Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Rasos Urbanavičiūtės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. patikslintą ieškinį atsakovei I. I. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės I. I. Č. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys AB SEB Bankas, UAB ,,SB lizingas‘‘, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Č. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) palikti ieškovui ir atsakovei turimas pavardes; 4) padalinti turtą lygiomis dalimis: butą, esantį (duomenys neskelbtini); 15/1000 dalį tvarto, (duomenys neskelbtini), po 1/2 tarp ieškovo ir atsakovės; 5) priskirti automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui, o transporto priemonę Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirti atsakovei, nustatant piniginę 550 Eur kompensaciją iš atsakovės ieškovo naudai; 6) sukauptas įmokas pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis palikti kiekvienam iš sutuoktinių; 7) įsipareigojimus pagal kredito sutartį kreditoriui AB SEB bankui tarp sutuoktinių po 1/2 liekant solidariais skolininkais kreditorių atžvilgiu; 8) nustatyti dukros A. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu; 9) priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaikymo dukrai, lėšas pervedant į A. Č. sąskaitą, prie kurios prieigą turės ieškovas ir atsakovė.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Č.. Šalys 2019 m. kovo 19 d. įsigijo būstą gavę paskolą iš AB SEB banko. Ieškovas tvirtino, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas sužinojo apie atsakovės neištikimybę. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 2 500 Eur. Ieškovas nurodė, kad jiems bendrąją jungtine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą reikėtų padalinti lygiomis dalimis, kadangi abu sutuoktiniai neturi galimybių sumokėti vienas kitam kompensacijos už kitam priklausančią dalį. Ieškovas tvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su juo labiausiai atitinka dukters interesus. Ieškovas neprašo nustatyti bendravimo tvarkos, kadangi neribos atsakovės galimybių bendrauti su dukra. Taip pat ieškovas nurodė, kad abu tėvai turi išlaikyti vaiką bendrai, į dukros banko sąskaitą turėtų pervesti kiekvienas po 150 Eur per mėnesį.

3. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui SEB Bankas, AB, pripažinti kaip solidarią skolą, sutarties nemodifikuojant; 3) nustatyti nepilnametės dukros A. Č. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės kartu su atsakove; 4) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra A. Č. tvarką: 1. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas pasiima nepilnametę dukrą A. Č. iš atsakovės gyvenamosios vietos sekmadienį 19 val., ir grąžina nepilnametę dukrą, atsakovės gyvenamąją vietą už 14 dienų sekmadienį 19 val.; 2. atsakovė su nepilnamete dukra gyvena 14 dienų nepertraukiamai, iki kito ieškovo nepilnametės dukros paėmimo sekmadienį 19 val.; 3. ieškovas turi teisę bendrauti be nakvynių su nepilnamete dukra ne jo buvimo su nepilnamete dukra metu, apie planuojamą bendravimo laiką iš anksto informuodamas atsakovę ne mažiau nei prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo; 4) ieškovas lyginiais (poriniais) metais su nepilnamete dukra bendrauja per Šv. Kalėdas, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10:00 val., ir parveža nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2 - ąją dieną- gruodžio 26 d. ne vėliau kaip iki 14:00 val.; 5. ieškovas lyginiais (poriniais) metais su nepilnamete dukra bendrauja per Naujųjų Metų šventę, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17:00 val. ir grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19:00 val.; 6. ieškovas lyginiais (poriniais) metais su nepilnamete dukra bendrauja per Šv. Velykas, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmą dieną 10 val., ir grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą 14:00 val. antrą Šv. Velykų dieną; 7. ieškovas ir atsakovė, nepriklausomai nuo to, pas kurį iš tėvų 14 dienų tuo metu gyvena nepilnametė dukra, įsipareigoja užtikrinti dukros dalyvavimą vasaros šokių stovykloje; 5) priteisti iš ieškovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.), nepilnametės dukros A. Č. išlaikymui 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytojui (uzufruktoriui) – atsakovei; 6) priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovas dirbo naktimis, dienomis miegojo, todėl visa namų buities našta teko jai, ieškovas neteikdavo pagalbos. Taip pat ieškovas apie pusantrų metų gyveno atskirai nuo šeimos. Dėl šių priežasčių ieškovas ir atsakovė vienas kito atžvilgiu tapo nepakantūs ir nervingi, tvyrojo įtampa. Atsakovės manymu, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, kadangi gyvenamosios vietos paskyrimas su ieškovu pakenktų vaiko interesams, nes ieškovo darbo grafikas yra slenkantis, o ji dirba tik tris dienas, todėl ji galės geriau pasirūpinti dukros interesais. Taip pat atsakovė prašė priteisti 280 Eur dydžio periodinį išlaikymą iš ieškovo, kadangi dukrai augant didėja jos poreikiai ir atsiranda nenumatytų išlaidų.

