Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2024-02-08 · Civilinė byla Nr. e2A-74-775/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-08
Bylos Nr.
e2A-74-775/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13199-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Tomas Ridikas, Edita Šliumpienė
Atsakovas
K. K.
Ieškovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-74-775/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13199-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei K. K. dėl tėvystės ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo nesant kito iš tėvų sutikimo, ir atsakovės K. K. patikslintą priešieškinį ieškovui D. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. (toliau – ieškovas) prašė nustatyti, kad jis yra nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) biologinis tėvas, o T. K. yra ieškovo biologinis sūnus; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 259 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, bet ne trumpiau nei vaikas baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 20 dienos į atsakovės K. K. (toliau – atsakovė) asmeninę atsiskaitomąją banko sąskaitą. Nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskirti atsakovę. Nustatyti ieškovo nurodomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, iki nepilnamečiui vaikui sueis 5 metai ir atitinkamą bendravimo tvarką, kai vaikui sueis 5 metai; pakeisti nepilnamečio sūnaus pavardę „K.“ į pavardę „K.-K.“ be jo biologinės motinos, t. y. atsakovės sutikimo; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovui pinigus pervedant iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesi 20 dienos į atsakovės asmeninę sąskaitą; nepilnamečio sūnaus piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės paskirti atsakovę; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus naudai 6 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gegužės 30 d.; suteikus nepilnamečiui sūnui dokumentuose dvigubą pavardę „K.-K.“, visas dokumentų keitimo išlaidas įpareigoti padengti ieškovą; nustatyti atsakovės nurodomą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką iki vaikui sueis 5 metai ir atitinkamą tvarką, vaikui suėjus 5 metų amžiui; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Patikslintame ieškinyje ir atsikirtimuose į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodė, kad šalys 2017 spalio mėnesį pradėjo kartu gyventi atsakovės tėvų namuose, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus T. K., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Gimus sūnui, atsakovė kategoriškai atsisakė įstatymo nustatyta tvarka pripažinti ieškovo tėvystę, to priežastis galimai yra ta, kad atsakovė be ieškovo žinios buvo registruota seniūnijoje kaip vieniša motina ir gaudavo papildomas išmokas, o pripažinus tėvystę, jų būtų netekusi. Atsakovė taip pat nesutiko, kad sūnui būtų duota ieškovo pavardė. Po sūnaus gimimo šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį dvejus metus, t. y. iki 2021 m. gegužės mėnesio vidurio, kuomet ieškovas išsikėlė gyventi kitur. Priešingai nei teigia atsakovė, šalys niekada netvarkė savo finansų atskirai. Ieškovas ne tik prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau buvo vienintelis šeimos maitintojas, vienas dengęs visas šeimos išlaidas, nes atsakovė nedirbo ir augino sūnų. Sūnumi ieškovas nuolat rūpinosi visą laiką nuo jo gimimo, net nutrūkus šalių santykiams, ieškovas nuolat – vieną-du kartus per savaitę bendradavo su savo sūnumi, rūpinosi juo ir kas mėnesį teikė ir iki šiol teikia jam šalių sutarto dydžio materialinį išlaikymą. Šalys buvo sutarę dėl 300 Eur dydžio materialinio išlaikymo vaikui, tačiau mediacijos proceso metu susitarė, jog ieškovas nepilnamečiui sūnui teiks 259 Eur išlaikymą. Ieškovas iniciavo mediacijos procesą, kurio metu tikėjosi tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau su atsakove susitarti nepavyko. Tik privalomosios mediacijos proceso metu ieškovas sužinojo, kad atsakovė be ieškovo žinios išvyko su sūnumi gyventi į Ispaniją, dėl ko ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi bei kurti su juo artimą ryšį tapo labai ribotos. Atsakovė savo patikslintame priešieškinyje patvirtino, kad ieškovas yra nepilnamečio sūnaus biologinis tėvas, taip pat sutiko, kad šalių sūnui būtų suteikta dviguba pavardė, įpareigojant ieškovą padengti visas sūnaus asmens tapatybės dokumentų keitimo išlaidas. Ieškovas nesutiko su šiuo įpareigojimu, kadangi jis kas mėnesį moka nepilnamečio sūnaus materialinį išlaikymą, į kurį atsakovė yra įtraukusi ir asmens tapatybės dokumentų keitimo išlaidas. Be to, šalių sūnui asmens tapatybės dokumentą reikės keisti ne dėl to, kad keičiasi jo pavardė, o dėl to, kad baigiasi jo galiojimas. Ieškovas neprieštaravo, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove. Nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl 300 Eur išlaikymo priteisimo, kadangi nepilnametis vaikas nuolat gyventi į užsienį buvo išvežtas be ieškovo žinios ir sutikimo, todėl visas su tuo atsiradusias papildomas/išaugusias vaiko išlaikymo išlaidas turi prisiimti atsakovė. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie pasikeitusią ekonominę situaciją Ispanijoje. Tuo tarpu išlaikymas indeksuojamas kasmet atsižvelgiant į infliaciją. Nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi šalys iki 2021 m. gegužės mėnesio gyveno kartu, po to ieškovas reguliariai teikė šalių sutartą išlaikymą po 259 Eur per mėnesį, o atsakovė iki priešieškinio pateikimo iš jo padengti tariamą įsiskolinimą nereikalavo. Su atsakovės siūloma bendravimo tvarka sutiko iš dalies.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas klaidina teismą procesiniuose dokumentuose nurodydamas, kad atsakovė kategoriškai atsisakė įstatymo nustatyta tvarka pripažinti tėvystę. Priešingai, atsakovė norėjo ir tikėjosi, kad būtent ieškovas pripažins tėvystę įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovas pats kategoriškai nesutiko. Tokiu būdu, atsakovė sūnaus gimimo liudijime nurodė K. pavardę. Šalims kartu apsigyvenus atsakovės tėvų namuose, ieškovas savo finansus tvarkė atskirai. Ieškovas neprisidėjo nei prie namų išlaikymo mokesčių, nei prie maisto pirkimo. Gimus sūnui, padėtis pablogėjo, ieškovas vengė išlaikyti, prižiūrėti ir auginti sūnų, iš gaunamų pajamų tenkino tik savo asmeninius poreikius. Iki sūnaus vienerių metų gimtadienio ieškovas dar kažkiek laiko pagyveno atsakovės tėvų namuose, tačiau šalys jau nebebuvo artimos, miegodavo skirtinguose kambariuose. Atsakovė realiai viena pati rūpinosi sūnumi, jį prižiūrėjo. Galiausiai po patirto smurto atsakovė liepė ieškovui išsikraustyti iš jos tėvų namų. Išsikrausčius ieškovui, jo bendravimas su sūnumi buvo itin retas. Tik prieš pat ikiteisminę mediaciją ieškovas pradėjo daugiau inicijuoti bendravimą su sūnumi. Atsakovė patikslintame priešieškinyje patvirtino, kad ieškovas yra T. K. biologinis tėvas. Taip pat sutiko su ieškovo reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko dvigubos pavardės nustatymo, visas dokumentų keitimo išlaidas įpareigojant padengti ieškovą. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja ir priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui 300 Eur periodinį išlaikymą bei 6 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., kadangi išlaikymą po 300 Eur ieškovas pradėjo teikti tik nuo 2023 m. birželio mėn., prieš pat mediaciją. Patvirtino, kad mediacijos metu atsakovė žodžiu buvo sutikusi dėl 259 Eur išlaikymo dydžio, tačiau mediacijoje sutartis dėl išlaikymo dydžio nebuvo pateikta ir pasirašyta. Be to, nuo mediacijos praėjo praktiškai metai laiko, o šiuo laikotarpiu pasikeitė ekonominė situacija išaugo maisto, išlaikymo, paslaugų ir kt. kainos, todėl atsakovė nesutiko, kad iš ieškovo nepilnamečiui vaikui būtų priteistas 259 Eur išlaikymas kas mėnesį. Su ieškovo pateikta bendravimo tvarka sutiko iš dalies.