Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, gynėjams adv. Ričardui Girdziušui, Karinai Račkauskienei, Vytautui Merkšaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. N. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, , nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 8 p, 260 str. 1 d.,

E. D. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 2007-09-10 pagal BK 180 str. 1 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, 2008-10-29 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2010-10-22 paleistas atlikus bausmę, 2012-02-08 pagal BK 186 str. 1 d. 7 MGL (910 Lt) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 8 p, 259 str. 2 d.

K. S. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Sodų bendrija (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2008-10-14 pagal BK 294 str. 2 d. 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, 2010-04-28 paleistas atlikus bausmę kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 8 p, 259 str. 2 d.

M. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 2007-02-27 pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo, 2007-05-31 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-02-27 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės apribojimo, 2008-08-19 laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 paromis arešto, 2008-10-14 pagal BK 294 str. 2 d. 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007-05-31 teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kuri 2008-09-19 pakeista 45 parų areštu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 5 dienoms, 2010-03-05 paleistas atlikus bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d.

E. T. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-13 apie 0-0.15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame bare (duomenys neskelbtini) tarp K. S., E. D. bei nukentėjusiųjų M. P. ir S. K. kilus žodiniam konfliktui, M. N., K. S. ir E. D. dėl chuliganiškų paskatų susitarė užpulti nukentėjusiuosius. Tuo tikslu M. N., E. D. ir K. S., prie turėdami ne mažiau kaip du peilius, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie baro (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje laukė, kol M. P. ir S. K. išeis iš baro, o šiems išėjus ir sėdus į automobilį tikslu išvykti iš įvykio vietos, chuliganiškais veiksmais, nepaisydami greta buvusių žmonių ir pagal pavojaus signalą atvykusio saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) darbuotojo, išprovokavo konfliktą – metė nukentėjusiųjų automobilio „Audi A4“ link stiklinį alaus butelį, užgauliojo ir tyčiojosi iš M. P. ir S. K., o E. D. pro pravirą automobilio dešinės pusės priekinį langą bandė suduoti smūgį kumščiu S. K. į veidą. M. P. ir S. K. išlipus iš automobilio, dėl chuliganiškų paskatų – viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir smurto veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, trikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, užpuolė nukentėjusiuosius: E. D. užpuolė S. K., sudavė nukentėjusiajam ne mažiau šešių smūgių peiliu – du į pilvą, vieną į dešinę krūtinės pusę, tris į nugarą, padarant kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje su pasieninės krutinplėvės pažeidimu, kraujosruvą širdiplėvės riebaliniame audinyje lydimą kraujavimo į krutinplėvės ertmę dešinėje; kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo kairės pusės žaizdą su pasieninės pilvaplėvės pažeidimu lydimą kraujavimo į pilvaplėvės ertmę; aklas durtines-pjautines žaizdas pilve, nugaros kairėje, juosmens kairėje, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta S. K. sveikata; K. S. ir M. N. užpuolė M. P., po ko M. N., sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius peiliu, taip pat E. D., sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį peiliu, dėl ko buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės dešinėje su pasieninės krutinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu lydima kraujavimo į dešinę krutinplėvės ertmę; aklos durtinės-pjautinės žaizdos kairiajame dilbyje ir juosmens kairėje, dėk ko buvo sunkiai sutrikdyta M. P. sveikata.

Be to M. N. 2012-01-27 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ne mažiau kaip 2,26 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių), kurias atsinešė į butą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute M. N. 2012-01-27 iki 21 val. 30 min. neteisėtai laikė ne mažiau kaip 2,26 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) bei ją vartojo, kol 2012-01-27 apie 21 val. 30 min. šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl kaltinimų M. N., E. D. ir K. S. pagal BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p, 8 p

Kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-08-12 vėlai vakare ėjo netoli naktinio baro ir sutiko K. S. bei E. D.. Pasikalbėjus šie kaltinamieji nuėjo į barą nusipirkti alaus, o jis liko laukti prie K. S. automobilio „Opel Vectra“. Grįžę E. D. ir K. S. pasistatė alaus butelius ant automobilio ir toliau visi kalbėjosi. Netrukus iš baro išėjo grupė jaunuolių, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Šie jaunuoliai įsėdo į šalia K. S. automobilio stovėjusį automobilį „Audi“. Tuo metu vienas ant automobilio stovėjęs butelis nukrito ant žemės ir sudužo. Jaunuoliai iš šalia stovėjusio automobilio atsidarė langus ir pradėjo priekaištauti, kad metė į juos butelį. Po to visa minėtų jaunuolių kompanija išlipo iš automobilio ir juos užpuolė. Jis gavo smūgį į veido sritį, nuo kurio nukrito ant žemės. Vienas asmuo iš minėtos kompanijos buvo suėmęs jo rankas, taip pat bandė smaugti. Staiga viskas nurimo. Pakėlęs galvą pamatė nubėgantį E. D.. Kažkas jį pakėlė ir kaltinamasis nuėjo namo. Minėto vakaro metu buvo blaivus, narkotinių ar psichotropinių medžiagų taip pat nebuvo vartojęs. Peilio neturėjo, kas sužalojo nukentėjusiuosius nematė. Mušti jaunuolių, sėdėjusių „Audi“ automobilyje, nei vienas iš su juo buvusių asmenų neketino ir kad kuris nors vartotų smurtą tų asmenų atžvilgiu nematė. Kokius veiksmus atliko K. S. ir E. D., taip pat nematė, tačiau kaltinamojo nuomone, būtent E. D. jį apgynė nuo užpuolikų. Kodėl kai kurie įvykio liudytojai nurodo, kad tai jis sužalojo M. P., paaiškinti negali.

Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog 2011-08-12 vakare būdamas pas draugą, nusprendė išgerti alaus, todėl išėjo į barą nusipirkti. Prie baro sutiko K. S.. Su juo pasikalbėjo ir kartu užėjo į barą. Viduje pamatė 4-5 jaunuolių kompaniją. Minėti asmenys buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Vienas jų, S. K., stovėjo prie baro ir bendravo su barmene. Kadangi jis negalėjo prieiti prie tos vietos, kur buvo barmenė, nukentėjusiojo paprašė pasitraukti. S. K. agresyviu tonu kažką necenzūrinio jam atsakė. Tuo metu K. S. barmenė padavė keturis butelius alaus. Tai pamatęs iš kišenės išsitraukė piniginę, norėdamas sumokėti už alų. Supratęs, kad už alų sumokėjo K. S., piniginę įsidėjo atgal į kišenę ir išėjo iš baro. Prie baro nusprendė parūkyti ir tik tuomet eiti pas draugą. Rūkydamas sutiko M. N.. Jie visi trys – jis, K. S. bei M. N. stovėjo už baro prie K. S. automobilio „Opel Vectra“, rūkė bei gėrė alų. Tai truko apie 15 minučių (kitoje apklausos dalyje nurodo, kad išėjęs iš kiosko prisidegė cigaretę, atsidarė alaus butelį ir iš baro išėjo nukentėjusieji). Tada iš baro išėjo minėtų neblaivių jaunuolių kompanija ir sulipo į šalia stovėjusį automobilį „Audi“. Jis netyčia paspyrė šalia ant žemės stovėjusį tuščią alaus butelį ir šis sudužo. Tuo pasinaudoję, nukentėjusieji pradėjo jį ir kitus kaltinamuosius plūsti necenzūriniais žodžiais, po to visa minėtų jaunuolių kompanija išlipo iš automobilio ir puolė jį mušti. Gavo smūgį buteliu, tuomet gindamasis užsidengė veidą. Smurtui nesiliaujant iš kišenės išsitraukė peiliuką ir, norėdamas apsiginti, pradėjo juo mojuoti priešais save. Sužeisti nieko nenorėjo. Vienu metu pamatė, kad šalia guli M. N., o jį užpuolę du asmenys. Vienas jų, nukentėjusysis M. P., smaugė M. N., norėjo atimti iš jo grandinėlę. Jis puolė gelbėti šį kaltinamąjį. Peiliu smogė nežiūrėdamas kur pataikys. Taip elgiantis pavyko apginti M. N.. Tuomet numetė peilį ir pabėgo. Turėtas peilis buvo nedidelis, jo geležtė apie 4 cm ilgio.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno (b. l. 88 T. 4) E. D. paaiškino, kad 2011-08-12 nuo pat ryto vartojo alkoholinius gėrimus, o 2013-08-13 apie 0.13 val. atvyko į barą nusipirkti alaus. Nusipirko du butelius. Baro viduje matė neblaivių jaunuolių kompaniją, kuri jam išėjus, sekė iš paskos. Minėta jaunuolių kompanija sulipo į automobilį „Audi“. Tuomet tarp jo ir tų asmenų kilo konfliktas. Jaunuoliai išlipo iš automobilio, pradėjo su E. D. stumdytis. Jis iš sportinio kostiumo kišenės išsitraukė peilį ir smogė kažkuriam iš jaunuolių. Specialiai į vieną ar kitą netaikė, viso peiliu smogė 8-9 kartus. Suprato, kad tokiais savo veiksmais galėjo sužaloti jaunuolius. Smogęs peilį numetė, o pats pabėgo. Įvykio metu M. N. buvo nuėjęs už kiosko, šalia savęs jo nematė.

