikia „valdymo“ paslaugas, iš tiesų įmonė tik sudarinėjo sutartis su rangovais, su kuriais vėliau vėluodavo atsiskaityti, o pajamos ir turtas atsidurdavo kitose susijusiose įmonėse, kurių veikla dažnai taip pat pasibaigdavo bankrotais – pavyzdžiui, kaip „Domus Estate“.

3.5. Per trumpą laikotarpį įmonėje susiklostė ar tyčia buvo sukurta situacija, kai formaliai įmonė suteikdavo „valdymo“ paslaugų už dešimtis tūkstančių eurų, o jos vienintelis darbuotojas D. K. gaudavo mėnesinį vos kelių dešimčių eurų dydžio atlyginimą, nuo kurio netgi nesumokėdavo mokesčių.

3.6. Tyčinio įmonės privedimo prie bankroto požymius rodo verslo perkėlimo į susijusias įmones faktai. Tų pačių tarpusavyje glaudžių verslo sąsajų turinčių asmenų buvo steigiamos ir buvo jų vadovaujamos daugybė įmonių ir daugelyje iš jų veikla baigdavosi ir baigiasi bankrotais, įskaitant ir tyčinius, o jų vietoje kuriamos ir ydingas verslas tęsiamas kitose naujose įmonėse, kurios vėliau vėl bankrutuoja. Sąžiningomis ir natūraliomis verslo sąlygomis taip negalėtų atsitikti, kad per trumpą vos keleto metų laikotarpį bankrutuoja daugiau kaip 10 to paties asmens įsteigtos, vadovaujamos ar jam priklausančios panašią veiklą vykdančios įmonės, o jų vietoje naujai vėl to paties asmens nuolat steigiami nauji kiti analogišką veiklą vykdantys juridiniai asmenys – uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos.

3.7. Per tęstinį neilgą laikotarpį, dalyje įmonių dar net nesibaigus bankroto procesams, pats vadovas steigia ir tampa savininku daugybėje naujų įmonių, į kurias galimai perkeliama analogiška veikla. Štai per nepilnus dvejus metus buvęs BUAB „Domus Estate Retail“ direktorius D. K. įsteigia daugybę naujų įmonių praktiškai dviem adresais (duomenys neskelbtini) ir iškalbingais pavadinimais – „Laurų sodai“, „Balsių komfortas“ ir t. t. Tokia situacija rodo ne tik tyčinio bankroto požymius, kai analogiška veikla perkeliama į naujas įmones, bet ir rodo, koks asmuo yra neabejotinai kaltas dėl tokios situacijos susidarymo.

3.8. Įmonės vadovas nevykdė pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto, kai įmonė tapo nemoki. Dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 metų pradžioje kreipėsi kreditorius UAB „Rifėjas“, o atsiskaityti su šia įmone BUAB „Domus Estate Retail“ vėlavo jau nuo 2021 metų balandžio mėn., tai yra patyrė atsiskaitymų su kreditoriais sunkumus jau beveik prieš metus, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Pareiškėjos kreditorės UAB „Menga“ pasamdytas specialistas nustatė, kad įmonė nemoki tapo dar anksčiau – 2018 metų pabaigoje. Įmonės vadovas daug kartų tyčia sąmoningai sudarė nenaudingus įmonei sandorius ir tas tęsėsi keletą metų įmonę tyčia vedant prie bankroto. Pavyzdžiui, susijusiai įmonei „Domus Estate“, kurios vadovas buvo tas pats D. K., nuo 2019-03-28 per nepilnus metus buvo suteikta ir gauta dešimtys paskolų iš viso už šimtus tūkstančių litų, tačiau vadovas nepateikė jokių paskolų sutarčių, už paskolas negauta jokių palūkanų, kurios galimai buvo net nenumatytos, nebuvo pateikta jokių garantinių, įkeitimo ar kitų dokumentų – joks apdairus vadovas to nedarytų, jeigu tyčia nesiektų įmonės nemokumo. 2022-01-19 šiai įmonei iškelta bankroto byla, kurioje BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto administratoriaus teikimu patvirtintas 624 298,95 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Tačiau vadovas nepateikė jokių duomenų, kad būtų stengtasi arba bent bandoma skolą susigrąžinti anksčiau, iki bankroto bylos iškėlimo, o taip galėjo atsitikti todėl, kad vadovas tyčia siekė įmonės nemokumo.

3.9. Debitorinė BUAB skola 624 298,95 Eur kreditorinis reikalavimas į BUAB „Domus Estate“ buvo nesėkmingai bandoma parduoti varžytynėse, faktiškai parduota už 500,00 Eur, taigi įmonė patyrė beveik 624 000 Eur žalą dėl neatsakingai, galimai tyčia sudarytų nenaudingų sandorių, kai susijusiems asmenims be įkeitimo ir be palūkanų suteikiamos arba mokamos didžiulės sumos. Kita susijusi įmonė – „Parduotos vasaros“ – kuriai liko skolinga pati bankrutavusi įmonė „Domus Retail Estate“, tačiau nepateikta jokių sutarčių, o paskolos suteikiamos kaip eiliniai mokėjimai dešimtis kartų pačiomis įvairiausiomis sumomis, panašiai kaip ir pirmuoju atveju. Pastebėti atvejai, kai įmonė teikė paskolas už kitą įmonę trečiam asmeniui.

4. Atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trečiasis asmuo UAB „Vingės statyba“ nurodo, kad sutinka ir palaiko ieškovės UAB „Menga“ pareiškimą BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir prašo BUAB „Domus Estate Retail“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atsiliepime į pareiškimą nurodo argumentus:

4.1. BUAB „Domus Estate Retail“ vadovas nevykdė pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto, kai įmonė tapo nemoki. Dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 metų pradžioje kreipėsi kreditorius UAB „Rifėjas“, o atsiskaityti su šia įmone BUAB „Domus Estate Retail“ vėlavo jau nuo 2021 metų balandžio mėn., tai yra patyrė atsiskaitymų su kreditoriais sunkumus jau beveik prieš metus, tačiau nesiėmė jokių priemonių. UAB „Menga“ pasamdytas specialistas nustatė, kad įmonė nemoki tapo dar anksčiau – 2018 metų pabaigoje.

4.2. Atsakovo vadovas pagal pateiktą informaciją byloje daug kartų tyčia sąmoningai sudarė nenaudingus įmonei sandorius ir tas tęsėsi keletą metų įmonę tyčia vedant prie bankroto. Dar daugiau, BUAB „Domus Estate Retail“ nemokumo administratorius nustatė, jog atsakovės veikla sąmoningai buvo perkelta į kitas įmonės, kas iš esmės yra tyčinio bankroto požymis.

5. Atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trečiasis asmuo UAB „Ramsta Group“ nurodo, kad sutinka su pareiškėjos UAB „Menga“ pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

6. D. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

6.1. Pasisakydamas dėl atsiliepime nurodyto nemokumo administratoriaus spekuliatyviai nurodomų teiginių, jog pateiktuose antstolio konstatavimo protokoluose neužfiksuotas faktas, kad minėtų dokumentų negalima paimti iš patalpų, pažymi, jog antstolio aplinkybių konstatavimo protokole aiškiai yra nurodyta, jog „<..> Konstatuojami dokumentų segtuvai. Nurodo, jog Užsakovo atstovui neatiduos, nes kaip nurodo – rūšiuoja dokumentus“. Akivaizdu, jog tretieji asmenys buvo ir yra neteisėtai užvaldę jiems nepriklausančius įmonės dokumentus ir jie, kaip patys nurodė, tuos dokumentus dar ir revizuoja, neturėdami tam jokių teisių ir įgaliojimų. Šiuo atveju D. K. nemokumo administratoriui buvo nurodyta pas kokius asmenis yra įmonės dokumentai, tačiau nemokumo administratorius, nors ir žinodamas šią informaciją, visiškai jokių veiksmų nuo pat bankroto proceso pradžios nesiėmė, nors yra oficialus įmonės atstovas su jam suteiktomis teisėmis, kas rodo, jog pats nemokumo administratorius visiškai nesuinteresuotas išsireikalauti įmonės dokumentus.

6.2. Esant pirminiams dokumentams, viską galima patikrinti, todėl iš selektyviai paimtų dokumentų jokių išvadų apie jų netikslumą ar neteisingumą daryti negalima. Kaip minėta, dokumentai buvo prarasti prieš D. K. valią, dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, kurių D. K. negalėjo įtakoti, tačiau D. K. dėjo visas teisėtas pastangas šiuos dokumentus iš svetimo neteisėto valdymo susigražinti. Iškėlus įmonei bankroto bylą, D. K. prarado bet kokius įgaliojimus veikti įmonės vardu, tačiau nemokumo administratorius, turintis visus įgaliojimus įmonės atžvilgiu, jokių veiksmų dėl įmonės dokumentų susigražinimo nesiėmė, nors jam buvo nurodyta, pas kokius asmenis tie dokumentai yra, patikti tai patvirtinantys įrodymai.

6.3. Nemokumo administratorius, vykdydamas administravimo veiksmus neįsigilino ir nesupranta administruojamos įmonės veiklos ir vykusių procesų, bei pateikia teismui sąmoningai aiškiai neteisingus duomenis, kurių net nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais. Kita vertus, nemokumo administratorius aiškiai pripažįsta, jog įmonės įstatuose nurodomos veiklos negalėjo atlikti vienas žmogus, todėl šios nemokumo administratoriaus nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, jog įmonei BUAB „Domus Estate Retail“ naudojosi kontrahentų paslaugomis vykdyti savo veiklą. BUAB „Domus Estate Retail“ buvo pateikiami valdymo mokesčiai už jos vykdomų projektų administravimą, kadangi daug įmonei priklausančių atlikti veiksmų atlikinėjo kiti asmenys, tame tarpe ir UAB „Domus estate“. Tai yra normali ūkinė praktika.