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad atsakovės prašomas 300 Eur išlaikymo dydis atitiktų nepilnamečio interesus ir galėtų patenkinti jo poreikius. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, skyriaus nuomone, priteistinas, jeigu teismas nuspręs, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl reguliariai teikto išlaikymo yra nepakankami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir nepilnametis sūnus neturi glaudaus tėvo ir sūnaus ryšio. Tarp jų nėra nusistovėjusios, reguliarios bendravimo tvarkos, nors bendravimas vyksta, jis yra minimalus. Skyriaus nuomone, ieškovui norint bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sukurti artimą ryšį, reikalingas abipusis vaiko tėvų geranoriškas bendradarbiavimas. Ieškovo pateikta bendravimo tvarka detali, aiškiai išdėstyta, numatytas bendravimas suskirstytas pagal vaiko amžių, numatytas bendravimas nuotoliniu būdu, aptarti vaiko grįžimo į Lietuvą kartai. Atsakovė iš esmės dėl ieškovo prašomos bendravimo tvarkos neprieštarauja, tačiau nurodo, kad nakvynių klausimą reikėtų spręsti vėliau, vaikui paaugus, sustiprinus tėvo ir sūnaus bendravimą. Skyriaus nuomone, ieškovo prašoma bendravimo tvarka atitiktų mažamečio vaiko interesus ir poreikius, metai laiko yra pakankamas laikas sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį ir pereiti prie vaiko ir tėvo bendravimo su nakvynėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas D. K. yra nepilnamečio T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o T. K. yra ieškovo D. K. biologinis sūnus. Pakeitė nepilnamečio vaiko pavardę „K.“ į pavardę „K.-K.“. Priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 259 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, bet ne trumpiau nei vaikas baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant ieškovą priteistą išlaikymą pervesti iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 20 dienos į atsakovės asmeninę sąskaitą. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės paskyrė atsakovę. Priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus naudai 3 108 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. (už 12 mėnesių). Nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią: ieškovas iki nepilnamečiui vaikui sueis 5 metai bendrauja tokia tvarka: 1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa („Skype“, „Viber“ ar pan.) kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, ginčo šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, ieškovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su atsakove prieš 2 dienas nuotolinio ryšio priemonėms; 2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja ne mažiau kaip 3 kartus per metus. Apie grįžimą į Lietuvą atsakovė informuoja ieškovą prieš kelias savaites laiko sms žinute. Lietuvoje ieškovas su sūnumi bendrauja ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę, ir ne mažiau kaip 2 valandas. Savaitgalį ieškovas bendrauja ne mažiau kaip 4 valandas. Pirmais susitikimais, ieškovas su sūnumi bendrauja atsakovės buvimo Lietuvoje vietoje, vaikų kambariuose ar kitose šalims susitartose vietose, atsižvelgus į vaiko norus ir interesus; 3) ieškovas iki vaikui sueis 5 metai, bendrauja su vaiku be nakvynės; 4) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje Ispanijoje per Šv. Velykas arba per Šv. Kalėdas. Šventės švenčiamos paeiliui, jei švenčiamos Ispanijoje, sekančios švenčiamos Lietuvoje; 5) kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdas ieškovas praleidžia su sūnumi, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmą dieną 13 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. Ieškovas su sūnumi bendrauja atsakovės buvimo Lietuvoje vietoje, vaikų kambariuose ar kitose šalims susitartose vietose, atsižvelgus į vaiko norus ir interesus; 6) kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną atsakovė praleidžia su sūnumi; 7) kiekvienų porinių metų Šv. Velykas ieškovas praleidžia su sūnumi paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 13 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.; 8) kiekvienų neporinių metų Šv. Velykas atsakovė praleidžia su sūnumi. Ieškovas su sūnumi bendrauja atsakovės buvimo Lietuvoje vietoje, vaikų kambariuose ar kitose šalims susitartose vietose, atsižvelgus į vaiko norus ir interesus; 9) kelionės išlaidas šalys apmoka per pusę (įskaitant vaiko atskraidinimą ir parskraidinimą į/iš jo gyvenamosios vietos šalį); 10) ieškovas gali atvykti į Ispaniją ir bendrauti su sūnumi, informuodamas atsakovę prieš dvi savaites laiko apie planuojamą atvykimą. Bendravimas vyksta pradedant po kelias valandas ir dalyvaujant kartu atsakovei. Suėjus vaikui 5 metų amžiaus, atsižvelgus į vaiko interesus ir norus, Ieškovas bendrauja su vaiku sekančiai: 11) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa („Skype“, „Viber“ ar pan.) kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, ginčo šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, ieškovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su atsakove prieš 2 dienas nuotolinio ryšio priemonėms; 12) atsakovė informuoja ieškovą apie grįžimą į Lietuvą prieš kelias savaites laiko sms žinute. Lietuvoje ieškovas su sūnumi bendrauja ne mažiau kaip 3 dienas per savaitę. Apie laiką ir dienas ieškovas su atsakove susiderina sms žinute ar skambučiu; 13) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje Ispanijoje per Šv. Velykas arba per Šv. Kalėdas. Šventės švenčiamos paeiliui, jei vienos švenčiamos Ispanijoje, sekančios švenčiamos Lietuvoje; 14) kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdas ieškovas praleidžia su sūnumi, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmą dieną 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 12 val. 15) kiekvienų porinių metų Šv.Kalėdų antrą dieną ieškovas praleidžia su sūnumi, paimant sūnų iš gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dieną 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 16) kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną atsakovė praleidžia su sūnumi; 17) kiekvienų neporinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną atsakovė praleidžia su sūnumi; 18) kiekvienų porinių metų Šv. Velykas ieškovas praleidžia su sūnumi, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 12 val.; 19) kiekvienų neporinių metų Šv. Velykas atsakovė praleidžia su sūnumi; 20) ieškovas gali atvykti į Ispaniją ir bendrauti su sūnumi, informuodamas atsakovę prieš dvi savaites laiko apie planuojamą atvykimą. Bendravimas vyksta pradedant po kelias valandas ir dalyvaujant kartu sūnaus motinai; 21) ieškovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia ne trumpesnės kaip 20 kalendorinių dienų trukmės per metus kasmetines atostogas, iš kurių Lietuvoje ir / ar kitoje šalyje nepertraukiamai kiekvienų metų liepos – rugpjūčio mėnesį su sūnumi praleidžia ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, nebent šalys susitaria kitaip, taip pat Ispanijoje nepertraukiamai su sūnumi praleidžia ne mažiau kaip 6 kalendorines dienas. Nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti mokyklą, jo tėvas – ieškovas įsipareigoja savo kasmetines atostogas derinti su sūnaus mokyklos atostogomis; 22) apie vasaros atostogų laikotarpį ieškovas informuoja atsakovę iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš du mėnesius elektroniniu laišku arba telefonu; 23) kelionės išlaidas šalys apmoka per pusę (įskaitant vaiko atskraidinimą ir parskraidinimą į/iš jo gyvenamosios vietos šalį); 24) atsakovė per dvi kalendorines dienas informuoja ieškovą apie sūnaus faktinės gyvenamosios vietos adreso, jo lankomų ugdymo įstaigų, taip pat gydymo įstaigos pasikeitimą. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas –3 498,50 Eur už advokato paslaugas. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas – 1 327,50 Eur už advokato padėjėjos paslaugas. Priteisė iš ieškovo 186,48 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį nusprendė atmesti.