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Ieškovo teigimu, vaiko mama neturės konkrečios gyvenamosios vietos, nes planuoja išsikraustyti, todėl vaiko gyvenamosios vietos priskyrimas su ieškovu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas tvirtino, kad sudarys visas sąlygas atsakovei dalyvauti dukters gyvenime.

6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas būtų vykdomas kaip ieškovo ir atsakovės solidari skola, sutarties nemodifikuojant.

7. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvena kartu, dėl to vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš jų atitiktų vaiko interesus. Institucijos nuomone, gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvams taip pat atitiktų vaiko interesus. Ieškovo nurodyta išlaikymo suma neatitinka vaiko poreikių, tuo tarpu atsakovės nurodyta išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Prašoma bendravimo 50/50 tvarka atitinka vaiko interesus, bendravimo tvarką reiktų nustatyti net šalims gyvenant kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį tenkino visiškai. Teismas nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Č. ir I. I. Č. dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – Č., atsakovei paliko pavardę – Č.; priteisė ieškovui iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nepilnametės A. Č. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui po 280 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką; pripažino kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui solidaria sutuoktinių prievole; sukauptas įmokas pagal kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis paliko kiekvienam iš sutuoktinių; priteisė ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį nekilnojamojo turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), 15/1000 dalies tvarto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui 550 Eur kompensaciją iš atsakovės; priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl prievolės UAB „SB Lizingas“ pagal vartojimo paskolą pripažinimo solidaria atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas kitus ieškinyje pareikštus reikalavimus atmetė. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 963 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovo priteisė 76 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės valstybei priteisė 463 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Teismas taip pat nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas ir iš atsakovės ieškovui priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas, spręsdamas dėl turto padalinimo, nusprendė šalims bendrąja jungtine nuosavybę priklausantį butą ir dalį tvarto padalinti po 1/2 kiekvienam sutuoktiniui. Teismas nusprendė šalims priklausiusį Peugeot 307 priteisti ieškovui ir taip pat iš atsakovės priteisti 550 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, kadangi atsakovė pardavė bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklausiusį automobilį Opel Meriva.

11. Teismas nusprendė, kad po santuokos nutraukimo kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui SEB Bankas, AB, bus vykdomas kaip ieškovo ir atsakovės solidari skola, sutarties nemodifikuojant. Su tokiu prievolės padalinimu sutiko ir atsakovė, ir trečiasis asmuo AB SEB bankas.

12. Teismas, spręsdamas dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėjo, kad už vaiko kasdienius poreikius daugiausia atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo valandos (nuo 13:00 val. iki 00:00 val.) prasilenkia su vaiko grįžimo iš mokyklos ir buvimo namuose, važiavimo į būrelius valandomis, teismo vertinimu, atsakovė daugiau laiko praleidžia rūpindamasi dukra, jos kasdienine rutina, pamokomis, būreliais, pamokų ruošimu, pasiruošimu miegui ir t.t. Teismas iš šalių paaiškinimų, iš vaiko nuomonės išklausymo akto, padarė išvadą, kad ieškovas linkęs nuolaidžiauti dukrai, o atsakovė yra reiklesnė vaiko ugdymo procese, nenuolaidžiauja vaiko norams, neatitinkantiems jo interesams.

13. Teismo vertinimu, nors atsakovė santuokos metu buvo neištikima ieškovui, tai nereiškia, kad atsakovė veda amoralų gyvenimo būdą, nesuderinamą su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, ar, kad atsakovė, augindama nepilnametį vaiką, neturi teisės į savo asmeninį gyvenimą. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu nenurodė, kad keis gyvenamąją vietą, dėl ko būtų neaišku, ar būsima atsakovės gyvenamoji vieta atitiktų vaiko interesus, o tik išreiškė abejonę dėl tolimesnio bendro gyvenimo tame pačiame būste su ieškovu galimybės. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu šalys gyvena tame pačiame būste, kuris atitinka vaiko interesus, todėl nėra pagrindo teismo sprendime svarstyti ieškovo iškeltą prielaidą, ar atsakovei galimai pakeitus gyvenamąją vietą, ji atitiktų vaiko interesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią vaiko atžvilgiu, rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, tinkamu vaiko auklėjimu, ugdymu, priežiūra, užtikrina jos poreikių patenkinimą, į tai, kad atsakovės darbo laiko režimas palankesnis vaikui, be to, įvertinęs, jog ieškovas gyveno atskirai nuo šeimos, tuomet viena atsakovė rūpinosi vaiku, nustatė nepilnametės dukters A. Č. gyvenamąją vietą su atsakove. Teismas, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau užtikrins vaiko teises.

14. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu teikiant išvadą nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka 50/50 atitinka vaiko interesus, bendravimo tvarka reikalinga net tėvams gyvenant kartu. Iš Vaiko nuomonės išklausymo akto teismas nustatė, kad šalių vaikas nurodė, jog jeigu abu tėvai gyventų skyrium, bet (duomenys neskelbtini), ji norėtų po lygiai laiko praleisti su abejais tėvais ir bendrauti 50/50 principu. Teismas pažymėjo, kad atsakovės socialinių interesų sfera susieta būtent su jos gyvenamąja vietove (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su motina, atsakovės siūloma bendravimo tvarka, pagal kurią šalys vienodai bendraus su vaiku ir būtent tokio bendravimo pageidavo pats šalių vaikas, o, kaip nurodė institucija teikianti išvadą, tokia bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir ji reikalinga net šalims gyvenant tame pačiame būste, todėl, teismo nuomone, tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks ir pačio ieškovo interesus kuo daugiau laiko praleisti su dukra, juolab tokiu atveju, net ir pasikeitus šalių gyvenamosioms vietoms, tokiu atveju šalių vaikas dvi savaites gyventų pas vieną iš tėvų, o kitas dvi pas kitą. Teismo nuomone, nustačius tokią bendravimo tvarką, būtų užtikrintas maksimalus nepilnamečio vaiko bendravimas su kiekvienu iš tėvų, užtikrinta vaiko teisė į stabilią namų aplinką ir būtų apribota tėvų galimybė konfliktuoti vaiko akivaizdoje.

15. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatė, kad pagal ieškovą vaiko poreikių išlaidos vienam mėnesiui vidutiniškai sudaro 448 Eur, o atsakovės – vidutiniškai 817 Eur. Įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad protinga suma per mėnesį vaiko išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 800 Eur, iš kurios atėmus vaiko pinigus (96,25 Eur), vaiko poreikiams tenkinti suma būtų 700 Eur.

16. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad šalių turtinė padėtis panaši tiek pajamų, tiek turto atžvilgiu. Duomenų, kad ieškovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos nėra pateikta. O atsakovei nustatytas neįgalumas (55 procentų) ribotas darbingumas, dėl ko atsakovė gauna netekto darbingumo išmoką (250 Eur). Taigi, įvertinus šalių skirtingą darbingumo lygį, tačiau panašias aplinkybes dėl turimo išsilavinimo, dirbamų dienų, teismo nuomone, ieškovas turi didesnes objektyvias galimybes rasti geriau apmokamą darbą. Teismas pažymėjo, kad šalys su nepilnamečiu vaiku bendraus vienodai, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, kiekvienas po dvi savaites, todėl kiekviena šalių patirs išlaidas vaiko maitinimui, laisvalaikio organizavimui, atostogoms. Atsakovei teks pareiga uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymo lėšas skirtas ugdymo, lavinimo paslaugoms apmokėti, išlaidas vaiko aprangai ir avalynei pirkti bei ugdymo priemonių įgijimui, tokiu kiekiu, jog jomis būtų aprūpinta šalių dukra būnant tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė prašydama priteisti 280 Eur periodinį išlaikymą, prisiima didesnę vaiko išlaikymo dalį. Dėl to teismas, įvertinęs, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, vadovaudamasis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintu nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principu, įvertinęs, kad šalių turtinė padėtis panaši, tačiau ieškovas sveikas, darbingas, o atsakovei nustatytas ribotas nedarbingumas, taip pat įvertinęs, kad abi šalys patirs vaiko maitinimo ir laisvalaikio organizavimo išlaidas, tačiau kitos esminės išlaidos (pvz. ugdymo, būrelių, aprangos) teks atsakovei, nusprendė tenkinti atsakovės reikalavimą priteisti 280 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį,

17. Teismas pažymėjo, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas išlaikymo mokėjimo pradžios momentą nustatė pagal materialinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui pareiškimo teismui momentą, t. y. pagal pradinio priešieškinio pateikimo datą, t. y., 2023 m. vasario 6 d.

18. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 50 Eur žyminio mokesčio, 2 250 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 503 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 107 Eur žyminio mokesčio.

19. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys dėl turtinių reikalavimų buvo patenkintas 92 procentais, o dėl neturtinių reikalavimų – 100 procentų, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovo valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 40 Eur (įvertinus jau sumokėtus 50 Eur žyminio mokesčio, jam grąžintina valstybės 10 Eur), o iš atsakovės valstybei priteistina 463 Eur. Iš ieškovo taip pat priteista žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 76 Eur, taip pat žyminis mokestis už priešieškiniu pareikštus neturtinius reikalavimus, kuris buvo patekintas pilnai – 107 Eur.

