Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus, 259 straipsnio 2 dalį galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 27 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 27 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 21 diena (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. spalio 10 d., dieną).Komisija 2016 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam M. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 10 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. N., konstatavęs, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. N. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes išvadai, jog lygtinai paleistas M. N. laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra pagrindo.Nuteistasis M. N. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apeliantui Komisijos nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad Komisija turi ilgametę patirtį, taikant lygtinį paleidimą, todėl jos nutarimas laikytinas įstatymiškai pagrįstas, logiškas ir kompetentingas.Nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad dar nebus įgyvendinta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, skundo autorius darys naujas nusikalstamas veikas, skunde pabrėžiama, kad laikantis tokios pozicijos, apeliantas tam, jog nedarytų naujų nusikaltimų, turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos. Be to, toks teismo tvirtinimas, skundo autoriaus nuomone, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.Skunde pažymima, kad teismas pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį turi tik patvirtinti Komisijos nutarimą, o ne nagrinėti lygtinio paleidimo klausimą iš naujo. Anot apelianto, tokiu būtu apylinkės teismas pažeidė Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendaciją (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kur pasakyta, kad lygtinai paleisti turi būti visi nuteistieji, atitinkantys lygtinio paleidimo sąlygas. Tvirtinama, kad teismas nevertinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Nr. 602-126/2015, kur pasisakyta dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo.Anot apelianto, apylinkės teismas taip pat pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, kur pasakyta, jog negalima du kartus teisti už tą patį nusikaltimą. Teismas, netaikydamas lygtinio paleidimo skundo autoriui dėl jo padaryto nusikaltimo ir kitų aplinkybių, baudžia apeliantą, nors už tai jis jau yra nubaustas. Akcentuojama, kad teismas turi vertinti tik skundo autoriaus elgesį bausmės atlikimo metu. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas šiuo metu neturi nuobaudų, nes daugiau nei metus neturi jokių pažeidimų, jo pažanga reali ir ją įvertino Komisija, o apylinkės teismas tuo abejojo, rėmėsi abstrakčiais argumentais. Teigiama, kad iš skundžiamos nutarties neaišku, kokius kriterijus reikia atlikti ir kokia turi būti motyvacija, siekiant būti paleistam lygtinai. Pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas turėtų būti norma, o ne privilegija, bendrąja taisykle, o ne išimtimi, kuri kartais atrodo korumpuota. Skundo autoriaus manymu, argumentacijos trūkumas yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.Nuteistojo M. N. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą M. N. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. N. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (40 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios buvo įvertintos Komisijos, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad M. N. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą, socialinės reabilitacijos, EPP, integracijos programose, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijos, mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (buvo nustatyti 48 balai pagal „OASys“, dabar 40 balų), tačiau rizika išlieka artima vidutinei. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (3 kartus), ir baustas (5 kartus), 2 kartus už padarytus pažeidimus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors drausminės komisijos svarstymuose M. N. nebuvo paskirtos nuobaudos, o paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad M. N. laikytis režimo reikalavimų kartais pritrūkdavo valios ir vertybinės motyvacijos. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. N. praeityje ne visuomet apgalvodavo galimas savo elgesio pasekmes, yra naudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti jam paklustų, įvykdė smurtinį nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 4 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje); mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių, ne visuomet pasirenkami tinkami elgesio modeliai); nuostatos (ankstesni režimo pažeidimai – bausmės atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus, drausminių nuobaudų turėjimas)), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.