7. Teismas nustatė, kad šalys išsprendė ginčą dėl nepilnamečio vaiko tėvystės, pripažindamos, jog nepilnamečio vaiko biologinis tėvas yra ieškovas, o šis yra jo sūnus, dėl šios priežasties šią ieškinio dalį patenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnis).

8. Tarp šalių taip pat nėra ginčo ir dėl nepilnamečio sūnaus pavardės pakeitimo, kadangi šalys susitarė, jog jų nepilnamečiui sūnui būtų suteikta ir dokumentuose nurodyta dviguba pavardė – „K.-K.“, todėl ir šią ieškinio ir priešieškinio dalį teismas patenkino (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

9. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą apmokėti visas su sūnaus pavardės keitimu susijusias dokumentų keitimo išlaidas, teismas nurodė, kad teismo sprendimas negali būti sąlyginis, t. y. priteistinos sumos dydis arba įpareigojimas apmokėti tam tikras išlaidas turi būti konkretus, pagrįstas rašytiniais įrodymais ir realus, o ne spėjamas. Kadangi atsakovė prašė įpareigoti ieškovą atlyginti ateityje galimai patirtinas išlaidas, susijusias su vaiko dokumentų keitimu, šioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimą teismas nusprendė atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

10. Šalys taip pat susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sutardamos, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, todėl teismas šią ieškinio ir priešieškinio dalį patenkino (CK 3.169 straipsnis).

11. Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaiko priežiūros ir ugdymo klausimais. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos. Atsakovė patiria šias išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tačiau atsakovė, nenurodė jokių tikslių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti. Todėl kai kurios atsakovės nurodytos išlaidos nėra tikslios ir negali būti priskiriamos minimaliems sūnaus poreikiams tenkinti. Atsakovė teismui duodama paaiškinimus nurodė, kad vaikas valgo tik doradą (žuvį) arba ančiuvius, ikrus, ryžius, makaronus su kariu, mangus, avietes. Iki šios dienos vaikas naudoja sauskelnes. Vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, be nuomos ir mokesčių.

12. Ieškovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigė, tačiau nesutiko su atsakovės nuomone dėl išlaikymo dydžio. Teismas sutiko su ieškovo išsakyta pozicija. Pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui valstybės skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui („vaiko pinigai“), kurią gali gauti ir nepilnametis šalių sūnus, ši išmokų vaikams įstatymo numatyta išmoka priskirtina prie pinigų sumos, kuria yra tenkinami vaiko poreikiai, tokiu būdu šia suma turėtų būti sumažinta tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikui. Duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi gauti nurodytą išmoką byloje nėra. Vaiko išlaikymui atsakovės gaunama suma sudarytų 344,75 Eur per mėnesį (259 Eur + 85,75 Eur = 344,75 Eur) ir net viršytų atsakovės materialiniam išlaikymui prašomą priteisti 300 Eur sumą, todėl ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkino ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą po 259 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

13. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad šalių santykiai nutrūko 2021 m. gegužės mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimą nusprendė skaičiuoti nuo šios datos. Byloje apklaustų liudytojų parodymus dėl šalių skyrybų vertino kritiškai bei jais nesivadovavo, nes visi byloje apklausti liudytojai yra šalių artimi giminaičiai (tėvai, sesuo) ir suinteresuoti bylos baigtimi. Nors atsakovė prašė skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur kas mėnesį, tačiau teismas nustatė, kad ieškovas iki 2021 m. gegužės mėnesio mokėdavo po 259 Eur išlaikymą, todėl ir išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 259 Eur, nes jis nebuvo pakeistas nei teismo sprendimu, nei šalių susitarimu.