20. Teismas, spręsdamas dėl šalių išlaidų advokato pagalbai, nusprendė iš atsakovės ieškovui priteisti 2 070 Eur išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas 92 proc., taip pat iš ieškovo atsakovei priteisti 1 000 Eur išlaidų advokatui, kadangi priešieškinis buvo patenkintas visiškai. Teismas, atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 963 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria nepilnametės A. Č. gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės nustatyta su atsakove; taip pat dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui po 280 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę bei dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas neatsižvelgė į nepilnametės dukters nuomonę, kad ši labiau nori gyventi su tėvu. Savo išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius neišskyrė nei vienos iš šalių, neteikė pirmenybės nei apeliantui, nei atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl lemiamą balsą turėjo turėti vaiko nuomonė.

21.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi privačios psichologės, už kurios paslaugas sumokėjo atsakovė, padarytomis išvadomis ir rekomendacijomis, kadangi nei Vaiko teisių apsaugos skyrius, nei teismas nenustatė, kad šalių nepilnametei dukrai dėl vykstančio skyrybų proceso būtų reikalinga psichologo pagalba. Taip pat privačios psichologės rekomendacijos dėl emocijų valdymo nekontroliavimo ir padidinto jautrumo poreikio nepilnametei dukrai yra šališkos ir šabloniškos, todėl – nereikšmingos, sprendžiant dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo.

21.3. Teismas neįžvelgė prieštaravimo tarp atsakovės prašymo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, nes keisti dukters gyvenamąją vietą yra netikslinga, ir atsakovės parodymų, kad ji, pasibaigus skyrybų procesui, negyvens dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Teismas priimdamas sprendimą buvo neobjektyvus, kadangi atsakovė nepaisys vaiko geriausių interesų pakeisdama gyvenamąją vietą, nes pats vaikas nurodė, kad nori likti gyventi (duomenys neskelbtini), o ieškovas patikino, kad užtikrins, jog vaiko gyvenamoji vieta nepasikeistų. Teismas tikslingai sprendime nekonstatavo atsakovės teiginių, kad ši pakeis gyvenamąją vietą, kadangi kitaip nebūtų pagrindo nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su atsakove, nes neaišku, ar būsima atsakovės gyvenamoji vieta atitiktų vaiko interesus.

21.4. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neatsižvelgė, kad atsakovė neturės faktinės galimybės vežti vaiko tris darbo dienas į muzikos mokyklą bei būrelius, nes dirba tris dienas per savaitę nuo 7.30 iki 18.00. Apeliantas pagal darbo grafiką dirba nuo 13 val., todėl jis suruošia ir išleidžia vaiką į mokyklą, kai atsakovė jau būna išvykusi į darbą, o laisvomis nuo darbo dienomis apeliantas pasitinka vaiką grįžtant iš mokyklos ir nuveža į būrelius bei papildomas pamokas, kurios paprastai vyksta nuo 13 val. iki 18 val., kai atsakovė yra darbe ir negali skirti laiko vaikui. Tomis dienomis, kai ieškovas dirba, dukros senelis padeda nuvežti ją į būrelius ir papildomas pamokas.

21.5. Teismas, priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai vertino aplinkybę, kad dar iki santuokos nutraukimo proceso apeliantas laikinai, dėl su darbu susijusių aplinkybių, gyveno atskirai nuo šeimos, tačiau šeimos labui, kadangi šis įvykis jau praėjęs ir nesusijęs su dabartine situacija.

21.6. Teismo padaryta išvada, kad atsakovė daug laiko skiria dukrai, nepagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis: atsakovės darbo grafiku, šalių nepilnamečio vaiko paaiškinimais dėl atsakovės nuolatinių išėjimų iš namų, apelianto nuolatinio buvimo ir užsiėmimu su vaiku. Be to, pati atsakovė teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad dažnai išeina iš namų, kad vaikas nematytų jos liūdnos ir piktos.

21.7. Teismas neįvertino, kad dukra, paruošus pamokas, skambina tėvui, kad atrakintų telefoną, nes motina dažnu atveju nereaguoja į dukros prašymus, ir taip daro nepagrįstą išvadą, kad atsakovė reiklesnė. Apelianto nuomone, atsakovės reiklumas yra kildinamas iš atsakovės nepakantumo ir nekantrumo. Apeliantas pažymi, kad vaikas pamokas ruošia dažniau su tėvu, nei su motina, jis faktiškai dažniau negu atsakovė leidžia laisvalaikį su vaiku, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti paskirta su juo, o ne atsakove.

