Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Mildai Gailiūtei, Indrei Šabonaitei, Justei Valentei, Ingridai Zetrinienei, Agnei Ūzaitei, Monikai Kavoliūnaitei, Orintai Ruf,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovei I. I. Č., tretiesiems asmenims AB SEB Bankas, UAB ,,SB lizingas‘‘, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės I. I. Č. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir jų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys tenkinamas iš dalies.

0 II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi vieną nepilnametį A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: butą rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 15/1000 dalis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kilnojamąjį registruotiną turtą: automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės, automobilis Opel Meriva valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1400 eurų vertės. Šalys turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2019-03-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), kuria įkeistas jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantis minėtas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, 15/1000 dalis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas darbingas ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė darbinga 55 procentais ir dirba (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

14. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama.

15. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

16. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Dėl neturtinės žalos

21. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

22. Civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra nustatytos. Dėl atsakovės neištikimybės sąlygoto šeimos iširimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, jautėsi pažemintas, prarado pasitikėjimą sutuoktiniu, su kuriuo santuokoje išgyveno daugiau nei 8 metus, prarado teisėtus lūkesčius gyventi kartu šeimoje ir auginti vaiką, neabejotina, kad atsakovės neištikimybė sukėlė ieškovui ir emocinį skausmą. Tarp šių netekimų bei išgyvenimų ir atsakovės kaltės dėl šeimos iširimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas širdies liga sirgo anksčiau nei sužinojo apie neištikimybės faktą, sąlygojusį santuokos nutraukimą, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė savo sveikatos būklės pablogėjimo dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinant šalių turtinę padėtį, turimą nepilnametį vaiką ir jo prioritetinius interesus, susijusius ir su tėvų pareiga vaiką išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnio).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

23. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Atsakovė reikalavimo dėl pavardžių nereiškė. Nesant ginčo, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl pavardžių ir po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – Č., Č. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

24. Civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Konstatavus atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, ji teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovo netenka. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo

25. Įstatymų leidėjas CK 3.88 straipsnyje įvirtino nuostatas koks turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Turto įgijimo ar gavimo momentas – prieš sudarant santuoką ar ją sudarius – yra svarbiausias veiksnys nustatant bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimą. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

26. Šalys santuokos metu įgijo dalintiną nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei įgijo bendrą prievolę. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo, to neprašo ir patys sutuoktiniai. Pažymėtina, kad iš esmės ginčo dėl turto padalinimo, dėl turto verčių tarp šalių nekilo.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

28. VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad šalys santuokos ketu įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 15/1000 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nekilo ginčas, kad šis nekilnojamas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalintina po ½ kiekvienam. Be to, ginčo objektas – butas, tvartas, yra dalus, taigi siekiant išvengti šalių prievolių mokėti viena kitai kompensacijas, jis gali būti dalijamas natūra, juolab šalys neturi kito turto, kuriame galėtų gyventi, o skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami, nes nenustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, lydimi smurtinių veiksmų, kad šalys negeba bendradarbiauti, abi šalys santuokos nutraukimo priežasčių negrindė kito sutuoktinio žiauriu, smurtiniu elgesiu, todėl toks turto padalijimo būdas negrės abiejų sutuoktinių saugumui. Turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nesant ginčo tarp šalių, minėtas nekilnojamas turtas dalintinas natūra, kiekvienai šaliai priteisiant po ½ dalį turto vertės.

30. Ginčo dėl sukauptų įmokų pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis palikimo kiekvienam iš sutuoktinių nekilo, todėl tenkintinas šis ieškinio reikalavimas.

31. Ieškovas ir atsakovė turi bendrą dalintiną įsipareigojimą AB SEB bankui, kadangi santuokos metu sudarė ir įsipareigojo solidariai vykdyti 2019-03-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis). Ieškovas ir Atsakovė, užtikrindami prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, vykdymą, AB SEB bankui įkeitė jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 15/1000 dalis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas patikslintu ieškiniu, tiek atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui SEB Bankas, AB, bus vykdomas kaip I. I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidari skola, sutarties nemodifikuojant. Su tokiu prievolės padalinimo sutiko ir trečiasis asmuo AB SEB bankas. Nesant ginčo dėl įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo, tenkintinas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl prievolės palikimo solidaria, jos nemodifikuojant.