14. Nors ieškovas teigė, kad byloje esančios telefoninės žinutės patvirtina faktą, kad jis pinigus ieškovei mokėdavo ir tai ieškovas laiko kaip išlaikymo teikimą sūnui, tačiau teismas su tokia ieškovo nuomone nesutiko. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas tam tikras sumas atsakovei mokėdavo arba pervesdavo gera valia, neįrodo, kad tai buvo vaiko išlaikymui skiriami pinigai. Todėl teismas pripažino, kad ieškovas išlaikymo nepilnamečiui sūnui neteikė. Įvertinęs vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendė, kad yra pagrindas šį atsakovės reikalavimą patenkinti iš dalies, todėl priteisė iš ieškovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio po 259 Eur kas mėnesį (12 mėn. x 259), t. y. 3 108 Eur sumą.

15. Teismas nurodė, kad šalims buvo suteikta galimybė taikos sutartimi spręsti ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dalyvaujant skyriaus specialistams, šalys buvo sutarusios dėl bendravimo tvarkos, tačiau ją teikti teismui atsisakė, nes nesutarė dėl išlaikymo įsiskolinimo.

16. Teismas atsižvelgė į skyriaus specialistų vertinimą, kad tarp šalių kyla komunikacijos problemos, jos nėra linkusios geranoriškai bendrauti, dalintis informacija, tartis, todėl siekdamas užtikrinti reguliarų tėvo ir sūnaus bendravimą, pripažino, kad būtina nustatyti apibrėžtą bendravimo tvarką, numatant bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, aptariant gyvus susitikimus bei numatant kaip bus dalinamos kelionės išlaidos.

17. Teismas rėmėsi šalių taikos sutarties projekte aptarta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, kurioje nurodyti ir svarbiausi įvykiai vaiko bei tėvo gyvenime, švenčių laikotarpiai ir kiti aktualūs klausimai. Įvertinto aplinkybę, kad šalių sūnui yra tik 4 metai ir tarp jo bei tėvo nėra glaudaus ryšio. Teismas sprendė, kad taikos sutarties projekte nurodyta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio sūnaus interesus, jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, todėl ieškinio ir priešieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino iš dalies (CK 3.170 straipsnis).

18. Šalių reikalavimus tenkinęs iš dalies, teismas iš ieškovo valstybės naudai priteisė 186,48 Eur žyminį mokestį. Įvertinęs, kad šalys taikiai išsprendė kelis ginčo reikalavimus, iš šalių nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai jų patenkintų reikalavimų daliai, t. y. po 50 procentų, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 3 498,50 Eur (6 997 Eur : 2 = 3498,50) išlaidas už advokato paslaugas, iš ieškovo atsakovės naudai –1 327,50 Eur (255 Eur : 2 = 1327,50) išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo dalį dėl atmestos likusios priešieškinio dalies (t. y. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo) ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą priešieškinį pilna apimtimi bei priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino faktines aplinkybes, be to, tinkamai sprendimo nemotyvavo, tokiu būdu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl netenkintos priešieškinio dalies. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismo išvados padarytos, remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniais įrodymais.

1.2. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad ji turėtų pasinaudoti teise gauti universalią išmoką vaikui („vaiko pinigus“), kadangi ji su sūnumi gyvena ne Lietuvoje, o Ispanijoje. Apeliantė neturi teisės gauti Lietuvos Respublikoje mokamas išmokas vaikui, todėl teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį, išskaičiuodamas „vaiko pinigus“.

1.3. Teismas neatsižvelgė į skyriaus poziciją, kad įvertinus vaiko amžių ir didėjančius jo poreikius, apeliantės prašomas 300 Eur išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir galėtų patenkinti jo poreikius.

1.4. Teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad ieškovas pradėjo teikti išlaikymą tik prieš mediaciją vaiko išlaikymui skirdamas po 300 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo atlikti pavedimai 2022 m. birželio ir liepos mėnesiais. Tiek periodinis išlaikymas, tiek išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas po 300 Eur, o ne po 259 Eur. Be to, ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kadangi ieškovas turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, yra sveikas ir galintis uždirbti. Tuo tarpu atsakovė šiuo metu dirbti negali, kadangi iki dabar rūpinasi nepilnamečiu sūnumi.

1.5. Teismų praktikoje teismai, spręsdami nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimą, vadovaujasi orientaciniu kriterijumi, kuriam taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. 2023 m. minimali mėnesinė alga (MMA) „į rankas“ sudaro apie 633 Eur, taigi ieškovui tekanti dalis sudarytų apie 317 Eur (633 Eur 2), tuo tarpu apeliantė prašo priteisti bent po 300 Eur vaiko minimaliems būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, teismas nevertino ir neatsižvelgė į visame pasaulyje pasikeitusią ekonominę situaciją, išaugusias maisto ir paslaugų kainas.

1.6. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas akivaizdžiai vadovavosi išskirtinai tik ieškovo nurodytais įrodymais ir argumentais. Teismas nevertino apeliantės argumentų, jog 2020 m. kovo 16 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas. Apeliantė, gyvendama (duomenys neskelbtini), negalėjo laisvai vykti į (duomenys neskelbtini), tiek įnešti pinigų į bankomatą, tiek nupirkti vaikui jo naudojamų specifinių sauskelnių ar mišinukų, kurių (duomenys neskelbtini) parduotuvėse nebuvo. Tuo tarpu ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), dėl to apeliantė ir prašė jo nupirkti reikiamų produktų bei įnešti pinigų į bankomatą. Apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji paduodavo ieškovui pinigus už pirkinius, kuomet jis pateikdavo jai kvitus bei duodavo jam pinigus, kad juos ieškovas įneštų į bankomatą. Teismo vertintos ieškovo žinutės buvo epizodinės, kuomet jis ketindavo aplankyti sūnų, tuomet ir atveždavo prašomas prekes, tad minimos žinutės niekaip nepatvirtina fakto, jog šalys kartu vedė ūkį iki 2021 m. gegužės 30 d.