21.8. Teismas byloje buvo šališkas, nes ignoravo ieškovo prašymą iškviesti liudytoją atsakovės sesę K. U., kuri būtų paliudijusi dėl atsakovės ir dukros ryšio, atsakovės požiūrio į šeimą, dukrą, apie tai, kad būtent ieškovas rūpinasi ir tenkina didžiąją dalį šalių dukros poreikių. Be to, teismas šališkai pasisakė apie ieškovo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą.

21.9. Teismas, apskaičiuodamas priteisiamo išlaikymo dydį neįvertino faktinių aplinkybių ir teismų praktikos, kad išlaikymo dydis, atsižvelgiant į 50:50 procentų bendravimo principą, turi būtų mažinamas išlaidomis, susijusiomis su maistu ir kitomis kasdienėmis išlaidomis. Apeliantas pastebi, kad teismas nors ir pažymėjo, kad apskaičiuojant išlaidas atsakovė nebuvo tiksli, tačiau nepadarė išvados, kad nei viena iš ginčo šalių nenurodė tikslaus išlaidų dydžio. Be to, 817 Eur dydžio kasmėnesinių išlaidų suma apskaičiuota netiksliai, nes tokia suma gaunasi sudėjus ir išlaidas, kurios patiriamos kartą per metus, o patiriamų kasmėnesinių išlaidų suma turėtų būti 745 Eur.

21.10. Atsakovė vienasmeniškai, nederindama su apeliantu, pasiėmė šeimos santaupas savo poreikiams ir pažadėjo vaikui nupirkti kompiuterį mokyklai, tačiau šio pažado iki šiol neištesėjo, ir tai yra ne vienintelis atvejis, kai atsakovė demonstravo visiškai neatsakingą požiūrį į šeimos finansų tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepasitiki, kad atsakovė tinkamai ir veikdama vaiko labui ir interesams naudos lėšas, skirtas vaiko išlaikymui.

21.11. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikui nuo priešieškinio padavimo dienos (2023 m. vasario 6 d.), kadangi neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas iki dabar faktiškai gyvena kartu su šalimis, tame pačiame būste, toje pačioje gyvenamojoje vietoje, kad visą šį laikotarpį kaip atsakovė, taip ir apeliantas, teikė ir teikia išlaikymą vaikui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu laikotarpiu apeliantas neteikė ar vengė išlaikyti vaiką, o bylos nagrinėjimo metu ir ieškovas, ir atsakovė patvirtino, kad abu išlaiko judviejų nepilnametį vaiką.

21.12. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nusprendė, kad priešieškinis tenkinamas visiškai, kadangi atsakovė priešieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau ji buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl faktiškai atsakovės priešieškinis buvo tenkintas iš dalies. Taip pat atsakovė priešieškinyje iškėlė tokius pačius reikalavimus, kaip ir ieškovas ieškinyje, dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir įsipareigojimo padalinimo kreditoriui AB SEB bankas, todėl šioje dalyje teismas priėmė klaidingą sprendimą, nurodydamas, kad šioje apimtyje tenkinamas ir ieškinys, ir priešieškinis. Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai.

22. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė I. I. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Pagal bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas priėmė teisingą sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, kadangi, kaip teismas nustatė, ieškovas negali pasirūpinti vaiku, kai dirba, ieškovas linkęs nuolaidžiauti dukrai, o atsakovė yra reiklesnė vaiko ugdymo procese, taip pat atsakovė detaliau žino vaiko poreikius, dienotvarkę, kai ieškovas negali šių detalių konkretizuoti.

22.2. Apelianto argumentas, kad teismas neatsižvelgė į vaiko norą gyventi su tėvu, yra nepagrįstas, kadangi teismų praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, ir vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

22.3. Teismo priteista išlaikymo suma yra optimali ir racionali, atitinkanti šalių turimą turtą ir gaunamas pajamas, todėl apelianto argumentai dėl netinkamai paskaičiuoto kasmėnesinių išlaidų dydžio yra nepagrįsti ir tik deklaratyvūs.

22.4. Apelianto teiginiai, kad atsakovė visiškai neatsakingai elgiasi su pinigais, todėl nėra pasitikėjimo, kad ji atsakingai tvarkys vaiko lėšas, yra visiškai nepagrįsti, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė negebėjo rūpintis šeimos lėšomis.

22.5. Teismas, įvertinęs įrodymus, Vaiko teisių tarnybos skyriaus išvadą, išklausęs šalių paaiškinimus, priėmė teisingą sprendimą priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui nuo priešieškinio padavimo dienos, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo priešieškinio padavimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos jis būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo.