Kaltinamasis K. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-08-12 vėlai vakare atvažiavo prie baro. Automobilį paliko šalia baro aikštelėje. Eidamas sutiko E. D., o netrukus ir kitą kaltinamąjį – M. N.. Jiems pasiūlė išgerti alaus. Kartu su E. D. užėjo į barą, o M. N. paprašė pasilikti prie jo automobilio „Opel Vectra“. Bare buvo keletas neblaivių jaunuolių, kurie ginčijosi su pardavėja. Jis šių asmenų paprašė pasitraukti, nes jie buvo užstoję priėjimą prie prekystalio. Jaunuoliai buvo neblaivūs, agresyvūs, todėl tarp jo ir vieno iš minėtų asmenų – pardavėjos vyro S. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu galėjo pavartoti ir necenzūrinius žodžius. Pardavėja juos nuramino. Tuomet su E. D. nusipirko alaus ir grįžo prie automobilio, kur trise gėrė alų. Žodžio „papjausim“ nei jis nei E. D. bare nesakė. Po kokių 10-15 min. iš baro išėjo ir minėtų jaunuolių kompanija, kuri įlipo į šalia stovėjusį automobilį „Audi“. Dar po kelių minučių kažkuris iš jaunuolių atidarė automobilio langą ir pradėjo juos plūsti. Netrukus visi jaunuoliai išlipo iš automobilio ir puolė E. D. bei M. N.. Paskutinis iš išlipusiųjų puolė ant jo, tačiau jis atsitraukė už baro kampo, tuomet pagąsdino puolusįjį ir šis pasišalino. Sugrįžus į konflikto vietą, viskas buvo pasibaigę. Nukentėjusiųjų įvykio vietoje nebebuvo. M. N. gulėjo ant žemės. Jis pakėlė šį kaltinamąjį, parūkė 5 minutes ir išvažiavo. Peilio pas kitus kaltinamuosius nematė. Nei vienas iš su juo buvusių asmenų butelio į nukentėjusiųjų automobilį nemetė, konflikto iniciatoriai buvo patys nukentėjusieji. Kas juos sužalojo nematė, kodėl nukentėjusieji, būdami konflikto iniciatoriai, patys kvietė apsaugą, pasakyti negali.

Nukentėjusysis S. K. paaiškino, kad 2011-08-12 vakare su M. P. išgėrė alaus, o po jie kartu, taip pat T. P., automobilį vairuojant E. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį visą parą veikiantį barą, kuriame dirbo jo žmona, nusipirkti dar alaus. Nuvykę nusipirko kelis butelius, kuriuos pradėjo gerti baro patalpose, stovėdami šalia prekystalio. Taip jiems bestovint ir kalbantis, į barą užėjo du asmenys. Vienas jų stambesnis, geltonais marškinėliais, keikdamasis liepė dingti iš tos vietos. Jis paklausė šio asmens, ar jam vietos neužtenka, taip pat su šiuo asmeniu apsižodžiavo. Kitas iš atėjusiųjų, apsirengęs baltos spalvos sportiniu kostiumu, pagrasino bei vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad jam bus blogai. Po to šie asmenys iš baro išėjo. Greta įėjimo stovėjo šių asmenų draugas, kuris irgi pagrasino juos papjauti. Kadangi minėti asmenys liko stovėti lauke ir, kaip buvo galima suprasti, laukė jų išeinančių, L. K. iškvietė baro apsaugos darbuotojus. Atvykus apsaugos darbuotojui jie visi išėjo iš baro ir nuėjo link automobilio, kuriuo atvažiavo. Susėdus, automobilis iš karto neužsivedė. Tuo metu link jų automobilio buvo mestas butelis. Jis atsidarė langą pasiaiškinti. Tuomet vienas iš asmenų prie jo pribėgo ir sudavė į veido sritį. Jis ir M. P. išlipo iš automobilio norėdami išsiaiškinti. Netrukus pajuto dūrius peiliu į nugaros sritį. Kai atsisuko, norėdamas apsiginti, pajuto dar kelis dūrius peiliu į krūtinės sritį. Dūręs peiliu asmuo pabėgo, o jis atsisėdo ant šalia baro buvusio suoliuko. Viso jam buvo peiliu durta šešis kartus. Rankomis ar kojomis jo nemušė. Kaip buvo sužalotas M. P., nematė.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. vėlai vakare, prieš vidurnaktį, jis, jo brolis T., S. K. ir E. K. nuvyko į barą (duomenys neskelbtini), kur dirbo S. K. žmona. Visi, išskyrus S. K., jau buvo šiek tiek išgėrę alaus. Bare nusipirko dar kelis butelius alaus ir prie baro stovėdami gėrė, kalbėjosi su L. K.. Netrukus atėjo kaltinamieji. Du iš jų užėjo į vidų, o dar vienas ar keli liko lauke. Iš šių asmenų elgesio matėsi, kad jie yra apsvaigę – ar nuo alkoholio, ar nuo narkotinių (psichotropinių) medžiagų. Kaltinamieji iškart pradėjo elgtis agresyviai, prikibo prie kito nukentėjusiojo – S. K., plūdosi, liepė „dingti iš čia“. Jis pats pasitraukė į šoną, užleisdamas kaltinamuosius, o S. K. atsakė „ką vietos mažai“. E. D. bei K. S. ir toliau elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, o vienas iš kaltinamųjų, stovėjęs prie durų, pagrasino žodžiais „ką papjauti?“. Iš tokio elgesio suprato, kad jiems gresia realus pavojus, be to, išėję kaltinamieji nesiskirstė, neišvažiavo, o liko jų laukti šalia baro, todėl L. K. iškvietė baro apsaugos darbuotojus. Atvykus apsaugos darbuotojui jie visi nuėjo iki savo automobilio ir ketino važiuoti namo. Netoliese stovėjo kitas automobilis, prie kurio buvo kaltinamieji M. N., E. D. ir K. S.. E. K. nepavyko užvesti automobilio ir tuo metu kažkuris iš kaltinamųjų metė butelį link jų automobilio. S. K. atsidaręs langą, kažką pasakė. Tuomet vienas iš kaltinamųjų puolė prie lango. Jis pats, neapsikentęs tokio elgesio, išlipo iš automobilio ir ėjo link tų asmenų, o du iš jų ­– K. S. ir M. N., link jo. Su vienu iš jų, stambesniu, tai yra K. S., susigrūmė, abu nukrito ant grindinio prie gatvės. Tuo metu kitas jį užpuolusiųjų, prišokęs dūrė jam peiliu keletą kartų į įvairias kūno vietas. Dūrė kur pataikė, kad bandytų atsukti ir pataikyti į gyvybiškai svarbias kūno vietas, nepajuto. Smūgių nei rankomis, nei kojomis šis asmuo nesudavė. Gindamasis jis be to sugriebė dūrusiam peiliu asmeniui už megztinio rankovės, tačiau užpuolikas išsinėrė ir pabėgo. Kas sužalojo S. K. nematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno dvi dienos po įvykio liudytojas S. S. paaiškino (b. l. 194-196 T. 1), kad 2011-08-13 apie 0.00 val. atvyko į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Bare dirbo L. K., taip pat buvo jos vyras S. K. ir keli jo draugai. Perkant alų išgirdo nukentėjusįjį S. K. sakant, kad už baro prie automobilio laukia keli jaunuoliai, norintys juos sumušti. L. K. jam paaiškino, jog į barą buvo atėję du asmenys iš tų laukiančių ir prikibo prie jos sutuoktinio bei jo draugų. Ji paaiškino, kad iškvietė apsaugos darbuotojus bei paprašė jo iškviesti policijos pareigūnus. Tuo metu atvažiavo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas ir L. K. liepė savo sutuoktiniui su draugais vykti namo. S. K. ir jo draugams įsėdus į automobilį „Audi“, prie šio automobilio priėjo šalia stovėję trys jaunuoliai. Vienas jų buvo baltos-juodos spalvos sportiniu kostiumu, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, antrasis – tamsios spalvos sportiniu kostiumu, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 20-24 metų amžiaus, trečiasis – tamsios spalvos sportiniu kostiumu, vidutinio kūno sudėjimo, apie 178 cm ūgio, tamsių plaukų ir apie 25 metų amžiaus. Šie asmenys pradėjo trankyti S. K. automobilį, o vienas jų, kuris buvo apsirengęs baltos-juodos spalvos sportiniu kostiumu, į automobilį metė alaus butelį (tačiau nepataikė). Tuomet S. K. ir du jo draugai išlipo iš automobilio ir pradėjo minėtus jaunuolius raminti, tačiau šie pradėjo mušti nukentėjusįjį S. K. ir jo draugus. Matė, kad S. K. susikibo su jaunuoliu, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos sportiniu kostiumu, apie 25 metų amžiaus, apie 178 cm ūgio ir jie nugriuvo ant žemės. Po to kai jie atsistojo, asmuo puolęs S. K. rankoje laikė peilį ir sakė „nu, dabar ateik čia“. Tuomet apsaugos darbuotojas, pribėgęs prie to asmens, gumine lazda jam iš rankos išmušė peilį. Jaunuolis, iš kurio rankų išmušė peilį, nubėgo ir įsėdo į automobilį „Opel Vectra“. Tuo pačiu metu nuo baro link (duomenys neskelbtini) žiedo nubėgo jaunuolis, apsirengęs baltos-juodos spalvos sportiniu kostiumu. Šio įvykio metu buvo sužaloti S. K. ir jo draugas.