1.7. Teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą, visiškai nevertino ieškovo finansinių galimybių teikti išlaikymą ar prisidėti prie komunalinių mokesčių. Apeliantė buvo atlikusi skaičiavimus pagal ieškovo pateiktas metines deklaracijas. 2020 metais ieškovo metinės pajamos sudarė1 335 Eur, atskaičius mokesčius, tokiu būdu mėnesio pajamos padalinus iš 12 mėnesių sudarė 111,25 Eur į rankas. 2021 metais ir 2022 metais ieškovas nurodė, kad veiklos nevykdė ir negavo jokių pajamų. Šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių dokumentų ieškovas nepateikė, todėl apeliantei nesuprantama teismo išvada, kaip ieškovas galėjo prisidėjo prie komunalinių ir namų išlaikymo, jei jo pajamos siekė vos 112,25 Eur per mėnesį. Teismas netinkamai įvertino ir ieškovo duotus parodymus, jog maistui neva jis išleisdavo kas antrą savaitę po 120 Eur, o namo išlaikymui neva 150 Eur, kas iš viso sudarytų 390 Eur sumą. Tačiau ieškovo pajamos 2010 m. į rankas siekė 1 174,15 Lt, per mėnesį, 2011 m. – 1 064 Lt, per mėnesį. Įvedus eurą, 2015 m. ieškovo pajamos sudarė tik 328,59 Eur per mėnesį. Vėlesnių metų darbo užmokesčio pajamos buvo minimalios. Iš nurodytų duomenų apeliantė daro išvadą, kad minėtų pinigų, tenkančių mokėti už maistą ir namo išlaikymą, pagal ieškovo gautas pajamas 2020 m. nebūtų užtekę, tuo tarpu 2021 metais ieškovas iš viso negavo pajamų. Todėl priešingai nei nustatė teismas, jis negalėjo prisidėti prie šeimos ir ūkio išlaikymo ir neįrodė aplinkybės, kad jis nepilnamečiui sūnui teikė reguliarų periodinį išlaikymą.

1.8. Apeliantės teigimu, šalys faktiškai negyvena nuo 2020 metų birželio mėnesio, kai po patirto smurto ji ieškovui liepė išsikraustyti iš jos tėvų namų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas atsakovės tėvas A. L., kurio parodymus teismas be pagrindo vertino kritiškai, kadangi būtent jo namuose šalys gyveno nuo 2017 metų spalio mėnesio. Gyvendamas kartu, liudytojas betarpiškai bendravo su šalimis ir vienintelis teikė finansinę paramą apeliantei ir jos sūnui, ką patvirtina byloje pateikti jos sąskaitų išrašai. Tačiau teismas neatsižvelgė į apeliantės bei liudytojo parodymus, vadovavosi tik ieškovo parodymais ir klaidingai nustatė, kad šalių santykiai nutrūko nuo 2021 m. gegužės mėnesio.

1.9. Apeliantė mano, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį. Apeliantė vertinimu, ieškovo pusė byloje nesielgė sąžiningai, siekė vilkinti bylą. Teismas atidėjo teismo posėdį dėl taikos sutarties sudarymo. Šalys, dalyvaujant skyriaus specialistams, aptarė visas sąlygas ir visus ieškinio reikalavimus išsprendė taikiai, tačiau apeliantei nesutikus visiškai atsisakyti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, ieškovai atsisakė sudaryti taikos sutartį, dėl ko ir padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Be to, byla nebuvo didelio sudėtingumo, todėl teismas turėjo sumažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir atmesti jo išlaidas, susijusios su prašymu dėl mediacijos rengimo 363 Eur sumai.

Atsiliepimas

20. Ieškovas atsiliepimu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš apeliantės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės mokamų išmokų suma („vaiko pinigai“) palengvinama tėvų finansinė našta. Jei apeliantė neturėtų teisės gauti išmoką vaikui Lietuvoje, tuomet ji turėtų teisę gauti tokią išmoką Ispanijoje, kurioje, ieškovo žiniomis, išmokos dydis gerokai viršija Lietuvoje mokamas išmokas. Ieškovo žiniomis, apeliantė nėra deklaravusi savo išvykimo iš Lietuvos, todėl jo manymu, ji vis dar turi teisę kreiptis dėl valstybės skiriamos išmokos vaikui. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, nors šio įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, tačiau pagal to paties straipsnio 3 dalį reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas vaikams (asmenims) jų mokymosi užsienio valstybių mokymo įstaigose laikotarpiu. Apeliantė ieškovui yra nurodžiusi, kad jų nepilnametis sūnus Ispanijoje lanko ugdymo įstaigą, tai reiškia, kad ji turi teisę gauti valstybės skiriamą išmoką.

2.2. Tiek apeliantė atsiliepime į pradinį ieškinį, tiek skyrius su 259 Eur vaiko išlaikymui mokama suma sutiko. Be to, šalys susitarė, kad ieškovas mokės tokio dydžio sumą nuo pat jų skyrybų dienos. Tik patikslintame priešieškinyje apeliantė prašė priteisti 300 Eur, motyvuodama tuo, kad praėjus metams, pasikeitė ekonominė situacija, išaugo maisto ir paslaugų kainos ir kt., o 2023 m. liepos 3 d. posėdžio metu šį reikalavimą grindė jau visai kitomis aplinkybėmis, t. y. neva specialiais vaiko poreikiais, jo mityba (jūros gėrybės, ikrai) ir tuo, kad vaikui, būnant beveik 5 metų amžiaus, dar reikalingos sauskelnės ir patiesaliukai, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nepateikė. Be to, vaiko mityba turi būti įvairi, subalansuota, todėl formuojami vaiko valgymo įpročiai negali būti laikomi specialiaisiais vaiko poreikiais, todėl teismas pagrįstai vaiko išlaikymui priteisė 259 Eur dydžio išlaikymą.