32. Ieškovas 2024 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl prievolės UAB „SB Lizingas“ pagal vartojimo paskolą (duomenys neskelbtini) pripažinimo solidaria, kadangi minėtas kreditas padengtas. Kaip matyti iš atsakovės priešieškinio, į bylą pateiktų duomenų, minėta vartojimo paskola padengta, ieškovas atsisakė šio reikalavimo, ieškinio reikalavimo atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

33. Ieškovas teismo prašė nepilnametės dukters A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu, t. y. vaiko tėvu. Atsakovė prašė teismo dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, t. y. vaikų motina.

34. Byloje išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko interesus nagrinėjamu atveju atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas tiek kartu su ieškovu, tiek su atsakove. Pažymėjo, kad reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau nors vaikas nurodė, jog labiau su tėvu norėtų gyventi, bet institucijos nuomone, gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvams atitiktų vaiko interesus.

35. Vaiko nuomonės išklausymo akte, apklausiama nepilnametė šalių dukra A. pasakojo, kad mama skatina lankyti muzikos mokyklą, šokių būrelį, neleidžia jai mesti nei šokių nei muzikos mokyklos, o tėtis leistų pakeisti muzikos mokyklą ir mokytis (duomenys neskelbtini), ji su abejais tėvais pramogauja po lygiai, su abejais praleidžia vienodai laiko, su abejais palaiko gerus santykius yra artimas ryšys, su abejais tėvais jaučiasi gerai, jaučiasi mylima, su abejais norėtų gyventi, su tėčiu turi artimesnį ryšį, nes tėtis ne taip pyksta ant jos dėl tam tikrų dalykų, jei tėtis išsikraustytų iš (duomenys neskelbtini), o mama liktų gyventi dabartiniuose šeimos namuose, A. liktų gyventi su mama, bet jei mama išsikraustytų, o namuose liktų gyventi telis, A. liktų gyventi su tėčiu, jeigu abu tėvai gyventų skyrium, bet (duomenys neskelbtini), A. norėtų po lygiai laiko praleisti su abejais tėvais ir bendrauti 50/50 principu.

36. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo pateiktos psichologės rekomendacijos, iš kurių nustatyta, kad šalių dukra lanko psichologo konsultacijas, į kurias ją užregistravo motina I. Č., siekdama padėti dukrai dėl galimo šeimos skyrybų poveikio – emocijų valdymo nekontroliavimo, padidinto jautrumo.

37. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kuris nors iš tėvų netinkamai įgyvendintų savo valdžią vaikui, ar darytų neigiamą poveikį jam. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo institucija teikianti išvadą byloje, vaiko motina detaliai ir konkrečiai teismo posėdžio metu nurodė vaiko poreikius, vaiko dienotvarkę, kuri be mokyklos apima ir būrelius, psichologo konsultacijas, tuo tarpu ieškovas negalėjo konkretizuoti vaiko poreikių, nežinojo kas kiek gali kainuoti, dėl vaiko būrelių poreikio kliovėsi kito asmens (senelio) pagalba, kas akivaizdžiai rodo, jog už vaiko kasdieninius rūpesčius daugiausiai atsakinga atsakovė.

42. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo

44. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

45. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

46. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iš vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelio, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“ modelis), įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė. Todėl, pavyzdžiui, vėlesnėje praktikoje pasisakydamas dėl teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią vaikas realiai pakaitomis gyvena su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kasacinis teismas nurodė, kad ji nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, todėl gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 nurodytų sąlygų – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

47. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė priešieškiniu pateikė jos siūlomą ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, ieškovas atsiliepimu į priešieškinį pateikė jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu teikiant išvadą nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka 50/50 atitinka vaiko interesus, bendravimo tvarka reikalinga net tėvams gyvenant kartu. Iš Vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad šalių vaikas nurodė, jog jeigu abu tėvai gyventų skyrium, bet (duomenys neskelbtini), A. norėtų po lygiai laiko praleisti su abejais tėvais ir bendrauti 50/50 principu. Būtent tokią 50/50 bendravimo tvarką pasiūlė atsakovė pagal kurią šalių dukra bendrautų po lygiai su kiekvienu iš tėvų, kuriai ieškovas iš principo neprieštaravo, teismo posėdžio metu nurodė, jog nenori, kad vaikas nakvotų nežinia kur dėl kitų atsakovės vyrų, daugiau jokių kitų aplinkybių nėra atsakovės siūlomai bendravimo tvarkai dėl kurių jai prieštarautų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena tame pačiame tarp šalių dalintiname būste (duomenys neskelbtini), šalių dukra lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), o atsakovė dirba kaip matyti taip pat nenutolusioje nuo gyvenamosios vietos darbe (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), tad akivaizdu, kad atsakovės socialinių interesų sfera susieta būtent su jos gyvenamąja vietove (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su motina, atsakovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią šalys vienodai bendraus su vaiku ir būtent tokio bendravimo pageidavo pats šalių vaikas, o kaip nurodė institucija teikianti išvadą, tokia bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir ji reikalinga net šalims gyvenant tame pačiame būste, todėl teismo nuomone tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks ir pačio ieškovo interesus kuo daugiau laiko praleisti su dukra, juolab tokiu atveju, net ir pasikeitus šalių gyvenamosioms vietoms, tokiu atveju šalių vaikas dvi savaites gyventų pas vieną iš tėvų, o kitas dvi pas kitą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų ieškovo darbo grafikų, jis dirba tris savaites, o vieną savaitę turi laisvą, be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis galėtų pasikeisti darbo grafiką. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nustačius vienodą bendravimą su dukra po dvi savaites, ieškovui tai nesukeltų didelių nepatogumų, priešingai, vieną iš dviejų bendravimo savaičių jam apskritai nebūtų darbinių santykių, o dėl kitos darbo savaitės ieškovas vardan vaiko interesų, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, galėtų darbo grafiką pasiderinti (pvz., kadangi ieškovas dirba tris dienas per savaitę, tai galėtų perkelti darbo dienas sekančioms savaitėms, kuomet vaikas bendraus su motina).

48. Teismas pažymi, jog pagal 50/50 bendravimo tvarką, vaikas su tėvu praleistų vienodai laiko, po dvi savaites, o kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena tuose pačiuose namuose, todėl nustatytinos bendravimo su tėvu tvarkos metu ir toliau gyventų namuose, kuriuose gyvena nuo gimimo, t. y. įprastoje jai gyvenamojoje vietoje. Be to, net ir įvertinus ateityje neatmestiną galimybę, kad vieno iš tėvų gyvenamoji vieta gali pasikeisti, tačiau nustačius vaiko bendravimo tvarką po dvi savaites pas kiekvieną iš tėvų, laikytina, kad net ir tokiu atveju, vaikas tas dvi savaites, bendraudamas su vienu iš tėvų, kuris liktų toliau gyventi tame pačiame būste, jis tas dvi savaites gyvens jam įprastoje aplinkoje, todėl jokio papildomo streso dėl galimai pasikeitusios gyvenamosios aplinkos kitoms dviem savaitėms, įvertinus vaiko amžių, vaikui neturėtų kilti.

49. Įvertinus vaiko nuomonę, nurodytą vaiko nuomonės išklausymo akte, konstatuotina, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, todėl sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą, juolab vaikas paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem, o būtent tokia bendravimo tvarka po dvi savaites ir sudarys vaikui tokią galimybę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais.

50. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, siekiant netraumuoti vaiko, išvengti neigiamų emocijų, kurias vaikas išgyvena tėvams nesutariant ar konfliktuojant, siekiant balanso tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina), nustatytina atsakovės prašoma, teismo pakoreguota pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, bendravimo tvarka, kuria bus užtikrintas maksimalus nepilnamečio vaiko bendravimas su kiekvienu iš tėvų, užtikrinta vaiko teisė į stabilią namų aplinką, ir kuria bus apribota tėvų galimybė konfliktuoti vaiko akivaizdoje (CK 3.170, 3.175 straipsniai).

51. Nustačius aukščiau nurodytą bendravimo su vaiku tvarką, vaiko gyvenamoji vieta reikšminga tuo, jog tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, įgis daugiau pareigų vaikui, kadangi įgis pareigą uzufrukto teise tvarkyti vaiko pinigines lėšas: aprūpinti vaiką ugdymo, lavinimo priemonėmis, apmokėti vaiko lankomos ugdymo įstaigos paslaugas, būrelių paslaugas, aprūpinti vaiką drabužiais, avalyne ir pan.

52. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

53. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 924 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

54. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

55. Šalys byloje nesutarė dėl reikalingo jų nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Ieškovas prašė priteisti po 150 Eur išlaikymo vaikui, o atsakovė prašė priteisti po 280 Eur.