6.4. Pati aplinkybė, jog D. K. UAB „Domus estate“ įmonių grupėje vadovavo ir ne tik BUAB „Domus Estate Retail“, o ir dar vienai įmonei, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, neįrodo ir nepatvirtina šių nemokumo administratoriaus spekuliatyvių teiginių apie verslo perkėlimą. Pasisakant dėl nemokumo administratoriaus teiginių, kur jis spekuliatyviai teigia jog vos per kelių metų laikotarpį bankrutuoja 10 D. K. įsteigtų įmonių, kas rodo jo nesąžiningumą, pasakytina, jog šie nemokumo administratoriaus spekuliatyvūs teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Yra tik pora juridinių asmenų UAB „Domus estate“ grupės mastu, kuriems vadovavo D. K., ir kuriems buvo iškelta bankroto byla ir šias aplinkybes lėmė ne D. K. kažkokie neteisėti veiksmai, o trečiųjų asmenų nesąžiningi veiksmai nukreipti prieš šias įmones. LITEKO sistemoje matyti visa eilė D. K. vadovautų įmonių bylų prieš tuos asmenis kurie neteisėtai užvaldė UAB „Domus Estate Retail“, UAB „Domus estate“ dokumentus bei turtą. D. K. specialybė yra susijusi su statinių statyba – jis yra statybų inžinierius, todėl pats iš savęs faktas jog įmonei UAB „Domus Estate Retail“ buvo iškelta bankroto byla, tai nereiškia, jog D. K., įvykus šiam faktui toliau negali dirbti pagal savo specialybę ir kompetencijas.

6.5. Remiantis teisiniu reguliavimu, iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės darbuotojų darbo santykiai pasibaigia, todėl natūralu, kad bankrutavusios bendrovės darbuotojai tokiu atveju ieško naujų darbo vietų. Nauja darbo vieta kurią susiranda/susikuria buvęs bankrutavusios įmonės darbuotojas nėra ir negali būti tyčinio bankroto požymis.

7. Nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimu, kuriuose nurodė, kad:

7.1. Buvęs vadovas taip ir nepateikė įrodymų, kaip jis bandė vėliau perimti kelių įmonių dokumentus „iš juos neteisėtai užvaldžiusių asmenų“, kurie nebuvo perduoti faktinių aplinkybių konstatavimo metu, nes „buvo rūšiuojami“. Pažymi, kad vadovas taip ir neperdavė jokių įmonės vėlesnės veiklos dokumentų.

7.2. Vadovas nutyli, kad atsiliepime kalbama apie perduotus kai kuriuos dokumentus ir juose esančius netikslumus. Taip pat nutylima, kad buvo atliekamas įmonės veiklos mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas, kurio rezultatai (priskaičiuoti nesumokėti mokesčiai) ir patvirtina administratoriaus teiginius apie netikslius apskaitos duomenis. Tas pasakytina ir dėl teiginių apie valdymo paslaugas, apie kurias buvo kalbama ir mokestinio patikrinimo eigoje. Viršijanti 600 000 Eur „Domus Estate Retail“ reikalavimo teisė į šią bankrutavusią „valdymo paslaugas“ teikusią įmonę buvo parduota vos už 500,00 Eur, o neseniai šiai įmonei buvo taip pat inicijuotas tyčinis bankrotas.

7.3. Tokia verslo praktika, kai atskiriama („motininė“) įmonė, gaunanti pajamas nuo kitos įmonės (dukterinės), kuri atsiskaito už paslaugas, ir paslaugas užsakiusios įmonės lieka skolingos paslaugų tiekėjams, o vėliau bankrutuoja, nėra „normali praktika“, o būtent turi tyčinio bendrovės privedimo prie bankroto požymių“, nes iškreipia verslą, sukuria nepalankias sąlygas kitiems verslo subjektams, iškreipia rinkos sąlygas, didina mokesčių nepriemokas, pažeidžia išmestų į darbo biržą darbuotojų teises ir todėl negali būti laikoma „normalia ūkine praktika“.

7.4. Teigiama, kad pati UAB „Domus Estate Retail“, tos pačios UAB „Domus estate“ dukterinei įmonei UAB „Parduotos vasaros“ yra skolinga 416 648,97 Eur ir t.t“ – tačiau nutylima, kad dvejose iš jų D. K. yra vadovas, o viena iš įmonių skolininkų yra UAB „Parduotos vasaros“ akcininkė. Tai yra bankrotai paskelbti „motininei“ (Domus Estate) ir dviem šios motininės įmonės „dukterinėms“ įmonėms („Parduotos vasaros“ ir „Domus Estate Retail“).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų klausimo sprendimui

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9. UAB „Domus Estate Retail“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-04-11. Bendrovės įstatinis kapitalas 2 896 Eur, kuris padalintas į 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurios vienos nominali vertė 28,96 Eur.

10. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-487-340/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „Domus Estate Retail“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d.

11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtino BUAB „Domus Estate Retail“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2022 m. gegužės 24 d., 2022 m. gegužės 31 d., 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. birželio 20 d. nutartimis. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-487-340/2023 bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 1 326 582,41 Eur.

12. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad UAB „Domus Estate Retail“ vadovu nuo 2014-05-09 iki nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo (2022-01-26) buvo D. K..

Dėl taikytino teisinio reguliavimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir nemokumo momento

13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ – teismo pastaba) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam (JANĮ – teismo pastaba) įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui (JANĮ – teismo pastaba) įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo (JANĮ – teismo pastaba) nuostatas.

14. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu yra grindžiamas ĮBĮ ir JANĮ nuostatomis. Pažymima, kad UAB „Domus Estate Retail“ prie bankroto privesta tyčia, t. y. jos bankrotą nulėmė ne verslo sėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio vadovo veiksmai.

15. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas).

16. Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo teiktas 2022 m. gruodžio 1 d., teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2022 m. sausio 17 d. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo remiamasi veiksmais, kurie buvo atlikti ar turėjo būti atlikti galiojant ĮBĮ, tiek galiojant JANĮ.

18. Teismo vertinimu, visuma aukščiau byloje nustatytų aplinkybių rodo, kad sprendžiant klausimą dėl UAB „Domus Estate Retail“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinas ir ĮBĮ, ir JANĮ teisinis reguliavimas, priklausomai nuo to, kokiam teisiniam reguliavimui galiojant atlikti /neatlikti veiksmai.

19. Siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, aktualus bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

20. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Domus Estate Retail“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o nuo 2019 metų įmonės finansinė padėtis ir toliau buvo esmingai bloginama.

21. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

22. Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais.

23. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Domus Estate Retail“ (civilinė byla Nr. eB2-487-340/2023). Teismas, iškėlęs bankroto bylą, nustatė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. 2022 m. sausio 17 d. VĮ Registrų centro duomenimis, paskutinę finansinę atskaitomybę VĮ Registrų centrui įmonė yra pateikusi už 2018 metus. Iš atsakovės balanso už 2018-01-01 – 2018-12-31 ataskaitinį laikotarpį matyti, kad įmonė ilgalaikio turto neturėjo, o trumpalaikis turtas sudarė 1 353 402 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 915 625 Eur. Atsakovės pelno (nuostolio) ataskaita už 2018-01-01 – 2018-12-31 ataskaitinį laikotarpį rodo, kad atsakovė patyrė 85 937 Eur nuostolį. VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi neužbaigtų vykdomųjų bylų.

24. Pareiškėja pateikė UAB „Verus auditus“ 2022 m. gegužės 31 d. Specialisto išvadą Nr.05/31 (toliau – Specialisto išvada), nurodydama, kad specialistui pavedė atlikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų peržiūrą. Specialistui buvo pavesta nustatyti UAB „Domus Estate Retail“ nemokumo momentą. Specialistas nustatė, kad UAB „Domus Estate Retail“ tapo nemoki 2018-12-31, kadangi nuo šio laikotarpio įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo 1/2 turimo turto, o taip pat visi įmonės įsipareigojimai viršijo visą turimą turtą (įvertinus finansinio turto nuvertėjimą) ir įmonė jau nuo 2019-01-01 nebeturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais kreditoriais, o 2019-12-31 ir vėlesniais metais įmonės finansinė padėtis buvo ir toliau esmingai bloginama. Specialistas nustatė, kad 2018-12-31 realus bendrovės turtas sudarė ne daugiau nei 633 151 Eur (Priedo Nr. 1, 3 lentelė), o pradelstos skolos 2018-12-31 buvo 538 769 Eur (Priedo Nr. 1, 10-11 lapai), tai įmonės pradelstos skolos 2018-12-31 dienai viršijo 222 193,50 Eur sumai balanse įrašyto 1/2 turto (316 575,50 Eur). Be to nuosavas kapitalas 2018-12-31 buvo neigiamas -282 474 Eur, 2019-12-31 nuosavas kapitalas buvo -1 090 807 Eur. Nors pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, yra numatyti privalomi akcininkų veiksmai, įskaitant ir bendrovės likvidavimą, tačiau jokių veiksmų UAB „Domus Estate Retail“ akcininkė nesiėmė. Tuo tarpu 2019-12-31 įmonės mokumas dar labiau ir reikšmingai pablogėjo – pradelstos skolos 1 450 138 Eur viršijo net 1 082 044,50 Eur sumai balanse įrašyto 1/2 turto (368 093,50 Eur).