2.3. Tai, kad apeliantė šiuo metu neva negali dirbti, kadangi rūpinasi nepilnamečiu vaiku, nepaneigia jos įstatyminės pareigos teikti vaikui materialinį išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Apeliantė teismui pateikė duomenis, kad ji nei Lietuvoje, nei Ispanijoje jokio turto bei pajamų šalinio neturi. Vadinasi vaikas buvo išlaikomas tik ieškovo lėšomis, o apeliantė, nors ir turėdama įstatyminę pareigą, proporcingai prie nepilnamečio sūnaus materialinio išlaikymo neprisidėjo. Ieškovas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė teigė esanti bedarbė, tačiau šio fakto nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, o pasibaigus bylos nagrinėjimui, pati ieškovui nurodė, jog ji dirba. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ji negali dirbti, kadangi prižiūri sūnų, turėtų būti vertinami kaip visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tiesos.

2.4. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė vaiko poreikių lentelės, nenurodė jokių tikslių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti bei jas pagrindžiančių dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokie realūs vaiko poreikiai ir kaip jie pasikeitė per pastaruosius metus. Be to, nepilnametis vaikas nelanko jokių būrelių ar sporto treniruočių, neturi specialiųjų poreikių, todėl priteisti jam didesnio dydžio materialinį išlaikymą nėra pagrindo.

2.5. Apeliantės argumentas, kad ieškovas pradėjo teikti 300 Eur išlaikymą prieš mediaciją, taip pat nesudaro pagrindo jį padidinti, kadangi tokio dydžio išlaikymas buvo mokamas tik du mėnesius. Vėliau abiejų šalių buvo perskaičiuotas pagal realius vaiko poreikius ir kas mėnesį ieškovo mokamas po 259 Eur, todėl teismas priteisė realius vaiko poreikius atitinkantį materialinį išlaikymą.

2.6. Apeliantės argumentai apie pasikeitusią ekonominę situaciją bei išaugusias prekių ir paslaugų kainas taip pat nesudaro pagrindo padidinti priteistą išlaikymą. Apeliantė gyvena ne Lietuvoje, o Ispanijoje, todėl ieškovui nėra žinoma kaip pasikeitė ekonominė situacija minėtoje šalyje, o tai patvirtinančių duomenų apeliantė nepateikė. Be to, išlaikymui taikomas indeksavimas, todėl dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastos pajamos bus iš dalies ar visiškai kompensuojamos.

2.7. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalių santykiai nutrūko nuo 2021 m. gegužės mėnesio ir nuo šios datos skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad šalys iki minėtos datos gyveno kartu, patvirtina ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimai žinutėmis kasdieniais buitiniais klausimais, dėl maisto pirkimo, komunalinių mokesčių už namą mokėjimo. Iškart po skyrybų šalys sprendė išlaikymo dydžio klausimą ir buvo sutarta, kad ieškovas kas mėnesį vaiko išlaikymui mokės po 300 Eur dydžio išlaikymą, kuris vėliau, mediacijos proceso metu, įvertinus realius vaiko poreikius šalių susitarimu buvo pakeistas į 259 Eur sumą, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas remiantis šia suma, kuris nebuvo pakeistas nei teismo sprendimu, nei šalių susitarimu. Kadangi šalys dar iki 2021 m. gegužės mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, pinigai išlaikymui atskirai nebuvo teikiami, nes ieškovas ir taip rūpindavosi savo sūnumi ir jo poreikiais. Šalims nustojus gyventi kartu, pareigą teikti išlaikymą ieškovas vykdė sąžiningai nuo pat išsiskyrimo dienos, tačiau apeliantė primygtinai reikalavo pinigus jai paduoti grynaisiais, kuriuos ieškovas paduodavo atvykęs pasimatyti su vaiku. Be to, apeliantė niekuomet ir nereikalavo ieškovo padengti neva susidariusį įsiskolinimą bei nepateikė jokių duomenų, kad jos nurodytu laikotarpiu būtų susidaręs tariamas įsiskolinimas.

Šalies argumentai

2.8. Ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad jis neva byloje elgėsi nesąžiningai ir vilkino procesą. Būtent apeliantė nesutiko atsisakyti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, dėl ko nebuvo sudaryta taikos sutartis ir padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Be to, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, CPK nustatyta tvarka yra taikoma privalomoji mediacija. Todėl ieškovo patirtos išlaidos už prašymo dėl mediacijos vykdymo rengimą laikytinos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu, dėl ko pagrįstai ir teisėtai priteistos ieškovui. Nors byla ir nebuvo didelio sudėtingumo, tačiau ieškovas teikė daug reikalavimų, kuriuos jam reikėjo pagrįsti ir argumentuoti, o jo pateiktos sąskaitos neviršija patvirtintų rekomendacinių civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

24. Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – 2023 m. rugpjūčio 26 d. susirašinėjimą su atsakove, kuris, apelianto nuomone, patvirtina, kad atsakovė jau pradėjo dirbti.

25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

26. Pateiktas rašytinis įrodymas nėra oficialus įrodymas apie atsakovės darbovietę, jis pateiktas su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą ir atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės dėl jo prijungimo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus papildomus rašytinius duomenis kaip naujus įrodymus.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

27. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

28. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

29. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

30. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, iš esmės pripažino, kad 300 Eur atsakovės prašoma išlaikymo suma yra pagrįsta, tačiau nusprendė, jog sudėjus ieškovo siūlomą 259 Eur išlaikymo sumą ir valstybės skiriamą 85,75 Eur išmoką vaikui gaunasi 344,75 Eur suma, kuri net viršija atsakovės prašomą priteisti 300 Eur sumą, todėl nutarė, kad vaiko išlaikymui pakanka iš ieškovo priteisti 259 Eur sumą.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tikslaus vaiko poreikių dydžio, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaikymą, t. y. mažiau negu pusę minimalios mėnesinės algos (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba maždaug 633 Eur atskaičius mokesčius). Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, ieškovė neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių, todėl atsakovės prašomas priteisti 300 Eur periodinių išmokų dydis laikytinas (vertinamas) realiu ir protingu.