Kitą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, praėjus pusei metų po įvykio, liudytojas S. S. patvirtino (b. l. 199-200 T. 1), kad atvykus į barą nusipirkti alaus iš L. K. sužinojo, kad lauke esantys jaunuoliai neleidžia išvažiuoti jos sutuoktiniui S. K. bei jo draugams, nori juos sumušti. Šios moters paprašytas iškvietė policijos pareigūnus. Nusipirkęs alus jis atsistojo prie draugo automobilio, kuriuo buvo atvažiavęs ir stebėjo situaciją. Matė tarp baro ir automobilių stovėjimo aikštelės bevaikštančius 3-5 vaikinus, tarp kurių buvo jo atpažintas K. S., taip pat vaikinas baltos spalvos sportiniu kostiumu bei juodai ar tamsiai apsirengęs jaunuolis, kurie galiausiai sustojo prie automobilio „Opel Vectra“. Netrukus atvyko apsaugos darbuotojas ir L. K. liepė sutuoktiniui ir jo draugams eiti ir važiuoti namo. Nukentėjusiesiems įsėdus į automobilį, išgirdo dūžtančio butelio garsą, o minėtus asmenis šaukiančius necenzūrinius žodžius, grasinimus, kvietimus ateiti prie jų. O vienas jų, apsirengęs baltos spalvos sportiniu kostiumu, metė į automobilį butelį alaus, tačiau nepataikė. S. K. ir jo draugams išlipus iš automobilio, kilo sumaištis, prasidėjo muštynės. Matė, kad tamsiai apsirengęs jaunuolis rankoje turėjo peilį, kad turėtu peiliu kelis kartus dūrė vienam iš nukentėjusiųjų, tačiau kuriam, pasakyti negali. Po kelių dūrių apsaugos darbuotojas, jo prašomas, minėtam jaunuoliui turėta gumine lazda išmušė iš rankų peilį. Tada užpuolikas nubėgo ir įsėdo į automobilį „Opel Vectra“. Į automobilį įsėdo ir K. S. ir jie nuvažiavo. Taip pat matė, kaip jaunuolis baltu sportiniu kostiumu nubėgo link (duomenys neskelbtini). Apklausos metu liudytojui S. S. parodžius vaizdo įrašą iš bare esančios vaizdo stebėjimo kameros, jis atpažino į barą užėjusius K. S. ir minėtą jaunuolį baltos spalvos sportiniu kostiumu. Taip pat tarpduryje matė ir jaunuolį juodu viršutiniu drabužiu, kuris vėliau peiliu smogė vienam iš nukentėjusiųjų.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Darbuotojai paspaudus pavojaus mygtuką, jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį barą. Prisimena, kad ten vyko dviejų jaunuolių grupių konfliktas, kurio metu buvo sužaloti keli asmenys. Baro turtą nuo nuostolių apsaugojo, o į konfliktą nesikišo. Matė, kad buvo mėtomi alus buteliai, kad vienas asmuo peiliu badė kitą, tačiau keli asmenys – vienas ar du sužalojo nukentėjusiuosius pasakyti negali. Smulkiau įvykio neprisimena, tačiau patvirtino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir tyrėjo R. M., įvykio aplinkybes nurodė teisingai. Tačiau, jo nuomone, įvykio aplinkybes geriau turėjo atsiminti apklausiamas iš karto po įvykio, negu praėjus pusei metų (tyrėjo R. M.), kadangi dėl jo darbo pobūdžio tenka dalyvauti (matyti) daugybėje panašių įvykių ir jų detalės gali susimaišyti. Peilį tikrai matė pas žemo ūgio asmenį (jo nuomone, iš kaltinamųjų akivaizdžiai žemiausias E. D.). Ar turėta gumine lazda kam sudavė, neprisimena, bet tikrai niekam neišmušė iš rankos peilio.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, D. L. paaiškino, kad 0.05 val. gavo pranešimą nuvykti į barą (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu asmuo, prisistatęs S. S., paaiškino, kad bare kilo konfliktas tarp klientų. Matė dvi jaunuolių grupes, kurios sėdo į šalia stovėjusius automobilius. Tuo pačiu metu išgirdo kaip vienas iš į automobilį „Opel Vectra“ sėdančių jaunuolių į gretimą automobilį lipančius išvadino įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. Tuomet abi kompanijos išlipo iš automobilių ir pradėjo vieni kitus įžeidinėti, žeminti. Taip pat pradėjo mėtyti alaus butelius. Po to pamatė konfliktuojančius asmenis, bėgančius link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kaip vienas jaunuolis parvertė ant grindinio jaunuolį iš kitos kompanijos ir pradėjo jį mušti rankomis. Jis puolė skirti ir tuo metu išgirdo šaukiant „peilis“ bei pamatė netoli jo apie 20-25 metų amžiaus jaunuolį, apsirengusį tamsiu sportiniu kostiumu, kuris dūrė peiliu parverstam ant žemės kitam asmeniui. Jis tam asmeniui sudavė per nugarą gumine lazda, po ko jaunuolis pabėgo, o bėgdamas prie gatvės numetė peilį. Dar keli iš užpuolusiųjų pabėgo, o du įsėdo į automobilį „Opel Vectra“ ir išvažiavo.

Apklausiamas dar kartą, 2012-03-21, liudytojas D. L. nurodė, kad patvirtina ankstesnės apklausos metu papasakotas įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad konfliktą pradėjo jaunuolių kompanija, atvykusi automobiliu „Opel Vectra“, kurie pradėjo mėtyti į kitą grupę jaunuolių alaus butelius, plūsti juos, o šiems išlipus prasidėjo muštynės. Konfliktas ir muštynės prasidėjo automobilių aikštelės krašte prie baro, o paskui persikėlė ant žolės priešais barą. Netrukus jis išgirdo šauksmą “subadė, papjovė“ ir pamatė nuo šaukiančio asmens nubėgantį neaukštą jaunuolį, kuris vilkėjo baltos spalvos sportiniu kostiumu. Šis asmuo nubėgo link (duomenys neskelbtini). Tuoj pat pamatė kitą asmenį iš tos pačios kompanijos, apsirengusį tamsios spalvos bliuzonu, kuris prie pat (duomenys neskelbtini). atlikinėjo judesius ranka, lyg badytų peiliu. Jis pribėgo prie šio jaunuolio ir trenkė vieną kartą turėta gumine lazda jam per nugarą, po ko šis metė peilį ir pabėgo.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad 2011-08-12 apie 23 val. buvo užėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Begeriant alų priėjo M. N., pasisveikino. Tuoj pat netoliese prasidėjo muštynės, pamatė ant žemės gulintį kaltinamąjį M. N.. Jį buvo užpuolę du asmenys, kurie bandė nuo kaklo M. N. nuplėšti grandinėlę. Netoliese matė besiginčijantį E. D.. Taip pat matė, kad šis kaltinamasis kažkurį iš nukentėjusiųjų badė peiliu. E. D. iš pradžių subadė vieną, paskui pribėgo prie kito ir taip pat subadė. Ar matė K. S. neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, kadangi nenorėjo įsivelti į šį procesą. Be to pareigūnai jam sakė, kad viską galės papasakos teisme.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų (b. l. 42-43, 58 T. 2) V. V. patvirtino, kad prie baro, gerdamas alų, buvo sutikęs M. N., tačiau po to nuėjo į tualetą ir kas įvyko nematė. Grįžus konfliktas jau buvo pasibaigęs. Matė tik sužalotus jaunuolius.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad yra dirbęs (duomenys neskelbtini) PK tyrėju. Barą (duomenys neskelbtini), žino. Prisimena, kad prie to baro buvo sužaloti du asmenys. Paaiškino, kad apklausų metu užfiksuodavo tik tai, ką apklausiami asmenys nurodydavo. Pripažino, kad apklausiamų žmonių parodymai nebūdavo identiški. Žmonių parodymai keisdavosi. Tai, praėjus kuriam laikui, apklausiamieji pradėdavo neigti, ką sakė anksčiau, tai atsimindavo naujas aplinkybes. Dauguma apklaustųjų žodis į žodį nepakartodavo anksčiau duotų parodymų, kai kurias aplinkybes pamiršdavo, kai kurias prisimindavo.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad dirba Kriminalinės policijos biure. Atliekant ikiteisminį tyrimą teko apklausti liudytoją D. L.. Apklausos turinio neprisimena, tačiau patvirtino, kad apklausos protokole buvo užfiksuota tik tai, ką pasakojo liudytojas. Taip pat jo parodymus užfiksavo parodymų patikrinimo vietoje metu, ir parodymų atpažinti metu.

Liudytoja Ž. Č. paaiškino, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate operatyvinėje grupėje tyrėja. Gavusi pranešimą apie įvykį, nuvyko į įvykio vietą. Prisimena, kad buvo pranešimas, jog atvykę į barą asmenys konfliktavo su barmenės draugais, konfliktas vyko pačiame bare, o kai vietos pritrūko, įtariami asmenys pasišalino iš baro ir stovėjo prie mašinos, laukdami barmenės draugų. Po to konfliktas vyko už pastato prie automobilio. Jo metu peiliu buvo sužaloti du asmenys. Apklausas atliko įvykio vietoje. Jų metu stengėsi užfiksuoti pačias reikšmingiausias, susijusias su įvykiu, aplinkybes, kad susidaryti situacijos vaizdą. Tokių apklausų metu apklausiamieji dažnai būna susijaudinę, kas gali trukdyti papasakoti įvykio detales, tačiau ne esmę.