25. D. K., nesutikdamas su pareiškėjos argumentais, kad 2018-12-31 UAB „Domus Estate Retail“ buvo nemoki, nurodo, jog specialisto išvada prieštarauja UAB „Domus Estate Retail“ finansinių ataskaitų rinkiniui už 2018 finansinius metus, kur nurodoma, jog įmonės bendrasis pelnas yra 449 053 Eur, pelnas prieš apmokestinimą 102 176 Eur, o nuosavas kapitalas 437 777 Eur. Pasak buvusio vadovo, įrodymų jog 2018 metų balanse nurodytos gautinos sumos neatitiko nurodytos vertės, specialistas nepateikia. Negalima tapatinti įsipareigojimų (tarp kurių įprastai būna įsipareigojimai su atidėtu prievolės įvykdymo terminu, kas juos daro nepradelstais įsipareigojimais, pvz., atidėtas paslaugų, prekių kainos apmokėjimas, atidėtas kredito grąžinimas ir pan.) su pradelstais įsipareigojimais, todėl specialistas savo išvadoje privalėjo įrodyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. visi balanse nurodyti įsipareigojimai buvo pradelsti arba jų nebuvo galima įvykdyti natūra tuo metu.

26. Teismas, nesutikdamas aukščiau nurodytais D. K. argumentais, pažymi, kad pareiškėjos pateiktoje specialisto išvadoje motyvuotai pagrįsta, kad UAB „Domus Estate Retail“ turto vertė 2018-12-31 buvo ne daugiau nei 633 151 Eur, nes buvęs vadovas į turtą prie gautinų sumų buvo įtraukęs ir beviltiškas sumas. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sudarant 2018-12-31 dienos finansines ataskaitas, nebuvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas, taip pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., verslo apskaitos standartų nuostatas. Duomenys apie kiekvienų metų įsiskolinimus kreditoriams nemokumo administratoriui nebuvo pateikti, todėl specialistui nebuvo galimybės nustatyti, kiek iš per vienerius metus mokėtinų sumų buvo pradelstos. Tačiau vien lyginant 2018 ir 2019 metus matyti, kad mokėtina suma (915 625 Eur) 2019 metais padidėjo iki 1 826 994 Eur, kas įrodo, kad įsiskolinimai kreditoriams dengiami nebuvo. Taigi, 2018 metų balanse įrašyta per vienerius metus mokėtina 538 769 Eur suma laikytina pradelsta.

26. ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

27. Teismas, įvertinęs bendrovės 2019 – 2021 metų laikotarpio turto ir įsipareigojimų dinamiką, pripažįsta, kad bendrovė jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes įsipareigojimai 915 625 Eur viršijo (282 474 Eur sumai) bendrovės turto 633 151 Eur vertę, t. y bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, jos pradelsti įsipareigojimai viršijo turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Vėliau turtinė padėtis įmonės dar labiau blogėjo. Nuo 2020-05-15 UAB „Domus Estate Retail“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Sodros duomenimis UAB „Domus Estate Retail“ nuo 2020-06-01 įdarbintų darbuotojų nėra, darbo sutartys nutrauktos Sodros iniciatyva, kadangi įmonė nevykdė veiklos, nemokėjo mokesčių ir neteikė ataskaitų apie apdraustuosius. Susidarė ženklūs įsiskolinimai kreditoriams. Bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 1 326 582,41 Eur.

29. D. K. atsiliepime nurodo, kad specialisto išvada negali būti vadovaujamasi kaip audito išvada, nes ši išvada neatitinka Finansinių ataskaitų audito įstatymo auditoriaus išvadai keliamų reikalavimų, vertinimo apimtis yra nepagrįsta dokumentais, o taip pat yra klaidinama ir dėl ją atlikusio asmens statuso. Teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu pažymi, kad pareiškėjos pateikta specialisto išvada vertintina kaip rašytinis įrodymas, pagrindžiantis įmonės nemokumo momentą. Specialisto išvadoje remiamasi įmonės balansais, nemokumo administratoriui perduotais dokumentais, Juridinių asmenų registre esančia informacija. Prie išvados yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad UAB „Verus auditus“ yra išduotas pažymėjimas Nr. 001229, patvirtinantis, kad įmonė įrašyta į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą, taip pat pateiktas auditoriaus Č. M. pažymėjimas Nr. 000156 patvirtina, kad jam suteiktas auditoriaus vardas. Taigi, darytina išvada, kad specialisto išvadą surašė specialiųjų žinių turintis asmuo. Nesivadovauti kaip vienu iš byloje esančiu įrodymu nėra pagrindo.

Dėl tyčinio bankroto sąlygų

23. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

24. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

25. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

26. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis c.b. Nr. e2-1461-241/2020). Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

27. Pareiškėjas prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų bei JANI 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto

28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

29. Pagal Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalį įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada.

30. Pareiškėja nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis nuo 2019 m. iki 2021 m. UAB „Domus Estate Retail“ finansinės atskaitomybės rinkiniai juridinių asmenų registrui nepateikti. Už šios net 3 metus iš eilės prievolės nevykdymą 2019 - 2021 metais atsakingas BUAB „Domus Estate Retail“ vadovas D. K.. Pažymėtina, kad nutartyje, kuria buvo iškelta UAB „Domus Estate Retail“ taip pat nurodyta, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys pateikti už 2018 metus. Tai patvirtina ir duomenys iš Juridinių asmenų registro. Nors D. K. savo atsiliepime nurodo, kad visi finansinės atskaitomybės dokumentai yra Juridinių asmenų registre, tačiau juos pateikė ne vadovas, o UAB „Domus Estate Retail“ 2019 m. - 2021 m. finansinės atskaitomybės rinkinius juridinių asmenų registrui pateikė nemokumo administratorius. Darytina išvada, kad buvęs vadovas D.K. nevykdė įstatymo nustatyto tvarkos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus.

31. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

32. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

33. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

34. Bylos duomenys kad buvęs bendrovės vadovas D. K. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Įmonė nemoki buvo 2018-12-31. Kaip minėta, nuo 2019 metų įmonės turtinė padėtis reikšmingai pradėjo prastėti. Bankroto byla įmonei iškelta tik Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi, kai į teismą kreipėsi įmonės kreditorė UAB „Rifėjas“. Įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, jog šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

35. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nuo 2018-12-31 iki bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2022-01-26) įmonės turtas sumažėjo 629 355 Eur sumai arba 1,9 karto, mokėtinos sumos išaugo 661 552 Eur sumai arba 1,7 karto (Priedo Nr. 1, 1 lentelė). 2019 metais išaugo tiek mokėtinos, tiek gautinos sumos, nuosavas kapitalas tapo reikšmingai neigiamas, įmonė pradėjo dirbti itin nuostolingai (2019-12-31 nuostolis sudarė 808 334 Eur, 2020-12-31 d. — 419 349 Eur, nuo 2020 metų bendrovė nebegeneravo pajamų, išregistruota iš PVM mokėtojų registro, Sodros iniciatyva atleisti darbuotojai. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį jokio ilgalaikio materialaus ar nematerialaus turto bendrovė įgijusi nebuvo, visą įmonės turtą iš esmės sudarė gautinos sumos: 2018-12-31 buvo apskaityta 1 144 703 Eur per vienerius metus gautinų sumų, kas sudarė 85 proc. viso bendrovės turėto turto, 2019-12-31 — 1 455 214 Eur, kas sudarė 99,9 proc. viso bendrovės turėto turto. Visą bendrovės turtą sudarė debitorinės skolos, kurių atgavimas, kaip nustatė specialistas, buvo beviltiškas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad reikšmingas įmonės finansinės būklės pablogėjimas įvyko 2019 metais, kadangi 2019 metais išaugo mokėtinos, tiek gautinos sumos, nuosavas kapitalas tapo reikšmingai neigiamas (-370 556 Eur), įmonė pradėjo dirbti itin nuostolingai, po ko įmonės veikla sustojo, nuo 2020 m. bendrovė nebegeneravo pajamų, išregistruota iš PVM mokėtojų sąrašo, Sodros iniciatyva atleisti darbuotojai.

36. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad įmonė būdama nemoki, ir toliau 2019 m. teikė paskolas savo vienintelei akcininkei UAB „Domus estate“, kurios nebuvo grąžintos iki pat BUAB „Domus Estate Retail“ bankroto bylos įsiteisėjimo dienos (2022-01-26). BUAB „Domus estate“ bankroto byloje buvo patvirtintas 624 298,95 Eur bendrovės BUAB „Domus Estate Retail“ kreditorinis reikalavimas. Specialisto išvadoje nurodytą aplinkybę apie UAB „Domus Estate Retail“ 2019 metais įvairiomis sumomis suteikinėjamas paskolas motininei įmonei UAB „Domus estate“ patvirtina ir duomenys UAB „Domus estate“ bankroto byloje Nr. eB2-484-852/2023, kurioje buvo teiktas prašymas dėl UAB „Domus Estate Retail“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo kartu su UAB „Domus Estate Retail“ sąskaitų išrašais. Darytina išvada, kad buvęs vadovas vietoje to, kad kreiptųsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jis tikslingai blogino įmonės padėtį, pvz. be paskolos sutarčių suteikdamas susijusiai įmonei UAB „Domus estate“ paskolas. Paskolų sąlygos nėra žinomos, nes sutartys nemokumo administratoriui perduotos nebuvo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalies nuostatas jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Nemokumo administratoriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad debitorinė BUAB skola 624 298,95 Eur kreditorinis reikalavimas į BUAB „Domus Estate“ buvo nesėkmingai bandoma parduoti varžytynėse, faktiškai parduota už 500,00 Eur. Taigi, įmonė patyrė beveik 624 000 Eur žalą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Domus Estate Retail“ siekusi išsiieškoti paskolintas sumas UAB „Domus estate“.