22.6. Atsakovės įsitikinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas teismo buvo išspręstas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

25. Ieškovas 2024 m. birželio 3 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, t. y., banko mokėjimų nurodymų kopijas, kvitų kopijas ir susirašinėjimų su atsakove kopijas (DOK-13431). Ieškovo teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad šalims gyvenant tame pačiame būste jis faktiškai teikė išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 6 d.) ir iki šiol abi šalys lygiomis dalimis prisideda prie vaiko išlaikymo. Pasak atsakovo, būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado tik susipažinus su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą.

26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui ir faktiniam aplinkybių nustatymui, nes yra susiję su klausimu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ieškovo 2024 m. birželio 3 d. pateikus įrodymus priima.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

28. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, padalinti šalims priklausiusį turtą, nustatyti dukros A. Č. gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaikymą dukrai. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra ir priteisti iš ieškovo 280 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, padalino santuokos metu įgytą turtą, nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vieta su atsakove bei atsakovei iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 280 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2023 m. vasario 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę.

29. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

30. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais.

31. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020 ir kt.).

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti atsižvelgiama ne tik į vaiko nuomonę – turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma.

33. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikas myli abu savo tėvus, nori gyventi su jais abiem, į tai, kad atsakovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią vaiko atžvilgiu, rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, taip pat įvertinęs šalių darbo pobūdį, darbo režimą bei tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, padarė išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau užtikrins vaiko teises ir interesus. Apelianto teigimu, teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys kartu su nepilnamete dukra gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje ir byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė tinkamai rūpinasi savo dukterimi, abiems tėvams ji vienodai svarbi. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 8 d. vaiko nuomonės išklausymo akto, dukra A. Č. paaiškino, kad su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, palaiko gerus santykius ir norėtų gyventi su abiem. Taip pat dukra išreiškė nuomonę, kad jeigu tėtis išsikraustytų iš (duomenys neskelbtini), o mama liktų gyventi dabartiniuose namuose, ji liktų gyventi su mama, o jeigu mama išsikraustytų – tada liktų gyventi su tėte (2023 m. rugsėjo 11 d. DOK-108596). Esant situacijai, kuomet šalys gyvenama tame pačiame būste ir bendravimo tvarka nustatyta pagal 50:50 procentų laiko modelį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šių aplinkybių kontekste nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarauja jo nuomonei.

35. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo išsikraustys iš dabartinės gyvenamosios vietos, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės socialinių interesų sfera susieta būtent su jos gyvenamąja vietove (duomenys neskelbtini). Dėl to negalima daryti išvados, kad atsakovei galimai išsikrausčius iš abiems šalims priklausančio būsto, tačiau toliau likus gyventi tame pačiame mieste, tai neatitiktų vaiko interesų ir (ar) prieštarautų jo nuomonei. Juolab, kad pati dukra norėtų su abiem tėvais bendrauti vienodai. Be to, teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

36. Teisėjų kolegija, įvertindama apelianto argumentus, susijusius su šalių darbo laiko režimu ir dalyvavimu auklėjant ir prižiūrint dukrą, visų pirma pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir jie abu yra atsakingi už savo dukters ateitį, todėl privalo tarpusavyje bendradarbiauti, siekdami užtikrinti geriausius vaiko interesus (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė dirba ikimokyklinio ugdymo mokytoja, pirmadienį–trečiadienį, nuo 7:30 val. iki 18:00 val., o ketvirtadienį – nuotoliniu būdu (2024 m. kovo 14 d. DOK-32723). Atsakovo darbas pamaininis, per savaitę dirba tris darbo dienas (nuo 13:00 val. iki 00:00 val.) ir ne kiekvieną savaitgalį (2023 m. kovo 23 d. DOK-36715 priedai). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad iš esmės abiejų tėvų darbo laiko režimas nesutampa su vaiko pamokų ir papildomų užsiėmimų laiku. Visgi, sutiktina su teismo išvada, kad atsakovės galimybės užtikrinti kasdienį dukters poreikių tenkinimą yra lankstesnės ir ji daugiau laiko praleidžia rūpindamasi kasdiene dukters rutina. Tačiau visiškai užtikrinti dukters poreikius gali tik abu tėvai tarpusavyje bendradarbiaudami ar pasitelkdami artimųjų (šiuo atveju - senelio) pagalbą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė yra reiklesnė, nenuolaidžiauja vaiko norams, nėra pagrindas nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su atsakove.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, labai išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukiant santuoką, ir tik jų visumos pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais kriterijais, teisės aiškinimo ir taikymo praktika, padarė teisiškai ir faktiškai pagrįstą išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo jokių svarbių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, jog šalių dukros gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakove.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad vaiko poreikių išlaidos vienam mėnesiui sudaro apie 448 Eur ir dukters išlaikymui prašė priteisti po 150 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad vaiko išlaidų suma mėnesiui yra 817 Eur ir atitinkamai iš ieškovo prašė priteisti po 280 Eur kasmėnesinėmis išmokomis.