56. Pažymėtina, kad ieškovas, prašydama priteisti iš atsakovės po 150,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį, ieškinyje nenurodė vaiko poreikių, tačiau teismas atsižvelgdamas į prašomą priteisti išlaikymo dydį, kuris buvo akivaizdžiai ženkliai mažesnis už pusę minimalios mėnesinės algos dydį, ieškinį priėmė ir teismo posėdžio metu iš ieškovo paaiškinimų nustatė, kad pagal ieškovą vaiko poreikius ir išlaidas sudaro: 85 Eur/ mėn būreliai (muzika 40 Eur/mėn, šokiams 45 Eur/mėn); mokykla rugsėjui 70 Eur; apranga su batais 150 Eur rudeniui, 170 Eur žiemos sezonui, 100 Eur vasaros sezonui; 100 Eur pavasario sezonui, kas per mėnesį sudarytų vidutiniškai 43 Eur; laisvalaikiui 100 Eur/mėn.; sveikatos priežiūrai išlaidų nepatiria; komunaliniai mokesčiai - vaiko dalis 74 Eur/mėn; 80 Eur/mėn maistas; 40 Eur/mėn dienpinigiai; 20 Eur/mėn buities, higienos prekės. Taigi, pagal ieškovą vaiko poreikių išlaidos vienam mėnesiui sudaro vidutiniškai 448 Eur/mėn.

57. Pagal atsakovę, vaiko poreikius/išlaidas sudaro: šokiai 45 Eur/mėn, muzika 20 Eur/mėn, gimnastikos pamokos 25 Eur/mėn, papildomos pamokos 200 Eur/mėn. Akiniai 130 Eur/metams, uniforma 100 Eur/metams, pratybos 100 Eur/metams, šokių apranga 150 Eur/metams, šokių vasaros stovykla 600 Eur/metams; laisvalaikis, gimtadieniai 100 Eur/mėn, maistui 150 Eur/mėn; sveikatos priežiūrai 20 Eur /mėn (alergijos pelėsiui, žiedadulkėms, dermatitas), higienos prekės 20 Eur/mėn; komunaliniai mokesčiai 94 Eur (šildymas, elektra, vanduo); telefonas, internetas 25 Eur/mėn; draudimas vaikui 48 Eur. Taigi, pagal atsakovę vaiko išlaidų dydis mėnesiui sudaro vidutiniškai 817 Eur. Tačiau kaip matyti į šias išlaidas neįskaičiuotos ieškovo nurodytos išlaidos: apranga ir batai visiems sezonams, dienpinigiai, mokymosi kanceliarinės prekės, nors akivaizdu tokios išlaidos yra patiriamos.

59. Pažymėtina, kad šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, higienai, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Pastebėtina, kad atsakovė prie vaiko poreikių įtraukė ir vaiko vasaros šokių stovyklą 600 Eur/metams (mėnesiui 50 Eur), tačiau šios išlaidos, kaip nepagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais, įvertinus kitus vaiko poreikius ir patiriamas išlaidas bei įvertinus tėvų turtinę padėtį nelaikytinos proporcingomis. Kita vertus, kaip minėta, atsakovė į poreikių/ išlaidų lentelę neįtraukė tokių išlaidų, kaip neabejotinai šių dienų ugdymo procesui, kasdieniam vaikų pamokų atlikimui, mokslams reikalingas kompiuteris, kurio kaip paaiškėjo iš šalių paaiškinimų dukra neturi, naudojasi vieno iš tėvų kompiuteriu ar savo išmaniuoju telefonu, taip pat neįtrauktos išlaidos buities prekėms, pvz. rankšluosčiai, patalynė, neįtrauktos išlaidos ekskursijoms, dienpinigiai, apranga ir batai visiems sezonams, mokymosi kanceliarinės prekės, išlaidos mokyklos fondams ir pan. Nors atsakovė vaiko poreikiams tenkinti išleidžiamų sumų nepagrindė rašytiniais įrodymais, tačiau ieškovas neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių dėl vaiko poreikių ir tam patiriamų išlaidų, be to, kaip išaiškinta teismų praktikoje, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

60. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems būtiniems vieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į paauglišką amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, papildomus užsiėmimus, protinga suma per mėnesį vaiko išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 800 Eur, iš kurios išminusuotini vaiko pinigai 96,25 Eur ir laikytina, kad vaiko poreikiams tenkinti būtina išlaidų suma sudaro 700 Eur. Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis kaip minėta šiuo metu yra 924 Eur, konstatuotina, kad jis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą. Tai, kad atsakovė prašo vaikui išlaikymo mažiau negu pusę minimalios mėnesinės algos, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, atsakovė neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių, tokie vaiko poreikiai laikytini (vertinami) realiais ir protingais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-775/2024). Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų didesnes kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (vaiko amžių; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, poreikį, susijusį su gabumų vystymu (dailė, šokiai, muzika), būtinybę tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius.

61. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo įvertintina tėvų turtinė padėtis. Visų pirmą pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems.

62. Abi šalys yra darbingo amžiaus, gauna panašaus dydžio darbines pajamas, ieškovas gauna 1300 Eur, atsakovės pajamos sudaro apie 1200 Eur per mėnesį į rankas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi dalintiną nekilnojamąjį turtą, po vieną transporto priemonę. Ieškovė kaip ir atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų už būsto kreditą. Taigi, šalių turtinė padėtis panaši tiek pajamų, tiek turto atžvilgiu. Duomenų, kad ieškovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos nėra pateikta. Tuo tarpu, atsakovei nustatytas neįgalumas, 55 procentų ribotas darbingumas, dėl ko atsakovė gauna netekto darbingumo išmoką 250 Eur sumoje. Taigi, įvertinus šalių skirtingą darbingumo lygį, tačiau panašias aplinkybes dėl turimo išsilavinimo, dirbamų dienų, teismo nuomone ieškovas turi didesnes objektyvias galimybes rasti geriau apmokamą darbą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau nuo 2014 metų, todėl pagrįstai manytina, kad jei ieškovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, būtų ieškojęs darbo, per 10 metų laikotarpį būtų radęs. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie ieškovo pastangas susirasto geriau apmokamą darbą. Atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius, tiek į objektyvius, kad ieškovas pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau neįrodyta, kad ieškojo geriau apmokamo darbo, kas rodo ieškovo subjektyvų ir nepakankamai atsakingą požiūrį į darbą, turimus įsipareigojimus ir įrodo, jog ieškovas nesiėmė realių, nuolatinių pastangų, siekiant gauti atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, užtikrinančias reikiamo dydžio išlaikymo teikimą savo nepilnamečiui vaikui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau minėtus ieškovą charakterizuojančius duomenis konstatuotina, kad ieškovas ne tik kad gali, bet ir privalo imtis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ir taip užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

63. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio svarbu yra tai, kad kaip matyti iš aukščiau išdėstytos šalių ir jų nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, šalys su nepilnamečiu vaiku bendraus vienodai, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, kiekvienas po dvi savaites, todėl kiekviena šalių patirs išlaidas vaiko maitinimui, laisvalaikio organizavimui, atostogoms. Atsakovei teks pareiga uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymo lėšas skirtas ugdymo, lavinimo paslaugoms apmokėti, išlaidas vaiko aprangai ir avalynei pirkti bei ugdymo priemonių įgijimui, tokiu kiekiu, jog jomis būtų aprūpinta šalių dukra būnant tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę. Teismas aukščiau nustatė, kad vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga 700 Eur suma. Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo vaiko išlaikymui priteisti 280 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, kas tokiu atveju rodo, jog atsakovė prisiima daug didesnę dukros išlaikymo sumą mėnesiui – 420 Eur (700-280). Todėl atsižvelgiant į visas teismo aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinant tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, vadovaujantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principu, įvertinus kad šalių turtinė padėtis panaši, tačiau ieškovas sveikas, darbingas, o atsakovei nustatytas ribotas nedarbingumas, taip pat įvertinus tai, kad abi šalys patirs vaiko maitinimo ir laisvalaikio organizavimo išlaidas, tačiau kitos esminės išlaidos (pvz. ugdymo, būrelių, aprangos) teks atsakovei, iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteistinas 280 Eur dydžio periodinis išlaikymas nuo priešieškinio į teismą padavimo dienos (2023-02-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-184-894/2024). Atsižvelgiant į tai, išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas pagal materialinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui pareiškimo teismui momentą, t. y. pagal pradinio priešieškinio pateikimo datą 2023 m. vasario 6 d. (dokumentas numeris DOK-15830). Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskirtinas įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas – motina (CK 3.208 straipsnis). Atsakovei išaiškinama, kad vaiko išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 50 Eur žyminio mokesčio, 2250 Eur advokato pagalbos išlaidos, kurias pagrindžia byloje pateikti duomenys. Ieškovui 2022 m. kovo 8 d. teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už patikslintą ieškinį 503 Eur sumoje.

66. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos: 107 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokato pagalbos išlaidos, kurias pagrindžia byloje pateikti duomenys.

67. Teismas šioje byloje patyrė 4,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios kaip neviršijančios įstatymu įtvirtinto priteistino dydžio šalims nepaskirstytinos.

68. Ieškovo ieškinys už turtinius reikalavimus patenkintas 92 proc. dalimi (prašė turto už 24550 Eur, priteista už 22550 Eur) ir 100 proc. už neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 50 Eur. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovo valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 40 Eur (503 x 8 proc. – 50) (pagal atmestą turtinių ieškinio reikalavimų dalį), todėl jam turėtų būti grąžintina valstybės 10 Eur, o iš atsakovės valstybei priteistina 463 Eur (503 x 92 proc.) dalis žyminio mokesčio (pagal patenkintų turtinių reikalavimų dalį), kurios mokėjimas ieškovui buvo atidėtas. Iš ieškovo taip pat priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurios mokėjimo atsakovė buvo atleista – 76 Eur (280 x 12 x 3 proc. = 101 Eur x 75 proc). Įvertinus ieškovui grąžintiną 10 Eur žyminio mokesčio dalį ir jo mokėtiną valstybei 76 Eur žyminį mokestį, minėtos priešpriešinės sumos įskaitytinos, ir iš ieškovo valstybei priteistina 66 Eur žyminio mokesčio.

69. Atsakovės priešieškinis už pareikštus neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo patenkintas pilnai. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 107 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

70. Teismas, spręsdamas šalių prašymus dėl advokato išlaidų priteisimo, vadovaujasi 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R – 77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pažymėtina, kad nors ši byla dėl santuokos nutraukimo ir su šiuo reikalavimu susijusių išvestinių reikalavimų nėra priskiriama sudėtingoms byloms, tačiau tokią bylos ir posėdžių trukmę, eigą bei jos sudėtingumą sąlygojo tai, kad byloje visi proceso dalyviai pareiškė ieškininius reikalavimus (ieškinys, priešieškinys), pateikti šalių procesiniai dokumentai buvo ne kartą tikslinami, teikiami papildomi dokumentai, kas sąlygojo ir bylos apimtį. Be to, teisminio proceso ir posėdžių trukmę, bylos sudėtingumą sąlygojo ir pačių šalių elgesys, posėdžių metu užduodant perteklinius, nereikšmingus klausimus proceso dalyviams, reiškiant įvairius prašymus, tame tarpe ir dėl posėdžių atidėjimo, teisės į advokatą užtikrinimo, taikos sudarymo galimybių teisminiame nagrinėjime, ir skiriant mediaciją, ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, ir reiškiant teismo sudėčiai nušalinimą, teismo nutartis skundžiant atskiraisiais skundais. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R – 85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R – 77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į tai, kad ši byla nelaikytina sudėtinga, teisės normos ir teismų praktika nuosekli ir aiški, į tai, kad ieškovą atstovavo advokato padėjėja, į tai, kad ieškovo patirtos pagal pateiktus dokumentus advokato išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, į tai, kad ieškinys tenkintas 92 procentais, vadovaudamasis minėtų rekomendacijų 2, 5 ir 8 punktais, teismas sprendžia, kad 2070 Eur advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

71. Taip pat, teismas vadovaudamasis minėtų rekomendacijų 2, 8 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės patirtos 1000 Eur advokatės išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, įvertinus advokato darbo laiko sąnaudas ir tai, kad priešieškinys tenkintas 100 procentų, priteisia iš ieškovo 1000 Eur advokato išlaidų atsakovės naudai.

72. Atsižvelgiant į tai, kad šalims vienai iš kitos priteistinos priešpriešinės sumos, siekiant išvengti šalių konflikto, galimų vykdymo išlaidų, šios priešpriešinės bylinėjimosi išlaidų sumos įskaitytinos. Iš ieškovo atsakovei yra priteista: 107 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokato išlaidų, viso 1107 Eur. Iš atsakovės ieškovui priteista 2070 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Todėl priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 963 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Č., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini), dėl I. I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini), kaltės.

Palikti ieškovui pavardę „Č.“, atsakovei pavardę „Č.“.