37. Vien pareiškėjai UAB „Menga“ 2019-2020 susiformavęs kreditorinis reikalavimas yra 130 934,97 Eur dydžio, t .y tuo metu, kai susijusiai įmonei UAB „Domus estate“ periodiškai buvo pervedinėjamos piniginės lėšos su mokėjimo paskirtyje įrašu „PASKOLA“. Trečiasis asmuo bankroto byloje UAB „Ramsta Group“ nurodė ir pateikė duomenis, kad atsakovei neatsiskaitant už atliktus darbus UAB „Ramsta Group“ ir UAB „Domus Estate Retail 2019 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė skolos grąžinimo grafiką, pagal kurį UAB „Domus Estate Retail“ įsipareigojo 74 508,12 Eur dydžio skolą kasmėnesinėmis įmokomis padengti iki 2022 m. liepos 31 d., tačiau nei viena iš grafike nurodytų įmokų nebuvo sumokėta. Taigi, su kreditoriais buvęs vadovas neatsiskaitinėjo, o ir toliau teikė paskolas UAB „Domus Estate“, t. y. tikslingai didindama debitorinius įsiskolinimus, atitinkamai mažindama turto masę, iš kurios galėjo būti dengiami kreditoriniai reikalavimai. Be to, sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad sąmoningi vadovo veiksmai, kai įvairūs atsiskaitymai atliekami tarp susijusių įmonių, apsunkina jos kreditoriams galimybę laiku pastebėti, kad įmonė patiria finansinių sunkumų, negali laiku atsiskaityti už prekes ir paslaugas, kreditoriai negali laiku imtis skolų išieškojimo arba bankroto inicijavimo.

37. Pripažintina, kad UAB „Domus Estate Retail“ turtinės padėties dar didesnį pabloginimą lėmė sąmoningai blogas valdymas, bet ne verslo nesėkmė, kaip siekė įrodyti D. K. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nėra pagrindo vertinti, kad suinteresuotas asmuo, būdamas verslininkas, nesuprato bendrovėje susiklosčiusios finansinės situacijos kritiškumo, nesuvokė, jog dėl pirmiau nurodytų netinkamo valdymo veiksmų bendrovės kreditoriai neturės galimybių patenkinti savo reikalavimų iš bendrovės turto. Taigi, suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, t. y. neveikė taip, kaip turi veikti rūpestingas ir bendrovei lojalus vadovas, dėl ko buvo pažeistos kreditorių teisės. Nustačius, kad bendrovės vadovo sprendimai yra akivaizdžiai neprotingi ūkinės komercinės rizikos aspektu, bendrovės vadovo sprendimui netaikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-916/2018).

37. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendžia, kad UAB „Domus Estate Retail“ atitinkant nemokios įmonės būseną, o D. K. 2019 metais nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai, sudarant įmonei nuostolingus sandorius, pastarasis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio l dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Taip pat nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019-2020 metus, kas sąlygojo dar didesnius įsiskolinimus kreditoriams. Tokie buvusio vadovo veiksmai įrodo, kad jis nevykdė įstatymuose jam nustatytas pareigos, susijusios su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (teismo pastaba –išaiškinimai aktualūs ir taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas), ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu negalėjimu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pavyzdžiui, pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą akcentuota kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina tai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

40. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs vadovas nemokumo administratoriui perdavė dalį įmonės dokumentų. Buvęs vadovas D. K. nurodo, kad jis dokumentų neperdavė dėl objektyvių priežasčių – neteisėtų trečiųjų asmenų (A. Z.) užvaldymo. Kaip pagrįstai pareiškėja nurodo, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ), galiojusio iki 2022-04-30, 20 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir šiuo metu galiojančio Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies 5 punktą ūkio subjekto vadovas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti. Šios įstatyminės pareigos dėl prarastų dokumentų atkūrimo direktorius D. K. nevykdė.

42. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad buvęs bendrovės vadovas D. K. nevykdė jam įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, nes 2019 m., 2020 m., 2021 m. neparengė bei nepateikė juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinių. Tokie bendrovės vadovo veiksmai, t. y. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas juridinių asmenų registrui neabejotinai patvirtina, kad UAB „Domus Estate Retail“ buhalterinė apskaita buvo organizuota netinkamai, dėl ko buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės, Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatos, bet ir pareiškėjos UAB „Menga“ interesai, kuri negalėjo laiku ginti savo, kaip kreditorės, interesų, nes iš viešai prieinamų finansinių ataskaitų rinkinių (kurie kaip minėta juridinių asmenų registrui nebuvo teikti nuo 2019 m.), negalėjo nustatyti tikrosios bendrovės UAB „Domus Estate Retail“ finansinės padėties. Teismas su pareiškėjos argumentais sutinka, nes juos patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

42. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. BAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 straipsnio 2 dalis). Už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis).