35. Apeliantė nesutinka, kad teismas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį mažino išskaičiuodamas valstybės skiriamą Vaiko išmoką, nors ji tokios išmokos negauna nei Lietuvos valstybėje, nei Ispanijoje. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė turi įstatymo numatytą teisę kreiptis dėl Vaiko išmokos mokėjimo Lietuvoje arba analogiškos išmokos – Ispanijoje, todėl vien tas faktas, kad atsakovė tokios išmokos negauna, nėra pagrindas šios išmokos nevertinti nustatant išlaikymo dydį. Tačiau būtina pažymėti, kad kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, jog, nors valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Nagrinėjamu atveju dėl tokio dydžio išlaikymo atsakovas sutiko dar iki bylos užvedimo (DOK-12194), tokio dydžio išlaikymą ieškovas kelis mėnesius sūnui mokėjo, taip pat byloje esantys duomenys apie ieškovo turtinę padėtį patvirtina, jog ieškovas gali teikti 300 Eur išlaikymą. Šiuo atveju svarbi ir situacijos specifika, kuomet atsakovė nepilnametį vaiką augina užsienyje, kas lemia, jog vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis yra didesnis, nes tam tikros paslaugos, buto nuoma yra brangesnės negu Lietuvoje, todėl valstybės skiriama išmoka vaikui laikytina kaip lėšos vaiko poreikiams, sąlygotiems tos šalies pragyvenimo lygio, tenkinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad nuo 2024 metų sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius yra apie 708 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš nustatytos minimalios vaiko poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui skiriamos išmokos sumos, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir iš atsakovo vaikui priteistino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, suma padidintina iki 300 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

36. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo, akcentuodama, kad teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėnesio, nes būtent nuo to laiko jie gyveno skyrium ir ieškovas neteikė sūnui išlaikymo. Apeliantė taip pat nesutinka, kad išlaikymo įsiskolinimą teismas skaičiavo po 259 Eur per mėnesį.

37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šis momentas kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatinėjamas individualiai, tai yra bylos dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įrodinėjimo dalykas. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

38. Aptariamu atveju atsakovei tvirtinant susidarius išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio mėn. 30 d., ieškovas su tuo viso bylos nagrinėjimo metu kategoriškai nesutiko, akcentuodamas, kad šalys kartu gyveno iki 2021 m. gegužės mėnesio, ir tiek gyvenant kartu, tiek ir atskirai, jis visada vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo paaiškinimai ir byloje esantis šalių tarpusavio susirašinėjimas su jame panaudotais atitinkamais simboliais (patiktukais) įvairiais buitiniais klausimais (prekių pirkimo, mokesčių mokėjimo), patvirtina, kad šalys dar 2021 m. gegužės mėn. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir sprendė kasdienius buitinius klausimus, o kai pradėjo gyventi atskirai, birželio mėnesį tarėsi dėl vaiko išlaikymo dydžio (DOK-12194, priedas 3-2). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui, nes tuometinis šalių tarpusavio susirašinėjimas laikytinas labiau patikimu įrodymu, negu atsakovės kviesto liudytojo (jos tėvo), kuris, labiau tikėtina, yra linkęs palaikyti dukrai palankią poziciją, paaiškinimai. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma ir minėta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog šalys kartu gyveno tik iki 2020 m. birželio mėnesio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsiskolinimo pradžios momentą nustatė nuo 2021 m. gegužės mėn. 30 d.

39. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Kadangi, kaip minėta, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju nustatant priteistiną išlaikymo dydį teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga atsižvelgti į tuo metu buvusį minimalios mėnesinės algos dydį, kuris 2021 m. buvo 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 468 Eur/2), 2022 m. – 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 533 Eur/2), taip pat įvertinti nuoseklią ieškovo poziciją, kad šalys nuo 2021 m. birželio mėnesio susitarė dėl 259 Eur išlaikymo sūnui, kurią iš esmės patvirtino pati atsakovė, 2022 m. spalio 31 d. priešieškinyje prašydama vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį būtent 259 Eur sumą ir nurodydama, kad ši suma patenkins nepilnamečio sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytais argumentais, taip pat tuo, kad ginčo laikotarpiu vaikas buvo jaunesnio amžiaus ir jo poreikiai buvo mažesni, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsiskolinimą skaičiavo po 259 Eur už mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs sprendimą, pakeičia ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, įvertindamas apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas .

42. Apeliantė teigia, kad ieškovo pusė bylos proceso metu elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai atsisakė sudaryti taikos sutartį, todėl atsakovei tenkančias bylinėjimosi išlaidas teismas turėjo sumažinti. Pažymėtina, jog šalys dėl reikalavimų dėl tėvystės nustatymo ir pavardės pakeitimo, taip pat dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo faktiškai susitarė geruoju, todėl abi šalys turėjo teisę prašyti teismo toje dalyje patvirtinti taikos sutartį, tačiau tokio prašymo nei viena šalis nepareiškė ir byla buvo išnagrinėta iš esmės. Ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo tarp šalių vyko ir apeliacinėje instancijoje, todėl darytina išvada, kad šalys dėl esminių nesutarimų ir principinių pozicijų skirtumo negalėjo sudaryti taikos sutarties dėl tos ginčo dalies, tačiau tai nėra nesąžiningas šalies elgesys. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino šalių taikų kelių ginčo reikalavimų sprendimą ir nutarė, kad šalių reikalavimai tenkinti po 50 procentų. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo nustato šią proporciją.

43. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir pavardės pakeitimo, kuris tenkintas 100 procentų; reikalavimas dėl 259 Eur išlaikymo priteisimo atmestas; dėl reikalavimo nustatyti bendravimo tvarką šalys susitarė, todėl laikytina, kad šis reikalavimas tenkintas 50 procentų, iš viso tenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų (100+0+50/3). Atsakovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas; dėl 300 Eur išlaikymo priteisimo tenkintas; dėl 6 900 Eur išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 45,04 procentais; reikalavimas dėl pavardės keitimo dokumentuose išlaidų atlyginimo atmestas; dėl bendravimo tvarkos šalys susitarė, todėl laikytina, kad reikalavimas tenkintas 50 procentų, iš viso tenkinta 59 procentai priešieškinio reikalavimų (100 +100+45,04+0+50/5).

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 6 997 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 1 327,50 Eur. Apeliantė nurodo, kad byla buvo nesudėtinga, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai išdidintos. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl šių apeliantės argumentų, įvertindamas ieškovo atstovės pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (DOK-51993, DOK- 3841, DOK-8404, DOK-17144, DOK-29400).