Kaip matyti iš bendrojo pagalbos centro pranešimo (b. l. 24 T. 1), 2011 m. rugpjūčio mėn. 13 d. 0.03 val. ir 0.12 val. buvo užfiksuoti du pranešimai apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie naktinio baro reikalingas policijos ekipažas. Pirmą kartą skambino viešojo saugumo tarnybos pareigūnu prisistatęs asmuo, antrą kartą skambinęs asmuo neprisistatė.

Nukentėjusiojo S. K. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b. l. 29-30 T. 1), grafoje nusiskundimai užfiksuota, kad buvo užpultas nepažįstamų dviejų asmenų ir sužalotas peiliu.

Nukentėjusiojo M. P. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b. l. 27-28 T. 1), grafoje nusiskundimai užfiksuota, kad konflikto metu nepažįstami asmenys sužalojo peiliu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 33-40 T. 1) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra visą parą dirbantis baras. Ant prie baro esančio takelio užfiksuotos trys raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Ant gatvės važiuojamosios dalies krašto rastas atlenkiamas metalinis peilis, ant kurio dėmės, panašios į kraujo. Paimtos nuoplovos nuo dėmių, panašių į kraują, kvapo pėdsakas.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 111-115 T. 1) nukentėjusysis M. P. parodė įvykio vietą, naktinį barą, kuriame 2011-08-12 apie vidurnaktį, kilo konfliktas tarp jo, S. K. iš vienos pusės ir į barą atvykusių jaunuolių iš kitos pusės. Nukentėjusysis paaiškino, kad tie jaunuoliai, kilus konfliktui, grasino juos „paštyrinti, papjauti“. Taip pat M. P. parodė vietą už baro esančioje aikštelėje, kurioje minėti jaunuoliai prie automobilio „Opel Vectra“, už keleto metrų nuo S. K. automobilio „Audi“ laukė, kol jis bei kitas nukentėjusysis išeis iš baro. M. P. paaiškino, jog atvykus apsaugos darbuotojui jis su draugais įsėdo į automobilį „Audi“ ir ketino važiuoti, tačiau kažkuris iš minėtų jaunuolių metė butelį link jų automobilio, taip pat vienas iš jų pribėgo prie atviro lango ir smūgiavo sėdėjusiam S. K.. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad po tokių jaunuolių veiksmų jis išlipo iš automobilio ir susikibo su kažkuriuo iš jaunuolių. Parodė tą vietą, ji yra už baro asfaltuotoje automobilių aikštelėje, šalia žalios vejos. Besimušant su juo atsidūrė šalia (duomenys neskelbtini), kur su minėtu asmeniu buvo pargriuvęs ant žemės. Nukentėjusysis parodė tą vietą prie gatvės, paaiškino, kad besigrumiant su tuo jaunuoliu pajuto dūrius į nugarą, kairį dilbį, krūtinę.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis S. K. (b. l. 135-137 T. 1) paaiškino bei parodė vietą – barą, į kurį jis su draugais atvyko nusipirkti alus ir kuriame kilo konfliktas tarp jo, M. P. ir į barą atvykusių jaunuolių. Šio konflikto metu minėti jaunuoliai jam ir M. P. grasino, todėl jie laukė atvykstančių baro apsaugos darbuotojų. S. K. parodė ir vietą prie baro, kurioje tie jaunuoliai stovėjo bei laukė, kol jis su M. P. išeis. Nukentėjusysis paaiškino, kad atvykus apsaugos darbuotojui jis, M. P. ir kiti jų draugai nuėjo ir įsėdo į automobilį „Audi“, parodė vietą, kurioje stovėjo minėtas automobilis. Paaiškino, kad šalia stovėję minėti jaunuoliai pradėjo juos plūsti, metė link automobilio butelį alus, o vienas iš jaunuolių pripuolė prie automobilio „Audi“ ir, kadangi buvo atidarytas langas, smogė jam. Tada jis su draugais išlipo iš automobilio ir jau prie automobilio pajuto keletą smūgių peiliu į nugarą, o atsisukus apsiginti, dar keletą dūrių į krūtinės sritį. Jis parodė tą vietą, kurioje buvo sužalotas – tai vieta už baro, automobilių stovėjimo aikštelėje.

Liudytoja L. K. asmens parodymo atpažinti iš pateiktų nuotraukų kartotekos metu (b. l. 159-161 T. 1) atpažino kaltinamąjį K. S. kaip asmenį, kuris kartu su dar vienu asmeniu buvo užėjęs į barą ir išprovokavo konfliktą su jos sutuoktiniu bei jo draugais. Atpažino ji ir M. N., kuris buvo toje pačioje kompanijoje kaip ir K. S.. Šio asmens rankoje ji matė peilį, matė, kad jis irgi dalyvavo muštynėse.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja L. K. (b. l. 166-171 T. 1) paaiškino bei parodė vietą – barą, kuriame ji dirbo. Paaiškino, jog šiame bare kilo konfliktas tarp S. K., M. P. ir į barą atvykusių jaunuolių – K. S., neaukšto vaikino baltu sportiniu kostiumu bei M. N.. Nurodė, jog kartu su jais buvo ir dar vienas asmuo – V. V.. Girdėjo iš pastarųjų sakomus grasinimus savo sutuoktiniui ir jo draugams. Ji iškvietė baro apsaugos darbuotojus ir visi laukė jų atvykstančių. Paaiškino, kad K. S., neaukštas vaikinas baltu sportiniu kostiumu, M. N., V. V. stovėjo už baro, prie automobilio „Opel Vectra“ tik už kelių metrų nuo S. K. automobilio bei laukė, kol nukentėjusieji išeis ir parodė tą vietą. L. K. taip pat paaiškino, kad atvykus apsaugos darbuotojui jos sutuoktinis su draugais nuėjo ir įsėdo į automobilį ketindami važiuoti. Parodė ji ir vietą, kurioje stovėjo automobilis „Audi“. Paaiškino, kad šalia stovėję K. S., M. N., asmuo baltu sportiniu kostiumu pradėjo plūsti S. K., M. P., metė link automobilio alus butelį, o jaunuolis baltu sportiniu kostiumu pripuolė prie automobilio „Audi“ keleivio pusės lango, kuris buvo atidarytas ir pradėjo smūgiuoti automobilyje sėdėjusiam S. K.. Liudytoja paaiškino, kad tuomet jos sutuoktinis ir kiti asmenys išlipo iš automobilio ir iš karto prasidėjo muštynės. Ji parodė vietą, kurioje buvo prasidėjus muštynėms – automobilių stovėjimo aikštelėje už baro, netoli žalios vejos. Taip pat L. K. parodė vietą, kurioje jos sutuoktinis susikibo su smulkiu vaikinu, apsirengusiu baltos spalvos sportiniu kostiumu. Ši parodyta vieta yra netoli nukentėjusiųjų automobilio. Taip pat liudytoja parodė ir vietą arčiau (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies, šaligatvyje prie elektros stulpo, kurioje M. P. buvo susikibęs su M. N., o netoliese vietą, kurioje buvo surastas peilis. Parodė liudytoja ir kryptį, kuria (duomenys neskelbtini) nubėgo jaunuolis, vilkėjęs baltu sportiniu kostiumu, paaiškino, kad M. N. ir K. S. pasišalino iš įvykio vietos automobiliu „Opel Vectra“.

Asmens parodymo atpažinti iš pateiktų nuotraukų kartotekos metu (b. l. 175-176 T. 1) liudytojas E. K. atpažino kaltinamąjį M. N., kaip asmenį, rankoje turėjusį peilį, kuriuo mojavo prieš M. P. bei dalyvavo muštynėse.

Liudytojas E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 179-184 T. 1) parodė barą, į kurį atvyko S. K., M. P., T. P. ir jis pats. Paaiškino, kad būtent parodytame bare kilo konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir dviejų asmenų, atėjusių į barą ir kurie elgėsi įžūliai, o vienas jų, apsirengęs baltu sportiniu kostiumu, buvo išsitraukęs iš kišenės peilį. Paaiškino ir tai, kad minėtiems dviem jaunuoliams išėjus, tuoj pat prie baro durų priėjo trečiasis jaunuolis, kuris pareiškė, kad palauks už kampo ir juos visus papjaus. Parodė jis ir vietą, kurioje šalia vienas kito stovėjo nukentėjusiųjų ir konfliktą sukėlusių asmenų automobiliai. Paaiškino, kad jiems susėdus į automobilį, prie jo pribėgo vienas jaunuolis ir trenkė S. K.. Tuomet visi išlipo iš automobilio ir prasidėjo muštynės. Liudytojas parodė vietas aikštelėje už baro ir ant žalios vejos tarp baro ir šaligatvio, kuriose vyko muštynės. Paaiškina, kad jis pats visą laiką buvo šalia, bet muštynėse nedalyvavo. Nurodė jis ir vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje asmuo, prie baro grasinęs visus papjauti, peiliu sužalojo M. P..