39. Teismas, atsižvelgdamas į paauglišką amžių, sveikatos būklę, mokymąsi, papildomus užsiėmimus, laikė, kad protinga suma per mėnesį vaiko išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 800 Eur, iš kurių atėmus vaiko pinigus, dukters poreikiams tenkinti būtina išlaidų suma, teismo vertinimu, sudaro 700 Eur.

40. Apeliantas nesutikimą su teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo, motyvuoja tuo, kad atsakovės paskaičiuota kasmėnesinių išlaidų suma yra netiksli, be to, nustačius bendravimo tvarką 50/50 principu, išlaikymo dydis turi būti mažinamas.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad du pagrindiniai kriterijai, kurie turi būti įvertinti sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kylantys iš CK 3.192 straipsnio, yra vaiko poreikiai bei tėvų turtinė padėtis. Šie abu kriterijai vertinami kompleksiškai ir proporcingai vienas kitam. Šiuo atveju ginčas dėl tėvų turtinės padėties įvertinimo nekyla, dėl to teisėjų kolegija pasisakys tik dėl vaiko poreikių.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

43. Kaip minėta, orientaciniu išlaikymo dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu Lietuvoje atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur. Šiuo atveju, atsakovei prašant priteisti iš atsakovo mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos dydžio paramą (280 Eur), kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios sumos papildomai įrodinėti nereikia, nes akivaizdu, jog reikalingos pajamos maistui, higienos priemonėms, rūbams, mokyklinėms prekėms, laisvalaikiui ir kt. Juolab, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė atsakovė.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas ieškovo argumentą, kad išlaikymo dydis turi būti mažinamas, nes nepilnametis vaikas, vienodai laiko praleis su abiem tėvais, visų pirma pažymi, jog atsakovei šiuo atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Kaip nustatyta aukščiau, teismas nustatė, kad dukters poreikiams reikalinga 700 Eur suma per mėnesį, iš ieškovo priteisė 280 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, todėl atsakovei tenkanti išlaikymo dalis yra 420 Eur (700 Eur – 280 Eur) per mėnesį. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal 50:50 procentų laiko modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Šiuo atveju nustačius ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pagal 50:50 procentų laiko modelį, pusę laiko vaikas praleistų su ieškovu, tačiau nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl būtent jai teks esminės, būtinos vaiko priežiūros išlaidos, taip pat nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių vaikų poreikių tenkinimu, ir šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo. Iš atsakovės pateiktų dukters poreikių sąrašo matyti, kad vien vaiko ugdymo poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį patiriamos 45 Eur išlaidos šokių būreliui, 20 Eur muzikos užsiėmimams, 25 Eur gimnastikos pamokoms, 200 Eur papildomos pamokoms, taip pat išlaidos rūbams, mokesčiams ir kt. Vadinasi, net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnametis vaikas bendraus su ieškovu, atsakovei, kaip vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, atiteks pareiga užtikrinti didesnius kasdienius vaiko poreikius. Visų aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo dar labiau sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymo sumą.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteisimo, tinkamai nustatė vaiko poreikius, išsamiai įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį pagrįstai iš ieškovo priteisė 280 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui. Apelianto argumentas, kad atsakovė neatsakingai elgiasi su pinigais yra deklaratyvus ir jo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo momento

46. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo 2023 m. vasario 6 d. (priešieškinio pateikimo dienos), nes iki šiol šalys gyvena tame pačiame būste ir abu vienodai prisideda prie vaiko išlaikymo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

48. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu gyveno kartu su atsakove ir dukra, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ieškovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovė patikslintame priešieškinyje išlaikymą nepilnametei dukrai prašė priteisti nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. kovo 9 d.), tačiau nenurodė visiškai jokių argumentų, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos neprisideda prie dukters išlaikymo. Priešingai, atsakovė 2024 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai ji, tai ieškovas kažką nuperka dukrai, komunalinius ir kitus mokesčius, taip pat dukters draudimo įmokas dalinasi per pusę (2024 m. vasario 14 teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 2 min. – 2 val. 10 min.). Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad šiai dienai dukrai nuperka tai jis, tai mama, čekių vienas kitam nepateikia ir stengiasi, kuo geriau aprūpinti vaiką (2024 m. vasario 14 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 22 min.). Šias abiejų šalių nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ieškovo 2024 m. birželio 3 d. pateiktos banko mokėjimų nurodymų, kvitų kopijos ir susirašinėjimai su atsakove, iš kurių matyti, kad šalys kiekvieną mėnesį dalinasi komunalinių mokesčių išlaidas, taip pat išlaidas dukters poreikiams (DOK-13431).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovė neįrodė bendro ūkio nevedimo gyvenant kartu, ir kad šalims gyvenant kartu atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme momento, ar nuo priešieškinio pateikimo momento neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Dėl to, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad išlaikymas iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisiamas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 6 dalis).

Dėl teismo šališkumo

50. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, ignoravo ieškovo prašymus, pavyzdžiui, prašymą dėl liudytojos K. U. apklausos. Apelianto vertinimu, teismo argumentai, kad ieškovas gali susirasti geriau apmokamą darbą yra šališki, nes toks klausimas byloje nebuvo svarstomas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2023 m. sausio 6 d. nutartimi, nenustačiusi teisėjos šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, atmetė ieškovo prašymą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos Vaidos Baumilės nušalinimo, pažymėdama, kad nušalinimo argumentai, susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, negali būti nušalinimo pagrindas. Antra, teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo privalo ne tik įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, bet, siekiant užtikrinti vaiko teisėtą interesą gauti tinkamą išlaikymą, kartu įvertinti, kad jeigu vieno iš tėvų netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Dėl to, teismo išvada, kad ieškovas gali imtis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, negali būti vertinama kaip teismo šališkumo įrodymas. Taigi, vien apelianto išreikštos subjektyvios abejonės, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo apelianto atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

52. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys už turtinius reikalavimus tenkintas 92 procentais, o už neturtinius – 100 procentų. Apeliantas šių dydžių neginčija, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad priešieškinys byloje tenkintas visiškai. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bet ne dėl sumokėtų sumų paskaičiavimo teisingumo.

53. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

54. Atsakovė patikslintu ieškiniu buvo pareiškusi šiuos reikalavimus: 1) nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui SEB Bankas, AB, pripažinti kaip solidarią skolą, sutarties nemodifikuojant; 3) nustatyti nepilnametės dukros A. Č. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės kartu su atsakove; 4) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 5) priteisti iš ieškovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.), nepilnametės dukros išlaikymui 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Skundžiamu sprendimu santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, vadinasi, atsakovės pirmasis priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo atmestas. Atsakovės antrasis patikslinto priešieškinio reikalavimas iš esmės sutampa su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimu įsipareigojimus pagal kredito sutartį kreditoriui AB SEB bankui palikti solidaria prievole, t. y., šie abiejų šalių analogiški reikalavimai buvo patenkinti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju atsakovės priešieškinys buvo patenkintas 75 procentais.

55. Atsakovė byloje patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 107 Eur žyminio mokesčio išlaidas, šias išlaidas (1 170 Eur) teismas priteisė atsakovei iš ieškovo. Priešieškinį tenkinus 75 procentais, atsakovei atlygintina 830,25 Eur patirtų išlaidų (1 107 Eur – 75 proc.). Teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 2 250 Eur atstovavimo išlaidų, tačiau įvertinęs, kad ieškinys tenkintas 92 procentais, priteisė iš atsakovės ieškovui 2 070 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atlikęs įskaitymą priteisė 963 Eur (2 070 Eur -1 170 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi teisę tik į 830,25 Eur išlaidų, iš atsakovės ieškovui priteisiama suma padidinama iki 1 239,75 Eur (2 070 Eur – 830,25 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė teisiškai bei faktiškai pagrįstas išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo. Tačiau teismas teisingai nustatęs nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį, netinkamai įvertino išlaikymo priteisimo momentą, dėl to, šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad išlaikymas iš ieškovo nepilnametei dukrai priteisiamas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo momento (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 6 dalis). Nustačius, kad teismas netinkamai nustatęs patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį, iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat pakeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

57. Ieškovas 2024 m. birželio 18 d. pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 315 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą (DOK-14619), o už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, t. y., viso patyrė 1 625 Eur išlaidų. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.

58. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteistu išlaikymo dydžiu bei momentu, nuo kurio išlaikymas priteisiamas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas tik dalyje dėl išlaikymo priteisimo momento, t. y., 25 procentais. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteisiama 406,25 Eur (1 625 Eur – 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo priteisimo momento bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. I. Č. a. k. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės I. I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi sumą padidinti nuo 963 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) iki 1 239,75 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų, 75 ct).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės I. I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 406,25 Eur (keturis šimtus 6 eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.