45. Ieškovo atstovė byloje pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur sumai (DOK-51993). Ataskaitoje nurodė, kad konsultacija bei prašymo dėl mediacijos rengimas (3 val.) kainavo 300 Eur (su PVM 363 Eur). Apeliantė su išlaidomis dėl mediacijos prašymo rengimo nesutinka ir prašo jas atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, jog viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus iminėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Vadovaujantis tokiu reglamentavimu bei tuo, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, jos laikytinos pagrįstomis. Už ieškinį dėl tėvystės nustatymo ieškovas sumokėjo 726 Eur, už atsiliepimą į priešieškinį – 484 Eur, kas taip pat neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto. 2022 m. gruodžio 13 d. advokatė pateikė PVM sąskaitą–faktūrą 423,50 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje. Kadangi minėtas posėdis vyko tik 21 min., vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., už posėdį atstovavimo išlaidos neskaičiuotinos, o kadangi advokatė nenurodė kiek laiko užėmė pasirengimas šiam posėdžiui, todėl išlaidos skaičiuotinos už 1 valandą, kas sudaro 178,05 Eur (1 780,5x0,1=178,05). Atsižvelgiant į tai, išlaidos pagal šią sąskaitą mažintinos iki 178,05 Eur. Iš viso pagal prašymą DOK-51993 laikytina pagrįstomis 1 751,05 Eur išlaidos.

46. Byloje yra pateikta 2023 m. sausio 23 d. PVM sąskaita–faktūra 1 331 Eur sumai (DOK-3841). Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad buvo paskaičiuota 100 Eur už pažymų/įrodymų rinkimą bei 2023 m. sausio 22 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo rengimą, 50 Eur už 2023 m. sausio 22 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo rengimą ir 50 Eur už 2023 m. sausio 23 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo rengimą. Šios 242 Eur (su PVM) išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdyje paskaičiuota 500 Eur suma (605 Eur su PVM). 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdis vyko tik 8 min., todėl atstovavimo išlaidas nėra pagrindo skaičiuoti, o kadangi advokatė nenurodė kiek laiko užėmė pasirengimas šiam posėdžiui, todėl išlaidos skaičiuotinos už 1 valandą, kas sudaro 179,9 Eur (1 799x0,1=179,90), todėl šios išlaidos mažintinos 425,10 Eur suma, t. y. nuo 605 Eur (su PVM) iki 179,90 Eur. Taip pat pagal minėtą sąskaitą už baigiamųjų kalbų parengimą advokatė paskaičiavo 400 Eur (484 Eur su PVM), tačiau nenurodė valandų skaičiaus, todėl išlaidos skaičiuotinos už 1 valandą, ir pagal Rekomendacijų 8.17 punktą tai taip pat sudaro 179,90 Eur (1 799x0,1=179,90). Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, 484 Eur suma už baigiamųjų kalbų rengimą mažintina iki 179,90 Eur. Pagal 2023 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą–faktūrą iš viso laikytinos pagrįstomis išlaidos 601,80 Eur sumai.

47. Pagal 2023 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (DOK-8404) už 2023 m. vasario 21 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo rengimą bei pateiktų įrodymų teisinę analizę ir pasirengimą bylos nagrinėjimui nurodyta 181,50 Eur suma, kuri neviršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų dydžių, todėl laikytina pagrįsta.

48. 2023 m. kovo 15 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ieškovo advokatė nurodė 544,50 Eur sumą (DOK-17144), kuri neviršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų dydžių, todėl laikytina pagrįsta. 2023 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 1 149,50 Eur suma (DOK-17144). 300 Eur suma (su PVM 363 Eur) už patikslinto ieškinio rengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto, todėl laikytina pagrįsta. Kita 650 Eur suma (su PVM 786,50 Eur) nurodyta už atstovavimą 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje, pasirengimą posėdžiui ir liudytojų apklausai, pasirengimą baigiamajai kalbai. Kadangi posėdis vyko vieną valandą, už jį pagal Rekomendacijų 8.19 punktą skaičiuotina 190,03 Eur suma (1900,3x0,1=190,03). Kiek laiko užtruko pasirengimas posėdžiui, advokatė nenurodė, todėl šios išlaidos skaičuotinos už vieną valandą – 190,03 Eur suma. Taigi, 786,50 Eur suma mažintina iki 406,44 Eur.

49. 2023 m. gegužės 5 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ieškovo advokatė nurodė 181,50 Eur sumą už 2023 m. gegužės 5 d. prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo parengimą (DOK-29400), kuri neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte numatyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta. 2023 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 423 Eur už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį rengimą taip pat neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta. 2023 m. liepos 2 d. PVM sąskaita išrašyta 1 089 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. liepos 3 d. teismo posėdyje ir baigiamosios kalbos papildymą. Teismo posėdis vyko 2 val., kiek atstovė skyrė laiko pasirengimui teismo posėdžiui nenurodė, todėl laikytina, kad rengėsi vieną valandą. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, šios išlaidos turėjtų būti 587,97 Eur ( 1 959,9x0,1x3=587,97 Eur), todėl 1 089 Eur suma mažintina iki 587,97 Eur. Apibendrinus, darytina išvada, kad ieškovo atstovavimo išlaidos sudaro 5 014,38 Eur.

50. Patikslintą ieškinį tenkinus 50 procentų, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 557,18 Eur išlaidų už teisines paslaugas (5 114,35x50/100=2 557,18), patikslintą priešieškinį tenkinus 59 procentais, atsakovei iš ieškovo priteistina 783,23 Eur už teisines paslaugas. Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 773,95 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

51. Už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiama (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš ieškovo priteisus mokėtiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur, žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 81 Eur. Už reikalavimą dėl 3 108 Eur išlaikymo įsiskolinimo žyminis mokestis yra 70 Eur, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina iš viso 151 žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteistą iš ieškovo 259 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui padidinti iki 300 Eur ir sumažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Apeliantė pateikė įrodymus apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 50 procentų, nes ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo laikytinas procesiniu reikalavimu ir pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-104-684/2016) skaičiuojant patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį netrauktinas. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai atsakovei iš ieškovo priteistina 400 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

55. Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 605 Eur, todėl jam iš atsakovės priteistina 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

56. Atlikus šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 97,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

57. Kadangi apeliantė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo yra atleista, jos apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir padidinus iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, iš ieškovo valstybei priteistinas 22 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 259 Eur iki 300 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jo rezoliucinės dalies 9 ir 10 pastraipas išdėstant taip: „Priteisti ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 773,95 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Sumažinti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį iki 151 Eur. Nustatyti, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė