Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo P. P. ieškinys atsakovui M. Š. dėl 8 109,36 Eur skolos, 2 027,34 Eur palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir iš ieškovo atsakovui priteistos 3 607,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

21. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai – trys daugiabučio namo fotonuotraukos iš interneto svetainės neturi reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui ir teisingam išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimtini.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

23. Ieškovas ieškinio reikalavimus iš esmės grindė į bylą pateiktu dokumentu, kuriame nurodyta, jog 2012 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, surašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis – vienintelis originalus egzempliorius. Šiame dokumente nurodoma suma – 28 000 Lt. Taip pat įrašytas tekstas: „Pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį, aš, M. Š., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaunas, besąlygiškai įsipareigoju sumokėti dvidešimt aštuonis tūkstančius litų.“ Šiame dokumente nurodytas mokėjimo terminas – 2012 m. gruodžio 26 d., mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nurodytas vekselio davėjas M. Š., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ranka įrašyta „M. Š.“ ir parašas.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

31. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

32. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

33. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

34. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

35. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams, jog ieškovas neįrodė buvus paskolos teisinius santykius su atsakovu.

36. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pavyzdžiui, tam, kad nerealizuotas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis išvadomis, kad ieškovo į bylą pateiktame dokumente, kuriuo jis grindžia paskolos teisinius santykius, nėra niekaip nurodyta, jog atsakovas perdavė pinigus atsakovui ar kad atsakovas įsipareigojo šiame dokumente nurodytą pinigų sumą grąžinti būtent ieškovui. Be to, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, šiame dokumente netgi nėra nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja grąžinti jame nurodytą pinigų sumą būtent šio dokumento turėtojui. Kita vertus, šiame dokumente nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja ne grąžinti, o sumokėti minėtą pinigų sumą. Taigi, ieškovo į bylą pateiktas dokumentas niekaip nepagrindžia paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo.

38. Antra, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai yra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visuma. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai, kadangi jų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, kai dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos; liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516-695/2015, 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo paaiškinimai yra priešingi atsakovo paaiškinimams ir jų vertinti kaip labiau pagrįstų nėra jokio pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, vien jau vertinant pirmosios instancijos skundžiame sprendime nurodytus liudytojos G. P. paaiškinimų trūkumus ir prieštaravimus, šie paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi. Kita vertus, ši liudytoja yra ieškovo sugyventinė, dėl to taip pat kyla abejonių šių paaiškinimų objektyvumu. Galiausiai, ši liudytoja teismo posėdžio metu klausiama teismo aiškiai nurodė, kad nei ieškovo pateikto dokumento, kuriuo jis grindžia paskolos teisinius santykius, surašyme, nei pinigų perdavime atsakovui nedalyvavo. Darytina išvada, kad ši liudytoja šiais klausimai galėjo tik pakartoti tai, ką jai sakė ieškovas.

40. Trečia, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad iki kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2022 m. gruodžio 12 d. ar su ieškiniu 2023 m. kovo 23 d. ieškovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas atsakovui dėl paskolos grąžinimo, o atsakovas būtų ką nors į tai atsakęs ir tokiu būdu pripažinęs egzistuojant paskolos teisinius santykius. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 7 d., metu per baigiamąsias kalbas ieškovas nurodė, jog gali pateikti papildomus minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. telefoninį susirašinėjimą su atsakovu. Tačiau tokie ieškovo teiginiai, atsižvelgiant į tai, kad tokiems įrodymams gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui arba prašyti teismo juos išreikalauti ieškovas turėjo daugiau nei metus laiko, taip pat į tai, kad tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, vertintini kaip deklaratyvūs. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, bent kiek pagrindžiančių ieškovo ir liudininkės G. P. paaiškinimus, jog ieškovas dar 2012 m. paskolino atsakovui 28 000 Lt.

41. Tuo tarpu atsakovo paaiškinimus, jog jis skolinosi pinigų iš trečiojo asmens S. Ž. ir kad būtent jam atsakovas buvo surašęs ieškovo pateiktą dokumentą, kuriuo ieškovas grindžia paskolos teisinius santykius, patvirtino pats liudininkas S. Ž.. Sutiktina, jog atsižvelgiant į tai, kad šis liudininkas yra atsakovo pusbrolis, taip pat į tai, kad teisme liudijo atsakovo sesuo S. Š., šių liudininkų paaiškinimai taip pat gali kelti abejonių jų objektyvumu. Vis dėlto šie asmenys savo liudijimais niekaip nepatvirtino ir abejonių jų paaiškinimais buvimas nepatvirtina aplinkybių, kurias turi įrodyti būtent ieškovas, t. y. paskolos dalyko (pinigų) perdavimą atsakovo nuosavybėn ir atsakovo įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą grąžinti būtent ieškovui.

42. Ieškovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad, apklausiant jį pirmosios instancijos teisme, jam nebuvo suteikta galimybė turėti atstovą. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. CPK 246 straipsnis reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis šiuo straipsniu šalies atstovo neatvykimas į teismo posėdį, kai atvyksta pati šalis, nėra pagrindas atidėti teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo atidėtas būtent dėl ieškovo, ieškovo atstovo neatvykimo iš anksto nepranešus, taip pat į tai, jog ieškovui buvo sudaryta galimybė pakeisti atstovą, taip pat į tai, kad ieškovas be atstovo dalyvavo tik viename teismo posėdyje, o kituose dalyvavo kartu su atstovu, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės ieškovui bylos nagrinėjimo metu turėti atstovą.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovui pirmosios instancijos teisme pateikiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktos visos klientui išrašytos sąskaitos faktūros su ataskaitomis, kuriose detalizuoti visi atlikti veiksmai. Ieškovas nė dėl vieno veiksmo ir sugaišto laiko konkrečiai nepasisakė ir tik formaliai prašė bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad kurios nors atsakovo patirtos išlaidos buvo nerealios, nebūtinos ar nepagrįstos ar neatitiktų Rekomendacijose nustatytų dydžių. Pavyzdžiui, atsakovo atsiliepimas į ieškinį advokato padėjėjo buvo pateiktas 2023 m. balandžio 18 d. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktais vien už šią teisinę paslaugą nustatytas maksimalus dydis yra 3 800,60 Eur (1 900,30 Eur x 2,5 koef. x 80 proc.). Vertinant visas kitas suteiktas teisines paslaugas – kitų procesinių dokumentų teikimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt., atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, nelaikytina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui iš ieškovo priteistos 3 607,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.

45. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 it kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, kad tam tikros išvados dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo padarytos tik atsižvelgiant į atsakovo ir atsakovo liudytojų paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

48. Kaip minėta, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis CPK 93 straipsnio prasme priimama atsakovo naudai.

50. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 689,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš ieškovo atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovo M. Š. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus – tris daugiabučio namo fotonuotraukas.

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo P. P. atsakovui M. Š. 1 689,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.