43. Pagal bylos pateiktus 2018- 2020 įmonės balansus nustatyta, kad įmonės turtą sudarė tik trumpalaikis turtas ir jo didesnę dalį sudarė gautinos sumos. Specialisto išvadoje nurodoma, kad gautinų sumų vertės sumažėjimas nustatomas ir apskaitoje turėtų būti registruojamas vadovaujantis 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ (toliau – 18VAS) nuostatų 55, 62 punktus. Pagal 18VAS 55punktą finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Kiekvieno balanso datai įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, pagrįstų prieinama ir patikima informacija, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinusi nuostolį dėl vertės sumažėjimo. Pagal šio standarto skyriaus 57 punktą, jei tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma turi būti įtraukiama į to ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, kada nustatoma, kad šios sumos pirkėjas negrąžins. Pripažinus skolas beviltiškomis bei atlikus 2018-12-31 finansinių ataskaitų rinkinio koregavimą tuo principu, kad gautinos sumos realia verte ir pateikta informacija būtų patikima, reali UAB „Domus Estate Retail“ turto vertė 2018-12-31 buvo ne daugiau nei 633 151 Eur, o 2019-12-31 reali turto vertė buvo ne daugiau nei 736 187 Eur.

44. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu dėl patikrinimo akto nurodyta, kad VMI prie FM atliko pakartotinį UAB „Domus Estate Retail“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinį patikrinimą už 2019-07-01 – 2019-07-31, 2019-12-01 – 2019-12-31, 2020-04-01 –2020-04-30 laikotarpius. Patikrinimo aktu Bendrovei papildomai apskaičiuota 24 065 Eur PVM nustačius, kad Bendrovės įsigytos paslaugos nebuvo panaudotos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 58 straipsnio nuostatas. Bendrovė 2020 m. balandžio mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė elektros instaliacijos darbų įsigijimus pagal 3 (tris) UAB „Aknera“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 114 597,62 Eur ir 24 065,50 Eur PVM, iš viso už 138 663,12 Eur, kuriose nurodyta, jog taikomas atvirkštinis apmokestinimas, tačiau Bendrovė PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2020 m. balandžio mėn. nei 24 065 Eur pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais) nei atskaitomo pirkimo PVM pagal UAB „Aknera“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras nedeklaravo. Sprendimu nuspręsta patvirtinti patikrinimo aktą, kuriuo bendrovei papildomai apskaičiuota 24 065 Eur PVM; paskirta 7 219 Eur PVM bauda; apskaičiuoti 3 794,48 Eur PVM delspinigiai (nuo 1 897,24 Eur PVM delspinigių mokėjimo bendrovė buvo atleista).

48 Taigi, specialisto išvadoje konstatuota, kad sudarant 2018 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, nebuvo įvertintas gautinų sumų nuvertėjimas, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio, verslo apskaitos standartų nuostatas, t. y. nebuvo atlikti apskaitiniai įvertinimai abejotinų ir/ar beviltiškų skolų, dėl ko įmonės gautinos sumos bei finansinis turtas buvo apskaitytas netinkamai, dirbtinai padidinus turto vertę ir tokiu būdu klaidinant kreditorius. Taip pat mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM mokesčių mokėjimų vengimas. Darytina išvada, kad įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikymas sudarant 2018 metų balansą ir vėliau neteikiant Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų yra sąmoningi vadovo veiksmai neatskleisti įmonės tikrosios turtinės padėties. Įrodymų viseto pagrindu, konstatuotina, kad 2018-2020 įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai ir aplaidžiai turint tikslą neatskleisti tikrosios įmonės padėties. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 4 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai).

Dėl procesinės bylos baigties

44 Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų išvadai pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 2 dalies 1 punkto ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 4 punktų pagrindu.

45. Kartu pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš ĮBĮ (JANĮ) nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020). Lietuvos Aukščiausias Teismas, pritardamas anksčiau nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, 2021 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 (žr. nutarties 29 punktą) ir 2021 m. liepos 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 (žr. nutarties 47 punktą) pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, jog šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys), o, nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ (JANĮ) nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl atsakingo už bankrotą asmens

46. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

47. Byloje nustatyta, kad UAB „Domus Estate Retail“ vadovu nuo 2014-05-09 iki nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo (2022-01-26) buvo D. K.. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje ir siejama su vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bendrovės akcininko atsakomybė jos kreditoriams numatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir siejama su jo nesąžiningais veiksmais, be to, juridinio asmens dalyviui ir valdymo organo nariui taikomas bendrasis protingumo sąžiningumo standartas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bendroji įstatyminė pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nebūtų generalinio delikto atvejo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

48. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad bendrovę prie bankroto privedė sąmoningai blogas įmonės valdymas, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis), apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis). Tokiais veiksmais bendrovės vadovas mažino bendrovės turtą, kartu ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi teismas sprendžia, kad atsakingas už minėtus veiksmus (neveikimą) yra būtent įmonės vadovas D. K., ir tai lemia jo atsakomybę dėl tyčinio bankroto (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsniu, 70–71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjos UAB „Menga“ pareiškimą.

Pripažinti BUAB „Domus Estate Retail“, juridinio asmens kodas 303039851, bankrotą tyčiniu.

Dėl BUAB „Domus Estate Retail“, juridinio asmens kodas 303039851, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažinti suinteresuotą asmenį D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.