Priteisti A. Č., a.k(duomenys neskelbtini), iš I. I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini), 500 (penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Nepilnametės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatyti su motina I. I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k(duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. Č., a.k(duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukros A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1) Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tėvas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnametę dukrą A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), iš motinos I. I. Č. gyvenamosios vietos sekmadienį 19 val., ir grąžina nepilnametę dukrą A. Č., gimusią (duomenys neskelbtini), į motinos I. I. Č. gyvenamąją vietą už 14 (keturiolikos) dienų sekmadienį 19 val.;

2) Motina I. I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra A. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena 14 (keturiolika) dienų nepertraukiamai, iki kito tėvo A. Č. nepilnametės dukros paėmimo sekmadienį 19 val.;

3) Tėvas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti be nakvynių su nepilnamete dukra A. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), ne jo buvimo su nepilnamete dukra metu, apie planuojamą bendravimo laiką iš anksto informuodamas nepilnametės dukros motiną I. I. Č. ne mažiau nei prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo;

4) Tėvas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lyginiais (poriniais) metais su nepilnamete dukra A. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja per Šv. Kalėdas, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10:00 val., ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2 - ąją dieną- gruodžio 26 d. ne vėliau kaip iki 14:00 val.;

5) Tėvas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lyginiais (poriniais) metais su nepilnamete dukra A. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja per Naujųjų Metų šventę, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17:00 val. ir grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19:00 val.;

6) Tėvas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lyginiais (poriniais) metais su nepilnamete dukra A. Č., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja per Šv. Velykas, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną 10 val., ir grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą 14:00 val. antrą Šv. Velykų dieną;

7) Nepilnametės dukters tėvas, A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir motina I. I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų 14 (keturiolika) dienų tuo metu gyvena nepilnametė dukra A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), įsipareigoja užtikrinti nepilnametės dukros A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), dalyvavimą vasaros šokių stovykloje, užklasinėje veikloje, renginiuose, vizitus pas gydytojus ir pan., kurie suplanuoti/numatyti jų bendravimo su dukra metu;

8) De?l bendravimo su dukra jos gimtadienio diena? te?vai susitaria bendru sutarimu. Te?vams nesutarus, poriniais metais su dukra dukros gimimo diena? bendrauja tėvas A. Č., pasiimdama dukrą s?ventine?s dienos is?vakare?se nuo 19:00 val. iki 19:30 val. is? jos gyvenamosios vietos ir gra?z?indamas dukrą gimimo diena? nuo 19:00 val. iki 19:30 val. i? jos gyvenama?ja? vieta?, o neporiniais metais su dukra dukros gimimo diena? bendrauja su motina, jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su dukra laikotarpiu, tuomet tėvas gra?z?ina dukrą i? jos gyvenama?ja? vieta? s?ventine?s dienos is?vakare?se nuo 19:00 val. iki 19:30 val.;

9) Buvimo su dukra laikotarpiu te?vas /motina uz?tikrina vienas kitam galimybe? bendrauti su dukra telefonu, elektronine?mis rys?io priemone?mis (internetu, skype, facebook, twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikaciju? priemone?mis;

10) Tėvai apie ve?lavimus de?l objektyviu? aplinkybiu? pasiimti/gra?z?inti nepilnametę dukrą bendravimo tvarkoje nustatytu laiku vienas kita? informuoja trumpa?ja SMS z?inute;

11) Esant bendram te?vu? sutarimui SMS z?inute ar elektroniniu pas?tu te?vas ir motina turi teise? nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2019-03-22 kredito sutartį Nr. 03A1918220784-Q6 solidaria sutuoktinių prievole.

Sukauptas įmokas pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis palikti kiekvienam iš sutuoktinių.

Priteisti A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 nekilnojamojo turto: buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 15/1000 dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti I. I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1/2 nekilnojamojo turto: buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 15/1000 dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. Č., a.k(duomenys neskelbtini), automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 eurų vertės.

Priteisti A. Č., a.k(duomenys neskelbtini), 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų kompensaciją iš I. I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priimti ieškovo A. Č., a.k(duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo dėl prievolės UAB „SB Lizingas“ pagal vartojimo paskolą (duomenys neskelbtini) pripažinimo solidaria atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitus ieškininius reikalavimus atmesti.

Priteisti iš I. I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 963 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš ieškovo A. Č., a.k(duomenys neskelbtini), 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės I. I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 463 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Valstybei priteista suma – žyminis mokestis turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją elektroninių ryšių priemonėmis per vieną darbo dieną išsiųsti Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto ir Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui ir turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.