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 189-193 T. 1) liudytojas T. P. patvirtino savo parodymus bei parodė vietą, kurioje šalia stovėjo S. K. automobilis „Audi“ bei kaltinamųjų automobilis „Opel Vectra“. Paaiškino, kad toje vietoje, tai yra už baro buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jiems išlipus iš automobilio, ir kilo muštynės, kurios vyko ir ant šalia buvusios žalios vejos.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu (b. l. 197-198 T. 1) liudytojas S. S. atpažįsta K. S., kaip asmenį, kuris apie 2011-08-13 apie 0.15 val. prie baro stumdėsi su L. K. sutuoktinio draugu. Šio atpažinimo metu liudytojas S. S. taip pat nurodo, kad be jo atpažinto K. S., galėtų atpažinti ir dar vieną asmenį, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos sportiniu kostiumu. Matė, kad įvykio metu asmuo, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos sportiniu kostiumu, švaistėsi peiliu prieš L. K. vyrą, o vėliau šiam jaunuoliui apsaugos darbuotojas išmušė iš rankų peilį ir jis pabėgo link (duomenys neskelbtini) žiedo. Tačiau šio asmens nuotraukos parodytoje kartotekoje jis nematė.

Liudytojas S. S. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 201-207 T. 1) patvirtino savo parodymus bei parodė barą, į kurį 2011-08-13, apie vidurnaktį jis atvyko nusipirkti alaus. Užėjęs iš pardavėjos L. K. sužinojo, kad kažkokie jaunuoliai neišleidžia jos sutuoktiniui su draugais išvažiuoti, grasina. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Parodė vietą už kampo aikštelėje, kur stovėjo nukentėjusiųjų automobilis ir į kurią jie nuėjo atvykus apsaugos darbuotojui. Taip pat liudytojas parodė ir vietą šalia, kurioje stovėjo 4-5 jaunuolių grupė. Tarp šių jaunuolių buvo jo atpažintas K. S., taip pat vaikinas baltu sportiniu kostiumu bei dar vienas tamsiai ar juodai apsirengęs jaunuolis. Išgirdęs dūžtančio butelio garsus, pamatė kaip šie jaunuoliai šaukia ant S. K. ir jo draugų, juos įžeidinėja, o netrukus prasidėjo ir muštynės. Jis parodė ir vietą automobilių stovėjimo aikštelėje už baro, kurioje vyko konfliktas ir kurioje vienas iš nukentėjusiųjų buvo sužalotas peiliu. Parodė jis ir vietą prie (duomenys neskelbtini), kurioje peiliu buvo sužalotas kitas nukentėjusysis. Patvirtino liudytojas ir tai, kad matė jaunuolio, apsirengusio tamsiai, rankoje peilį bei kaip tuo peiliu jis dūrė kelis kartus kažkuriam iš nukentėjusiųjų.

Liudytojas D. L. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu (b. l. 5-19 T. 2), atpažino M. N. kaip asmenį, kuris prie (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies peiliu badė vieną iš nukentėjusiųjų. Paaiškino, kad pribėgęs jis trenkė M. N. gumine lazda per nugarą ir šis numetė peilį link gatvės bei pabėgo. Taip pat liudytojas atpažino ir E. D., paaiškino, kad tai šis asmuo vilkėjo baltos spalvos sportinį kostiumą, įvykio metu jis buvo labai agresyvus, E. D. prie baro aikštelės subadė peiliu kitą nukentėjusįjį ir pabėgo (duomenys neskelbtini) gatve link žiedo. Iš parodytų nuotraukų atpažino liudytojas ir nukentėjusįjį M. P. kaip asmenį, kurį peiliu sužalojo vaikinas apsirengęs tamsiai, kurį liudytojas atpažino kaip M. N.. D. L. atpažino ir S. K. kaip asmenį, kurį peiliu sužalojo asmuo, apsivilkęs baltos spalvos sportiniu kostiumu „Adidas“, tai yra (jo atpažintas) E. D..

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 20-25 T. 2) liudytojas D. L. parodė vietą asfaltuotoje aikštelėje už baro, kurioje stovėjo dviejų besivaidijančių jaunuolių kompanijų automobiliai, o abiejų grupių jaunuoliai plūdo vieni kitus. Liudytojas paaiškino, kad konfliktą pradėjo keturi jaunuoliai, atvykę automobiliu „Opel Vectra“, kurie pradėjo mėtyti į kitos grupės automobilį „Audi“ pilnus butelius alaus, o pastariesiems išlipus iš automobilio ir prasidėjo muštynės. Paaiškino ir parodė vietą, kurioje iš pradžių vyko muštynės – automobilių aikštelės krašte ir ant žalios vejos tarp baro ir netoliese esančio kiosko, o paskui artyn (duomenys neskelbtini) gatvės. Parodė vietą, kurioje jis buvo tuo metu, kai išgirdo šauksmą „subadė, papjovė“, į kurią nubėgo link besigrumiančių vaikinų, tai yra link (duomenys neskelbtini) gatvės. Paaiškino, kad bebėgdamas pamatė iš įvykio vietos nubėgantį liesą ir neaukštą jaunuolį baltu „Adidas“ sportiniu kostiumu, kuris bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vyro, nuo kurio jis nubėgo, krūtinės ir pilvo sritys buvo sukruvintos. Tuo metu pamatė kaip prie (duomenys neskelbtini) gatvės vaikinas tamsiu ar juodu bliuzonu suduoda kitam asmeniui smūgius ranka lyg badytų peiliu. Pribėgęs jis smogė gumine lazda per nugarą vaikinui juodu bliuzonu, po ko šis numetė peilį ir pabėgo.

Atlikus biologinį tyrimą (b. l. 49-51 T. 1) nustatyta, kad ant įvykio vietoje paimto peilio rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant peilio rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų dvejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą. Vyro biologiniai pėdsakai, tinkami asmenybei nustatyti, ir vyro kraujas priklauso vienam vyrui. Kituose mėginiuose, paimtuose nuo peilio, rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų pėdsakų.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoje (b. l. 65-82 T. 1) nurodyta, kad tirti pateiktuose M. P. bliuzone yra devyni, marškinėliuose – septyni durtiniai-pjautiniai pažeidimai. Tirti pateiktuose S. K. švarke yra du, marškinėliuose – šeši durtiniai-pjautiniai pažeidimai. Visi pažeidimai padaryti duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, tai yra peiliu. Didelė tikimybė, kad tirti pateiktų M. P. ir S. K. drabužių durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu. Tokia išvada padaryta dėl to, kadangi, tikėtina, jog ant tirti pateikto peilio geležtės rasti poliesteriniai pluoštai yra iš M. P. bliuzono, o medvilnės pluoštai – iš S. K. marškinėlių. Kai kurie nukentėjusiųjų rūbų pažeidimai atitinka M. P. ir S. K. kūne esančius sužalojimus. Dėl drabužių pasislinkimo galimybės smūgio metu nustatyti ar kiti drabužių pažeidimai atitinka nukentėjusiųjų kūno sužalojimus, negalima.

Kvapo pėdsake, paimtame nuo įvykio vietoje rasto peilio, kaltinamųjų M. N., E. D., K. S. kvapo nerasta (b. l. 90-93 T. 1).

Teismo medicinos specialistė išvadoje (b. l. 122-123 T. 1) konstatavo, kad M. P. nustatyti kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės dešinės pusės žaizda su pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, lydima kraujavimo į dešinę krūtinplėvės ertmę; aklos durtinės žaizdos kairiajame dilbyje, juosmens kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, tai yra apie 2011-08-13 0.20 val. Visi sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, tikėtina peiliu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip 3 trauminių poveikių. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, lydimas kraujavimo į dešinę krūtinplėvės ertmę, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas).

Teismo medicinos specialistė, atlikusi tyrimą (b. l. 139-140 T. 1) nustatė, kad S. K. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kraujosruva širdiplėvės riebaliniame audinyje, lydima kraujavimo į krūtinplėvės ertmę dešinėje; kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo kairės pusės žaizda su pasieninės pilvaplėvės pažeidimu, lydima kraujavimo į pilvaplėvės ertmę; aklos durtinės-pjautinės žaizdos pilve, nugaros kairėje, juosmens kairėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, tai yra 2011-08-13 apie 0.20 val. Visi sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip 6 trauminių poveikių. Sužalojimas dėl kiauryminė durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešinėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kraujosruva širdiplėvės riebaliniame audinyje, lydimos kraujavimo į krūtinplėvės ertmę dešinėje; kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo kairės pusės žaizdos su pasieninės pilvaplėvės pažeidimu, lydimos kraujavimo į pilvaplėvės ertmę, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegijos nuomone, vertinant tokių prieštaringų parodymų patikimumą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės: asmenų, davusių parodymus, suinteresuotumas duoti teisingus parodymus, jų galimybė užfiksuoti įvykio (muštynių) aplinkybes ir jas įsidėmėti, šių asmenų būsena įvykio metu (dėl streso, pavartoto alkoholio, smurto ir pan.) ir parodymų davimo metu, jų buvimo vieta įvykio metu bei galimybė matyti grumtynes ir teisingai prisiminti, kiek parodymai objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais, tokių parodymų nuoseklumas ir kitos reikšmingos aplinkybės.

Tuo tarpu liudytojų S. S. ir D. L. parodymai dalyje apie konflikto eigą, taip pat dėl to kas sužalojo nukentėjusįjį M. P., prieštaringi, jie matė tik tą konflikto dalį, kuri vyko prie baro, tamsiu paros metu, be to trumpą laiko tarpą (apie liudytojo V. V. parodymų patikimumą pasisakyta anksčiau šiame nuosprendyje). Todėl tokiais nenuosekliais ir abejotinais parodymais kolegija remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai.

Dėl kaltinimų pagal BK 260 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo atvykęs su K. S., E. T. ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, pas M. N. į butą (duomenys neskelbtini)e. Ten buvo ir E. D.. Kanapių nei jis, nei kiti asmenys nerūkė, narkotinių medžiagų tame bute nematė. Kanapes paskutinį kartą buvo vartojęs prieš savaitę iki sulaikymo.

Kaltinamasis E. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad bute pas M. N. narkotinių medžiagų nematė, niekas tame bute buvęs jų nevartojo. Jis pats buvo rūkęs kanapių kelios dienos iki sulaikymo.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad teko dalyvauti sulaikant kaltinamuosius, bute (duomenys neskelbtini), kadangi gavo nurodymą patikrinti butą ieškant M. N.. Taip pat buvo pranešta, kad jis gali būti ne vienas, todėl buvo atsiųsta ir mobili pareigūnų grupė. Nustatė buto savininkę, kurią pasikvietė kartu. Atvykus nurodytu adresu savininkė atrakino duris, ir visi bute buvę šeši asmenys buvo sulaikyti. Bute buvo jaučiamas stiprus, aitrus kvapas. Virtuvėje ant stalo, rado atvirai padėtą maišelį, kuriame, kaip įtarė, buvo kanapės, kurių kvapas ir buvo jaučiamas. M. N. pasakė, kad ši narkotinė medžiaga priklauso jam, kurią parsinešė parūkyti. Kiti buvę asmenys neigė, kad tai jiems priklausanti medžiaga bei nurodė, jog ji yra M. N..

Liudytojai R. A., R. B. paaiškino, kad kartą žiemos metu patruliuojant gavo nurodymą vykti į Jonavos miestą. Jonavos PK paaiškino, kad turės nuvykti į nurodytą butą bei sulaikyti vieną ar kelis asmenis. Buvo pakviesta ir to buto šeimininkė. Taip pat juos informavo, kad sulaikomieji gali būti ginkluoti. Tie asmenys pastebėję pareigūnus, užrėmė duris. Todėl jos buvo atidarytos jėga. Visi buvę bute buvo suguldyti ant žemės, apžiūrėtos patalpos. Virtuvėje jautėsi aitrus kvapas, ant stalo buvo padėta žalios spalvos, stipriai kvepianti, galimai narkotinė medžiaga. Visi sulaikyti asmenys buvo toje pačioje patalpoje (kambaryje).

Liudytoja V. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jai priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį buvo išnuomavusi dviem asmenims – M. N. ir E. D.. 2012-01-27 paprašius policijos pareigūnams atrakino šio buto duris. Jame buvo sulaikyti kaltinamieji M. N. ir E. D. bei dar keturi kartu buvę asmenys. Virtuvėje ant stalo pareigūnai jai parodė polietileninį maišelį, kuriame buvo žalsvos spalvos smulkinta žolė. Bute jautė aitrų kvapą. Tokį kvapą jausdavo atėjusi ir pas E. D. bei M. N. ir anksčiau.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 98-104 T. 2) matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis butas yra dviejų kambarių su virtuve. Virtuvėje ant stalo tarp kitų daiktų – trijų puodelių, žurnalo, rankšluosčio, cigarečių pakelio, rastas polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. Dar vienas puodelis stovi ant spintelės prie kriauklės. Tai pat virtuvėje rastas plastikinis buteliukas, kurio kaklelis apvyniotas folija ir į kurį įdėtas šiaudelis.

Atlikus tyrimą (b. l. 110-111 T. 2) nustatyta, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta maišelyje, paimtame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 2,26 g. Ant plastikinio indelio (buteliuko) irgi paimto iš buto (duomenys neskelbtini) virtuvės vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai.

Iš medžiagų ir gaminių specialisto išvados matyti, kad narkotinėje medžiagoje – kanapėse (ir jų dalyse), kurios masė yra 2,26 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,4 %. Tirti pateiktos kanapės yra narkotinė medžiaga.

2012-01-27 sulaikius M. N. jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 132-133 T. 2). Kaip užfiksuota tyrimo metu, M. N. paaiškino maždaug prieš savaitę rūkęs „žolę“.

2012-01-27 sulaikius K. S. jo šlapime irgi rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 137-138 T. 2). Kaip užfiksuota tyrimo metu, K. S. paaiškino 01.27 rūkęs „žolę“.

2012-01-27 sulaikius E. D. jo šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino bei jo metabolitų nerasta.

2012-01-27 sulaikius M. Ž. jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 146-147 T. 2). Kaip užfiksuota tyrimo metu, M. Ž. paaiškino prieš 5 dienas rūkęs „žolę“.

2012-01-27 sulaikius E. T. jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 151-152 T. 2). Kaip užfiksuota tyrimo metu, E. T. paaiškino 01.27 rūkęs „žolę“.

Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja V. B. atpažino kaltinamuosius E. D. ir M. N., kaip asmenis, kurie buvo išsinuomavę jai priklausantį butą(duomenys neskelbtini).

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš kaltinamojo M. N. parodymų, bute (duomenys neskelbtini) rastą narkotinę medžiagą jis pripažino įgijęs, tai yra kiek anksčiau tą pačią dieną nusipirkęs už 80 Lt prie netoli esančios parduotuvės iš nepažįstamo asmens ir parsinešęs į savo gyvenamą vietą. Liudytojas V. L. patvirtino, jog iš esmės tą patį šis kaltinamasis paaiškino ir į butą įsiveržusiems policijos pareigūnams. Dar daugiau, šis liudytojas taip pat nurodė, kad kiti bute buvę asmenys, ne tik paneigė, kad kanapės yra jų, bet ir nurodė, jog jos priklauso kaltinamajam M. N.. Todėl kolegija konstatuoja, jog ne mažiau kaip 2,26 g kanapių, kurios yra narkotinė medžiaga, įgijo būtent kaltinamasis M. N.. Jis taip pat buvo kaltinamas šią narkotinę medžiagą atsigabenęs į butą (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje priimta laikyti, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos pernešimas nedidelį atstumą (pvz., parnešimas namo ir pan.) nekvalifikuojamas atskirai kaip tokios medžiagos gabenimas, todėl šis veiką kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo M. N. pašalinamas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių medžiagų laikymas – tai tokių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Nėra abejonių, jog įgijęs kanapes M. N. jas kurį laiką turėjo savo žinioje (iki buvo sulaikytas), tai yra laikė nuomojamame bute (duomenys neskelbtini).

Kaltinime M. N. nurodyta, kad jis šią narkotinę medžiagą, ne mažiau kaip 2,26 g kanapių, tai yra ją visą išplatino kitiems asmenims – kaltinamiesiems K. S., E. D., M. Ž., E. T. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bei kartu su jais šią medžiagą vartojo. Kolegijos nuomone toks teiginys nėra teisingas. Visi kiti kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ne tik nurodė, jog ši narkotinė medžiaga jiems nepriklauso, bet ir pareigūnams paaiškino, jog kanapės yra M. N.. Pažymėtina ir tai, kad narkotinė medžiaga buvo rasta vienoje pakuotėje o ne padalinta į kelias atskiras. Todėl teigti, jog M. N., įsigijęs kanapes, jas išplatino ir kitiems kaltinamiesiems, nėra jokio pagrindo. Būtų galima spėti, kad kaltinime tokia išvada padaryta dėl to, kad ne tik M. N., bet ir kitų kaltinamųjų šlapime taip pat rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Tačiau vieno iš kaltinamųjų – E. D. šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Kolegijos nuomone, ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bute (duomenys neskelbtini) rastos kanapės – 2,26 g, priklausė tik M. N.. Nėra abejonių, kad M. N. ir vartojo šią narkotinę medžiagą. Kaip nurodo jis pats – dalį kanapių surūkė susukęs suktinę. Kaltinamąjį sulaikius, jo šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kas patvirtina šį M. N. aiškinimą (įgijus ir vartojus narkotinę medžiagą). Be to, kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, jiems patekus į butą, jame jautėsi stiprus, aitrus kvapas. Tuo tarpu vien iš to, jog kai kurių kaltinamųjų šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kas reiškia, jog jie buvo vartoję kanapių, daryti neabejotiną išvadą, kad visiems kaltinamiesiems narkotinę medžiagą išplatino kaltinamasis M. N., kad visi kiti kaltinamieji vartojo kanapes (duomenys neskelbtini)e kartu su M. N., negalima. Kaip žinoma, pavartojus kanapes, jų pėdsakai šlapime išlieka 3-30 dienų, o kai kuriais atvejais ir ilgiau. Dėl visa tai, kas paminėta M. N. padaryta veika iš kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d., atsižvelgiant į nedidelį narkotinės medžiagos – kanapių kiekį, taip pat į kaltinamojo veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą, perkvalifikuojama į BK 259 str. 2 d.

E. D., K. S., M. Ž. ir E. T. buvo kaltinami, kad 2012-01-27 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), M. N. neteisėtai, turint tikslą platinti, įgijus nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 2,26 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) bei neteisėtai, turint tikslą platinti, 2012-01-27 iš įgijimo vietos atgabenus narkotinę medžiagą į butą adresu (duomenys neskelbtini), minėtame bute, veikdamas bendrininkų grupėje su M. N. neteisėtai, be tikslo platinti, laikė iki 2012-01-27 apie 21 val. 30 min., nedidelį kiekį, ne mažiau kaip 2,26 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kol šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaip jau minėta, šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė reiškiasi aktyviais veiksmais: neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju šiems kaltinamiesiems kvalifikuotas vienas iš šių alternatyvių veiksmų – laikymas. Tačiau anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, kad narkotinė medžiaga buvo vienoje pakuotėje, o ne padalinta į atskiras. O laikė šią pakuotę ne visi kaltinamieji, o tik M. N.. Šis kaltinimas iš esmės paremtas tuo, kad bute, kurio virtuvėje ant stalo buvo rasta narkotinė medžiaga, be M. N., buvo rasti ir kiti kaltinamieji. Tačiau vien iš to daryti išvados, kad laikė kanapes ir kiti bute buvę asmenys, negalima. Todėl E. D., K. S., M. Ž. ir E. T. iš kaltinimo pagal BK 259 str. 2 d. turi būti išteisinti kadangi neįrodyta, jog minėti kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Kaltinamųjų M. N., E. D. bei K. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1p). M. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 5 ir 8 punktuose, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar narkotinių bei psichotropinių medžiagų (BK 60 str. 1 d. 9 p). Tai įrodo tiek įvykio liudytojų parodymai, tiek vaizdo kameros įraše užfiksuotas šio kaltinamojo elgesys – svyravimas, nekordinuoti judesiai, nerišli kalba. Tuo tarpu iš kaltinimo K. S. bei E. D. ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė (kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio) turi būti pašalinama, kadangi byloje nėra šią aplinkybę neabejotinai patvirtinančių duomenų.

Kaltinamasis M. N. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir vieną labai sunkų nusikaltimą, šios nusikalstamos veikos baigos. Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, iš esmės dėl menkavertės priežasties, jo padarymui panaudojo specialiai kūnui žaloti pritaikytą įrankį – peilį. Nors M. N. laikomas neteistu (BK 97 str.), tačiau nusikalstamas veikas buvo padaręs jau ne kartą (tarp jų ir smurtinio pobūdžio), tame tarpe ir užsienio valstybėje, kas rodo, jog šias nusikalstamas veikas jis padarė neatsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio. Padarytos žalos neatlygino ir nesistengė atlyginti. Šios aplinkybės rodo didesnį tiek paties kaltinamojo, tiek jo padarytų veikų pavojingumą. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama ir į M. N. sveikatos būklę – po patirto sužalojimo nemato viena akimi, yra tik iš dalies darbingas (b. l. 155-161 T. 3, b. l. 27-41 T. 4, b. l. 15-16 T. 8). Įvertinus visas paminėtas aplinkybes M. N. už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 5 p, 8 p, padarymą, skirtina bausmė didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d. – laivės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis E. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris yra laikomas baigtu. Jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinio nusikaltimo padarymą, taip pat buvo ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Šį nusikaltimą E. D. padarė veikdamas bendrininkų grupėje, dėl menkavertės priežasties, jis, kaip ir M. N., nusikaltimo padarymui panaudojo specialiai kūnui žaloti pritaikytą įrankį – peilį, oficialiai niekur nedirbo, padarytos žalos nesistengė atlyginti. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamą veiką E. D. padarė neatsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo, kas rodo didesnį ir paties kaltinamojo pavojingumą ir jo padarytos veikos pavojingumą. Dėl viso to, kas paminėta, E. D. irgi skirtina bausmė, didesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Kaltinamasis K. S. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą. Jis niekur nedirbo, yra teistas, tačiau išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, jo gyvenimo būdas nepasikeitė, antivisuomeninės nuostatos nesumažėjo. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino. Įvertinamas ir jo mažesnis vaidmuo nusikaltimo padaryme. Todėl jam skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

M. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 7080 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 200 Lt už naujas džinsines kelnes, 50 Lt – marškinėlius, 180 Lt – juodus batus, 150 Lt – storą džemperį, 500 Lt – išlaidos pleistrams ir kitiems medicininiams preparatams, 500 Lt – už važinėjimą į KMUK ir už automobilio stovėjimą, 5000 Lt dėl prarasto darbo užmokesčio ir 500 Lt už tai, kad negalėjo dirbti žmona. M. P. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog ieškinys neturtinei žalai atlyginti reiškiamas dėl patirtų sužalojimų, skausmo, psichinės nukentėjusiojo ir jo šeimos narių traumos – žmona sunkiai ištvėrė traumą, gėrė raminamuosius, dukra nematė tėvo. Be to, nukentėjusysis teigia, jog net ir praėjus 6 mėnesiams negali atsigauti fiziškai ir morališkai, sunku dirbti, nes skauda sužalojimus, liko dideli randai, dėl sužalojimų galėjo mirti.

S. K. civiliniame ieškinyje prašė priteisti 11350 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 250 Lt už sugadintą naują juodą sportinį kostiumą, 100 Lt – kareiviškus marškinėlius, 500 Lt – išlaidos vaistams, pleistrams ir kitiems medicininiams preparatams, 500 Lt už važinėjimą į KMUK ir automobilio statymą, 8000 Lt už prarastą darbo užmokestį ir 2000 Lt už tai, kad žmona neteko darbo. Nurodė, jog ieškinys neturtinei žalai atlyginti reiškiamas dėl patirtų sužalojimų, psichinės nukentėjusiojo ir jo šeimos narių traumos – žmona prarado darbą, sūnus nematė tėvo, teko parduoti automobilį, žmona bijo važinėti tame rajone. Nukentėjusysis teigia, jog net ir praėjus 6 mėnesiams negali atsigauti fiziškai ir morališkai, sunku dirbti, nes skauda sužalotas kūno vietas, liko dideli randai, dėl sužalojimų galėjo netekti gyvybės.

Turtine žala (BPK 109 str., CK 6.249 str.) pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Tiek baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Civilinio kodekso nuostatų prasme kiekvienas asmuo, kuris dėl kito asmens kaltės patyrė turtinės žalos (net jei kaltininko veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti būtent į jį), turi teisę į žalos atlyginimą. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas, tačiau dokumentai nėra vienintelis įrodymų šaltinis. Asmenų parodymai taip pat yra vienas iš įrodymų šaltinių. Be to, įgijęs tam tikrą daiktą, kasdieninio naudojimo rūbus, avalynę, asmuo paprastai pirkimo kvitų neišsaugo, todėl netenkinti ieškinio vien tuo pagrindu, kad nepateikti konkretūs dokumentai, būtų akivaizdžiai neteisinga. Turtinės žalos dydis nustatomas kaip galima išsamiau išsiaiškinus praradimų, išlaidų atstatant padarytas nusikaltimo pasekmes aplinkybes.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog M. P. buvo sužalotas peiliu, t. y. buvo sugadinti jo rūbai, be to, nukentėjusysis parodė, jog jo kelnės buvo visos kruvinos, batai pilni kraujo, netinkami naudoti. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu, nes šios aplinkybės taip pat nustatytos ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad M. P. nurodytos išlaidos už sugadintus rūbus bei batus atitinka realumo ir protingumo kriterijus ir šioje dalyje ieškinys pagrįstas ir yra įrodytas.

M. P. prašo priteisti 500 Lt už važinėjimą į KMUK ir už automobilio stovėjimą, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų nei dėl paties važinėjimo į KMUK fakto, nei dėl automobilio statymo. Neįrodyti bei nepagrįsti ir ieškinio reikalavimai dėl patirtų išlaidų vaistams ir kitiems medicininiams preparatams bei prarasto žmonos uždarbio. Jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti bent dalį šių išlaidų nepateikta. Duomenų, apie tai, kiek nors apytiksliai kainavo žaizdų perrišimai, tvarsčiai, kiek kartų jie buvo keičiami, byloje nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo žmona dėl būtinybės slaugyti nukentėjusįjį būtų nedirbusi ir netekusi dalies darbo užmokesčio o tuo labiau darbo, todėl konstatuojama, jog šioje dalyje ieškinys nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Nukentėjusysis M. P. nurodo, jog dėl sužalojimų negalėjo dirbti du mėnesius, todėl neteko 5000 Lt, tačiau iš teismui patektų duomenų matyti, jog M. P. dėl nedarbingumo negavo darbo užmokesčio nuo 2011-08-13 iki 2011-10-14. Už šį laikotarpį M. P. būtų priskaitytas 818,20 litų darbo užmokestis (b. l. 103 T. 7). Pažymėtina, jog nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltinis, tikslas yra kompensuoti faktiškai patirtą žalą, nuostolius. Kadangi iš pateiktų duomenų matyti, jog M. P. realiai neteko 818,20 Lt darbo užmokesčio, ieškinio reikalavimas dėl prarasto darbo užmokesčio kompensavimo laikomas pagrįstu tik šioje dalyje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojam, jog M. P. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant 1398,20 Lt (580 Lt už sugadintus rūbus ir batus ir 818,20 Lt už netektą darbo užmokestį).

Byloje neginčytinai nustatyta, jog S. K. taip pat buvo sužalotas peiliu, t. y. buvo sugadinti jo rūbai. Šios aplinkybės nustatytos jau anksčiau aptartais ir įvertintais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad S. K. nurodytos išlaidos už sugadintus rūbus atitinka realumo ir protingumo kriterijus ir šioje dalyje ieškinys pagrįstas ir yra įrodytas.

S. K. prašo priteisti 500 Lt už važinėjimą į KMUK ir už automobilio stovėjimą, tačiau šis ieškinio reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų nei dėl paties važinėjimo į KMUK fakto, nei dėl automobilio statymo. Neįrodyti bei nepagrįsti ir ieškinio reikalavimai dėl patirtų išlaidų vaistams ir kitiems medicininiams preparatams bei dėl prarasto žmonos uždarbio. Jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti bent dalį šių išlaidų nepateikta. Duomenų, apie tai, kiek nors apytiksliai kainavo žaizdų perrišimai, tvarsčiai, kiek kartų jie buvo keičiami, byloje nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad žmona buvo pasiėmusi nemokamas atostogas jo slaugymui, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, S. K. buvo gydomas ligoninėje, o po to ambulatoriškai ir žmonos slaugymas nebuvo būtinas. Nukentėjusysis nedarbingas buvo šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Be to, nepridėti jokie objektyvūs duomenys, galintys patvirtinti šią konkrečią aplinkybę. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo žmona dėl būtinybės slaugyti nukentėjusįjį būtų nedirbusi ir netekusi dalies darbo užmokesčio, todėl konstatuojama, jog šioje dalyje ieškinys nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Nukentėjusysis S. K. ieškinyje taip pat nurodo, jog dėl sužalojimų negalėjo dirbti du mėnesius, todėl neteko 8000 Lt, tačiau iš teismui patektų duomenų matyti, jog už visą nedarbingumo laikotarpį S. K. gavo ligos pašalpą, kurią sudarė 6728,53 Lt (b. l. 130 T. 7). Kolegija pažymi, jog nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltinis, tikslas yra kompensuoti faktiškai patirtą žalą, nuostolius. Iš aptartų duomenų matyti, jog S. K. realiai neteko 1271,47 Lt (8000 Lt – 6728,53 Lt) darbo užmokesčio, todėl ieškinio reikalavimas dėl prarasto darbo užmokesčio kompensavimo laikomas pagrįstu tik šioje dalyje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojam, jog S. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, priteisiant 1621,47 Lt (350 Lt už sugadintus rūbus ir 1271,47 Lt už netektą darbo užmokestį).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta. Taip pat pažymima, jog neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju, tačiau net ir tokiu atveju neturtinė žala nepriteisiama besąlygiškai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, sprendžiant dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžio, civiliniuose ieškiniuose nurodyti neigiami šeimos narių išgyvenimai nevertinami.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Byloje specialistų išvadomis, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais kitais bylos duomenimis nustatyta, jog tiek M. P., tiek ir S. K. padaryti gyvybei pavojingi sužalojimai, kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. M. P. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės dešinės pusės žaizda su pasieninės krūtinplėvės ir tarpšonkaulinės arterijos pažeidimu, lydima kraujavimo į dešinę krūtinplėvės ertmę, aklos durtinės žaizdos kairiame dilbyje, juosmens kairėje. Tikrinant sužeidimus atlikta operacija bendroje nejautroje, žaizdos juosmens srityje sutvarkytos chirurgiškai. Po gydymo KMUK M. P. tęsė gydymą Pilėnų sveikatos priežiūros centre, tęsiant nedarbingumą jautė skausmus judesių metu, pjūvio srityje. Tempimą, maudimą krūtinės srityje jaučia iki šiol. Uždarius nedarbingumą dirbo, bet lengvesnius darbus, pradžioje jautė nepatogumą darbe, nes niežėjo, veržė, šiuo metu sveikatos būklė normali. S. K. konstatuota kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kraujosruva širdiplėvės riebaliniame audinyje, lydima kraujavimo į krūtinplėvės ertmę dešinėje; kiauryminės durtinės-pjautinės pilvo kairės pusės žaizda su pasieninės pilvaplėvės pažeidimu, lydima kraujavimo į pilvaplėvės ertmę; aklos durtinės-pjautinės žaizdos pilve, nugaros kairėje, juosmens kairėje. Po gydymo KMUK S. K. tęsė gydymą Pilėnų sveikatos priežiūros centre, jautė skausmus pjūvio srityje, krūtinės ląstos srityje, randai ant pilvo liko visam gyvenimui.

Dėl šio įvykio nukentėjusieji neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes sužalojimai pavojingi gyvybei, suduota ne po vieną smūgį peiliu, padarytos kiauryminės durtinės žaizdos krūtinės, pilvo srityje, tai sukėlė baimę ir išgyvenimus dėl ateities, dėl savo gyvybės ir sveikatos, nukentėjusieji ilgai buvo gydomi, operuoti, randai liko visam gyvenimui, tam tikrą laiko tarpą patys negalėjo pasirūpinti savimi, dar ir po gydymo jautė pasekmes – tempimą, skausmą tiek sužalojimų, tie ir operacinių pjūvių vietose. Nepaisant sužalojimų pobūdžio, sunkumo, į darbą jie grįžo po dviejų mėnesių, akivaizdžių, rimtų liekamųjų reiškinių sveikatai, išskyrus randus, nenustatyta. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad žalą padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamųjų amžių, turtinę padėtį, anksčiau aptartą nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, jos dydį, kaltės formą – tyčiniai labai sunkūs nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į nukentėjusiųjų gyvybę, teisėjų kolegija nustato, jog M. P. ir S. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina po 30000 (trisdešimt tūkstančių litų) Lt kiekvienam. Kolegijos nuomone, kad tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį atlyginti 10385,69 Lt patirtų išlaidų dėl M. P. ir S. K. gydymo. Ieškinyje nurodyta, jog M. P. nuo 2011-08-13 iki 2011-08-19 buvo gydomas LSMU ligoninėje VšĮ „Kauno klinikos“ dėl krūtinės ląstos priekinės sienos žaizdos. Pacientui bendrojoje anestezijoje buvo atlikta torakoskopija. Vėliau tęsiant gydymą pacientas laikotarpyje nuo 2011-08-19 iki 2011-10-14 lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini), kur jam suteiktos ambulatorinės bendrosios praktikos gydytojo, chirurgo, apylinkės terapeuto konsultacijos dėl trauminio hemotorakso. Už šias paslaugas iš PSDF biudžeto buvo sumokėta 5114,44 Lt. S. K. nuo 2011-08-13 iki 2011-08-19 buvo gydomas LSMU ligoninėje VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl pilvo sienos žaizdos. Pacientui bendrojoje anestezijoje atlikta diagnostinė laparotomija. Vėliau laikotarpyje nuo 2011-08-22 iki 2011-11-15 asmuo lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) filiale (duomenys neskelbtini), kur jam suteiktos bendrosios praktikos gydytojo, chirurgo, apylinkės terapeuto konsultacijos dėl krūtinės ląstos dalių žaizdos, pilvo sienos žaizdos. Taip pat 2011-10-11, 2011-10-17 bei 2011-10-18 pacientui suteiktos ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos UAB (duomenys neskelbtini) bei VšĮ (duomenys neskelbtini). Už minėtas paslaugas iš PSDF biudžeto sumokėta 5271,25 Lt.

Nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybės įrodytos jau aukščiau šiame nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais. Civilinis ieškinys pagrįstas objektyvais rašytiniais duomenimis dėl nukentėjusiesiems suteiktų paslaugų pobūdžio, kiekio ir įkainių, kurie teismui nekelia abejonių (b. l. 149-150 T. 1), todėl konstatuojama, jog Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įrodytas ir tenkinamas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

M. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 5 p, 8 p, 259 str. 2 d. ir paskirti bausmes:

- pagal BK 135 str. 2 d. 5 p, 8 p 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 259 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 6 d. 1 p).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei – 8 metams laisvės atėmimo apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-16. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-01-27 iki 2014-06-16.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 5 p, 8 p, ir paskirti 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-16. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-01-28 iki 2014-06-16.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Iš kaltinimo pagal BK 259 str. 2 d. E. D. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 5 p, 8 p ir paskirti 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-16. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29 ir nuo 2012-03-13 iki 2014-06-16.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Iš kaltinimo pagal BK 259 str. 2 d. K. S. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

M. Ž. ir E. T. iš kaltinimo pagal BK 259 str. 2 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p).

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. N., E. D. ir K. S. 1621,47 (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną litą keturiasdešimt septynis centus) Lt nukentėjusiojo S. K. naudai turtinei žalai ir 30000 (trisdešimt tūkstančių litų) Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. N., E. D. ir K. S. 1398,20 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus dvidešimt centų) Lt nukentėjusiojo M. P. naudai turtinei žalai ir 30000 (trisdešimt tūkstančių litų) Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti solidariai iš kaltinamųjų E. D., M. N. ir K. S. 10385,69 (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus šešiasdešimt devynis centus) Lt Valstybinės ligonių kasos naudai už kaltinamųjų gydymą.

Pratęsti iki civilinio ieškinio įvykdymo laikiną M. N. a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Seat Ibiza“ (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat ¾ 80,62 kv. m. buto su rūsiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo M. P. drabužius – bliuzoną, marškinėlius, nukentėjusiojo S. K. drabužius –palaidinę, marškinėlius, peilį, surastą ir paimtą 2011-08-13 įvykio vietos apžiūros metu, 2,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, indelį nuo dušo žele „Aras vyrams“, tris paketus su 2011-08-13 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), paimtomis dėmių, panašių į kraujo dėmes, nuoplovomis, paketą su M. N., E. D., V. V., K. S., S. K., M. P. seilių pavyzdžiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, vaizdo įrašą iš baro skaitmeninės informacijos laikmenoje „Verbatim DVD-R“, taip pat 4GB talpos skaitmeninę laikmeną su programine įranga įrašo paleidimui – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).