Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovei advokatei Irenai Haase, institucijų, teikiančių išvadą atstovėms B. G., Reginai Domaševičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, bei atsakovės L. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, 1995 m. rugpjūčio 19 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. K. ir L. K. ((duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės kaltės, paliekant santuokines pavardes „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyti nepilnamečio F. K. gyvenamąją vietą su tėvu E. K.. Priteisti iš atsakovės L. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui F. K. po 350 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinės išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: E. K. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį vienos antrosios dalies gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, viralinės, kiemo statinių, ½ dalį 460/670 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0.2551 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., transporto priemonę automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažinti atsakovei L. K. ½ dalį vienos antros dalie gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, viralinės, kiemo statinių, ½ 460/670 dalies žemės sklypo, ½ dalį 0.2551 ha ploto žemės sklypo, vandens valymo sistemą „Zepter“, puodų rinkinį „Zepter“, skalbimo mašiną „Miele“, skalbinių džiovyklę „Miele“, šaldytuvą „Electrolux“, indaplovę „Electrolux“, dujinę viryklę „Boch“, televizorius „Samsung“, dulkių siurblį „Thomas“, virtuvinį kombainą „Boch“, šaldiklį „Snaigė“. Priteisti iš atsakovė ieškovui 30 000 litų neturtinės žalos. Nustatyti, kad prievolės kreditoriui AB DNB bankui pagal 2011-03-14 kreditavimo sutartį ir pagal 2011-03-10 susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo yra ieškovo ir atsakovės solidariosios prievolės. Nustatyti, kad prievolė AB Swedbank pagal kreditinių lanksčių įmokų kortelių sutartis yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė prievolė.

Ieškinyje nurodoma, kad jo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 19 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 140. Santuokoje gimė sūnus F. K., kuris yra nepilnametis. Santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės. Kurį laiką su atsakove gyveno normalų santuokinį gyvenimą, vėliau pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Priežastis – atsakovės neištikimybė. Atsakovė buvo jam neištikima, nesistengė šeimos išsaugoti. Nuo 2005 m. atsakovė pastoviai išvyksta į Vokietiją, kokias tikslais vyksta, jam nesako. 2012 m. Vokietijoje išbuvo apie 8 mėnesius. Atvykus į namus, nenorėjo turėti su juo jokių santykių ir bendravimo. Atsitiktinai perskaitė jai siunčiamas SMS, kurių turinys patvirtino jo spėliones, kad atsakovė Vokietijoje turi kitą vyrą. Nuo 2012 m. liepos mėn. nepalaiko šeimyninių santykių, gyvena atskirai. Atsakovė pareikalavo, kad jis išeitų iš jų bendrų namų ir jam neduoda rakto. Dėl šios priežasties ir siekiant apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus, išėjo gyventi laikinai pas savo tėvus. Atsakovė yra jam neištikima ir jos toks elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Ieškovas įsitikinęs, kad jų santuoka su atsakove yra iširusi dėl atsakovės kaltės ir santuokos atstatyti nėra jokios galimybės.

Santuokoje yra gimęs sūnus F. K., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės veiksmai kenkia vaiko sveikatai, žeidžia jo interesus, į tai, kad atsakovė neturi pastovaus darbo, neturi pastovių pajamų, neaišku kokiais tikslais išvyksta reguliariai į užsienį, ir žada vėl artimiausiu laiku išvykti, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui F. K. po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, atsižvelgiant į tai, prašoma kiekvienam priteisti turto po ½ dalį už 27338,50 Lt vertės.

AB DNB bankas pagal kreditavimo sutartį suteikė jų šeimai 5792,40 EUR kreditą. Kreditas paimtas bendriems šeimos poreikiams patenkinti ir atitiko abiejų sutuoktinių interesus – panaudotas transporto priemonės – automobilio Audi A6, pirkimui. AB Dnb bankas pagal 2011-03-10 susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo suteikė 6000 Lt kreditą. Kreditas paimtas šeimos poreikiams patenkinti ir atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Sandoriai laikytini solidariosiomis ieškovo ir atsakovė prievolėmis. AB Swedbank pagal kreditinių lanksčių įmokų kortelių sutartis 2010-06-30 suteikė kreditus kiekviena iš jų po 2700 Lt, bendra kredito suma 4711,21 Lt. Kreditai paimti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jiems kiekvienam yra suteikta po kreditinę kortelę 2700 Lt sumai, pagal kurias kiekvienas atskirai gali naudotis jiems suteiktais kredito limitais. Nurodyta prievolė nėra solidari pagal sutartį, tokia bendroji prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyto tik savo dalį. Prievolė grąžinti kreditus yra jų bendroji dalinė, tai yra jie kiekvienas privalo įvykdyti lygiomis dalimis.

Priešieškinyje nurodoma, kad šalys bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, nuolat konfliktuoja, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Ieškovas santuokos metu naudojo fizinį smurtą prieš atsakovę nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nuolatos naudojo psichologinį spaudimą, nuolat girtavo, buvo neištikimas. Atsakovė visuomet vertino šeimą, ilgą laiką taikėsi su ieškovo požiūriu į šeimą, stengėsi jį suprasti ir atleisti, sąžiningai vykdyti sutuoktinės pareigą, rūpinosi vyru ir nepilnamečiu vaiku tiek moraliai, tiek materialiai, jei išvykdavo į Vokietiją, nuolat siųsdavo ieškovui pinigus, tuo tarpu sutuoktinis visiškai nesiskaitė su sutuoktine. Atsakovė dėl jo elgesio jautėsi gniuždoma, patyrė stresą, prarado pasitikėjimą savimi ir tai tęsėsi iki šiol. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas psichologiškai ir fiziškai smurtavo, buvo neištikimas. Jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui suniokojo bendrus sutuoktinių namus, išlaužė spynas, susirinko daiktus, net nepasitaręs su atsakove. Tik dėl ieškovo veiksmų atsakovė patyrė negatyvius išgyvenimus: fizinį skausmą, buvo priversta apriboti bendravimą su šeimos draugais bei giminėmis. Atsakovė gyvena nuolatinėje baimėje, kad ieškovas gali vėl smurtauti, ją sužaloti, sukelti konfliktą. Atsižvelgiant į santuokos trukmę, į ieškovo E. K. veiksmų pobūdį, psichologinio ir fizinio smurto buvimą, ieškovo padarytą neturtinę žalą atsakovė vertina 10 000 Lt, kurią prašo priteisti iš ieškovo.

Tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti.

Nuo gimimo sūnumi rūpinasi atsakovė L. K., sūnus yra pripratęs kasdien būti su motina, kuri juo rūpinasi, bendrauja, padeda ruošti pamokas, tarp mamos ir sūnaus labai stiprus ryšys. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

Šiuo metu atsakovės ir ieškovo sūnui yra aštuoneri metai, jo poreikius sudaro ne tik maistas, būsto išlaikymo išlaidos, bet ir drabužiai, laisvalaikio poreikiai. Pateikiami paskaičiavimai, jog per mėnesį F. K. išlaikymui būtina suma yra 1035 Lt. Ieškovo pajamos yra pakankami didelės, todėl prašo priteisti išlaikymą po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Priešieškinyje prašoma padalinti santuokoje įgytą turtą, pagal atsakovės nurodytą padalijimo būdą. Su AB DNB ieškovas sudarė susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo, kuriuo suteikė 6000 Lt kreditą. Ši sutartis sudaryta išskirtinai tik su pačiu ieškovu, atsakovė parašo ar kitokiu būdu išreikšto sutikimo ieškovui nedavė, atsakovei nėra žinoma, kokiam tikslui ieškovas sudarė šią sutartį. Taigi šis įsipareigojimas bankui negali būti laikomas solidaria abiejų sutuoktinių skola. 2010 m. birželio 30 d. buvo suteikti kreditai kiekvienam iš sutuoktinių po 2700 Lt, tačiau visus pinigus panaudojo E. K.. Atsakovei nėra žinoma, kokioms reikmėms buvo panaudotos lėšos pagal šią kredito sutartį. Paskolos sutartį su AB Dnb bankas, sudaryta atsakovo E. K. vardu, taigi apie paskolos likutį šiai dienai atsakovei L. K. nėra žinoma. (t. 2, b.l. 1-15).

Su atsakovė nekilnojamojo turo padalinimo siūlomu variantu nesutinka ir palaiko jo ieškinyje nurodytą turto padalijimo būdą. Mano, kad jo nurodytas turto padalinimo variantas, tai yra nekilnojamąjį turtą padalinti natūra kiekvienam po ½ dalį, atitinka jų kaip sutuoktinių interesus, bei jų nepilnamečio sūnaus interesus. Mano, kad atsakovei priteisus gyvenamojo ½ dalį natūra, turtas buvo panaudotas netinkamai, o svarbiausia, tai trukdys atvykti sūnui F. bendrauti su atsakove, jo motina. Atsakovės argumentas, kad itin blogi jų tarpusavio santykiai, dėl kurių nekilnojamojo turto padalijimas natūra negalimas, nepagrįstas. Mano, kad jie gali atsiriboti nuo asmeninių ambicijų, ir rasti bendrą išeiti iš susidariusios padėties. Ieškovas sutinka, kad jam būtų priteistos transporto priemonės Audi A6, Ford Sierra, Mercedes Benz, kurių bendrą vertę nurodo 12 550 Lt. Su atsakovės pareikštais reikalavimais priešieškinio dalyje dėl kreditorinių prievolių nesutinka. Taip pat ieškovas paliko savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. (t. 2, b.l. 124-132).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodė, kad E. K. Kauno m. Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus sąraše neįrašytas. Skyrius nėra gavęs jokių pareiškimų dėl nepilnamečio F. K. nepriežiūros arba jo teisėtų interesų pažeidimų. E. K. su sūnumi gyvena vieno kambario su visais patogumais nuomojamame bute. Bendras plotas 38 kv. m. Namuose yra visi reikalingi baldai ir buities daiktai. Nepilnamečiui Faustui sudarytos sąlygos poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Švaru ir tvarkinga. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 3 klasėje. Po pamokų lanko Saugaus eismo būrelį. Mokytojos teigimus, F. labai greitai adaptavosi klasėje, dabar mokosi puikiai ir yra vienas geriausių klasės mokinių. Jis aktyvus, dalyvauja klasės veikloje. Pasako mokytojos, F. tėtis tinkamai rūpinasi sūnumi, pastoviai domisi jo pasiekimais, atvyksta į mokyklą, bendrauja telefonu. Abu tėvai prisijungę prie elektroninio dienyno. Mokytojos teigimu, berniuko mama taip pat paskambina ir pasiteirauja apie sūnaus mokymąsi. Nepilnametis teigia, kad jam patinka mokytis šioje klasėje, patinka mokytoja, jis turi daug draugų ir nenorėtų keisti mokyklos. Berniukas išreiškė norą gyventi su tėčiu. Pasiteiravus kodėl, šis atsakė, kad su tėčiu sutaria labai gerai, su juo leidžia laisvalaikį, žaidžia stalo žaidimus, eina pasivaikščioti, važiuoja pas draugus. Berniukas papasakojo, kad pastoviai bendrauja ir su seneliais, kurie gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. Paklausus kaip sekasi bendrauti su mama, vaikas paaiškino, kad dabar su ja bendrauja retai.

E. K. turi geras buitines ir gyvenimo sąlygas. Nepilnametis F. K. Kaune jau daugiau kaip metai laiko, čia lanko mokyklą, tarp sūnaus ir tėvo susiformavo artimas ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad berniukas išreiškė norą ir toliau gyventi kartu su tėčiu, o vaiko tėvas pageidauja, kad sūnus gyventų su juo, nepilnamečio F. K. gyvenamoji vieta nustatytina su E. K.. Nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, iš L. K. sūnui priteistinas išlaikymas. (t.4, b.l. 78-79).

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus palaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu E. K..

E. K. ir L. K. sudarė santuoka 1995-08-19 Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS (t. 1, b.l. 19).

Santuokos metu gimė sūnus F. K. (t. 1, b.l. 20).

Santuokos metu buvo įsigytas gyvenamojo namo ½ dalis, su ūkiniais pastatais, žemės sklypas, esančiais (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo įsigytas žemės sklypo 420/670 dalis, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 27-34). Automobilis Audi A6, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 35),kurio vertė nurodoma 14740 Lt (t. 1, b.l. 36),

Santuokos metu buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2100-2011-66745, pagal kurią suteiktas 5792,40 Eur kreditas (t. 1, b.l. 37-39); sudarytas susitarimas dėl atstatomojo kredito limito nustatymo, kuriuo nustatytas kredito limitas 6000 Lt. (t. 1, b.l. 40-41); su AB Swedbank sudarytos kreditinių lanksčių įmokų kortelės sutartys, pagal kurias suteiktas 2700 Lt kreditas (t. 1, b.l. 42-43).

Ieškovas E. K. su sūnumi F. K. šiuo metu gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 88-89).

Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepilnamečio F. K. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu E. K. ir priteistas išlaikymas vaikui po 300 Lt iš atsakovės L. K.. (t. 1, b.l. 117-119).

2013 m. birželio 14 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti E. K. gyventi skyrium nuo L. K.. (t. 2, b.l. 155-157).

Byloje pateikti duomenys, jog E. K. pardavė santuokoje įgytą automobilį Mercedes – Benz (t. 4, b.l. 46, 47, 48).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Nustatyta, jog šalys susituokė 1995-08-19 Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 140. Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus F. K..

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Š. v. B. Š., bylos Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; neištikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; palikimas šeimos ir visiškas nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iš jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu, šeimos santykių negerbimu. Ieškovas kaltina atsakovę neištikimybe, ieškovė nurodo, kad atsakovas nevengdavo išgerti ir kelti ranką prieš žmoną, todėl kiekviena iš šalių prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis, konstatuotina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nerado abiems priimtino kompromiso, nesugebėjo išspręsti bendrų šeimos klausimų, todėl ir klausimų, susijusių su santuokos pasibaigimu, tas pačias aplinkybes ir duomenis vertino skirtingai ir ginčijosi. Šalių santykiai iki faktinio santuokos iširimo vis blogėjo. Kartu šalys negyvena nuo 2012 m. liepos mėnesio. Vertindamas šalių kaltės dėl santuokos iširimo laipsnį, teismas mano, kad galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai juos abu iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismui akivaizdu, jog lojalumo pareigos, nustatytos LR CK 3.27 str. yra pažeistos iš esmės ir tai sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę daryti. Teismui akivaizdu, kad tą pareigą pažeidė abu sutuoktiniai. Dėl aptarto šalių santuoka nutrauktina abiems sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius santuokines pareigas, todėl dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Kadangi šalys per gana ilgą bylos nagrinėjimo procesą nesusitaikė ir neprašo duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina. Pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas. Šalys to ir neprašo. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių reikalavimai priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo ( CPK 185 str., CK 3.70 str.).

Dėl pavardžių

Ieškovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nesant ginčo, jų prašymu po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (CK 3.31 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005). Nagrinėjamoje byloje buvo išklausytas šalių nepilnametis vaikas, kuris išsakė norą likti gyventi su tėčiu. Vaikas nurodė, jog jis pasirinko su kuo gyventi atsižvelgiant į tai, kad jis yra labiau prisirišę prie tėčiu, gerai sutaria su juo. Šiuo metu vaikas taip pat gyvena su tėčiu, jis adaptavosi naujoje aplinkoje (tėčio gyvenamojoje vietoje), priprato prie tokios gyvenimo aplinkos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai byloje pateikė išvadas, kuriose nurodė, jog berniuko noras gyventi su tėčiu atitinka vaiko interesą. Vaikas teismo posėdžio metu išsakė tvirtai savo nuomonę, todėl teismas sprendžia, jog jis sugeba aiškiai išreikšti savo nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, t. y. jis yra pakankamai brandus suformuluoti savo norą, atitinkantį jo interesus; Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad į vaiko pasirinkimą turėtų būti atsižvelgiama, palaikė vaiko norą.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas, spręsdamas vienoje iš bylų, ar vaiko norai atitinka jo interesus, yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pa tyra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis būstas, kuriame šiuo metu gyvena vaikas, šiuo metu yra nuomojamas ieškovo. Netoli jų gyvenamosios vietos gyvena ieškovo tėvai, vaiko seneliais. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir turėdama omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių vaikų noras gyventi su tėčiu prieštarautų jų interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į vaikų išsakytą nuomonę dėl gyvenamosios vietos, konstatuoja, jog F. K. gyvenamąją vietą nustačius su tėčiu vaiko interesai nenukentės. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija; tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba, duomenų apie jo pajamas teismas neturi galimybės gauti. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovės turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog sūnus yra mokyklinio amžiaus.

Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog vaiko poreikių patenkinimui 800 Lt suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Nors atsakovė nurodė, jog vaiko išlaikymui būtina didesnė suma, tačiau teismas laiko, jog didesnės išlaidos neatitiks tėvų finansinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį abiejų šalių teikiamas išlaikymas turi atitikti po 400 Lt išlaikymo dalį.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovas E. K.. Kadangi teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki sprendimo priėmimo buvo priteistas vaikui išlaikymas, teismas nustato, jog sprendimu nustatytas išlaikymas mokėtinas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Santuokoje įgytas turtas ir dalintinas turtas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog šalys įrodė dalintiną šį turtą:

žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).;½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);½ dalį viralinės, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);420/670 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės - Automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis FORD SIERRA, valst.. numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis Mercedes Benz, vals. Nr. (duomenys neskelbtini)

Lengvojo automobilio priedai - Naudota stogo bagažinė; Naudotos R14 padangos 5 vnt..

Namų apyvokos daiktai - Vandens valymo sistema „Zepter“; Puodų rinkinys „Zepter“; „Zepter“ oro valymo sistema; Skalbimo mašina „Miele“ su skalbinių džiovykle „Miele“ ir jungtimi „Miele“; „Zepter“ vandens minkštiklis „Cleansy MAG“; Šaldytuvas „Electrolux“; Indaplovė „Electrolux“; Dujinė viryklė „Boch (duomenys neskelbtini)“ ; Televizorius „Samsung“ 72 cm įstrižainė; Televizorius „Samsung“ 54 cm įstrižainė; Dulkių siurblys „Thomas Twin Aguafilter“; Namų kino sistema „Boch“; Virtuvinis kombainas „Boch“; Šaldiklis „Snaigė“; Mikrobangų krosnelė Galanz WD800L20-3; Siuvimo mašina „Svinger“; Sulčiaspaudė „Stolar“; Planšetinis kompiuteris „Tochiba“; „Zepter“ bioptronas; „Zepter“ peiliai; Planšetinis kompiuteris.

Baldai - Minkštas kampas; Sekcija; Žurnalinis staliukas; Komodos 2 vnt.; Prieškambario spinta; Miegamasis fotelis; Virtuvės baldų komplektas; Dvigulė lova; Čiužiniai lovai, 2 vnt.;Antčiužinis dviguliai lovai; Spinta.

Namų ūkio įranga - Benzininė vejapjovė „Rider“; Benzininis trimeris Suptec“; Aukšto slėgio plovykla „KARCHER“.

Dėl dalintino turto vertės nustatymo.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypo dalies, automobilių, taip pat kito dalintino kilnojamojo turto vertės.

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pagrindinės įrodinėjimo taisyklės, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas, suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A.v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama teismo pareiga įstatymu suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuoti galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Be to, sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens: pagal CPK 376 straipsnį šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė, kurios metu nustatyta nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo ir jo priklausinių ½ dalies vertė. Teismas šioje turto ekspertizėje nustatyta turto verte vadovaujasi, šios vertės neginčijo ir ieškovas. Todėl teismas daro išvadą, kad pateiktoje ekspertizėje yra nurodyta tikslesnė turto vertė (LR CPK 197 str. 2 d.).

Tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl dalintinų automobilių vertės turto balanse. Ieškovas nurodo, jog automobilio AUDI A7 vertė yra 12000 Lt, automobilio Ford Sierra – 550 Lt, o Mercedes Benz automobilį laiko beverčiu. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nurodo netikslią automobilio Audi A6 vertę, nes pats ieškovas pateikė į bylą „Emprekis“ pažymą (t. 1, b.l. 36), kurioje nurodoma, kad automobilio kaina yra 14740 Lt. Teismas laiko, jog nesant byloje kitų duomenų, laikytina, kad ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta automobilio kaina atitinka rinkos vertę, bei laiko, jog šio automobilio vertė yra 14740 Lt. Automobilio Ford Sierra vertę ieškovas nurodo 500 Lt, atsakovė 550 Lt, nesant kitų duomenų apie šio automobilio vertę, esant nežymiam nurodytų verčių skirtumui, teismas liko, jog šio automobilio kaina nustatytina 525 Lt. Dėl automobilio Mercedes Benz vertės – ieškovas nurodo, jog šis automobilis buvo bevertis, o atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog tokio automobilio vertė gali būti apie 3900 Lt. (t. 4, b.l. 53). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas savo iniciatyva pardavė nurodytą automobilį, be atsakovės žinios, tokiu būdu apribojo galimybes nustatyti šio automobilio vertę. Ieškovas nurodo, jog automobilis buvo bevertis, tačiau su tokiais argumentais nesutinka atsakovė. Byloje yra duomenis apie galimą automobilio vertę, tai yra 3900 Lt. Nesant duomenų, kokios būklės buvo parduotas automobilis, nesant duomenų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, jog šio automobilio vertė gali būti apie 3900 Lt, teismas vadovaujasi byloje esančiais duomenimis ir konstatuoja, jog automobilio Mercedes Benz vertė yra 3900 Lt.

Be to iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo ir kitą kilnojamąjį turtą, kurio vertė, atsižvelgiant šalių pateiktą poziciją dėl turto vertės, siekiant šalių interesų pusiausvyros nustatytina išvedant vidurkį iš šalių nurodytų turto verčių. Nors ieškovas pateikė sąskaitas, išrašus iš interneto su panašių daiktų vertėmis, tačiau teismas jais nesivadovauja, nes juose nurodomos naujų daiktų kainos. Tuo tarpu akivaizdu, jog byloje dalinami ne nauji daiktai, todėl jų vertė šiai dienai yra pakitusi. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad vertės yra šios:

- naudota stogo bagažinė, 200 Lt vertės (atsakovei nenurodžius šio daikto vertės, laikytina, kad jo vertė yra 200 Lt);

- naudotos R14 padangos 5 vnt. (atsakovei nenurodžius šių daiktų vertės, laikytina, kad teisinga yra ieškovo nurodyta vertė – vnt kaina 30 Lt, viso 150 Lt);

- vandens valymo sistema „Zepter“, 2250 Lt vertės (3000 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 1500 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- puodų rinkinys „Zepter“, 1450Lt vertės (1900 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 1000 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- „Zepter“ oro valymo sistema, 1175 Lt vertė (1600 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 750 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- skalbimo mašina „Miele“ su skalbinių džiovykle „Miele“ ir jungtimi „Miele“, 5400 Lt vertės (6800 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 4000 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- „Zepter“ vandens minkštiklis „Cleansy MAG“ , 500 Lt vertės (atsakovei nenurodžius daikto vertės, laikytina, kad ieškovo nurodyta vertė yra teisinga);

- indaplovė „Electrolux“, 700 Lt vertės, (900 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 500 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- dujinė viryklė „Boch (duomenys neskelbtini), 725 Lt vertės, (1200 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 250 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2).;

- televizorius „Samsung“ 72 cm įstrižainė, 800 Lt vertės (atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas yra sugedęs, teismas laiko, jog atsakovo nurodytą vertė yra teisinga);

- televizorius „Samsung“ 54 cm įstrižainė 200 Lt vertės (atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas yra sugedęs, teismas laiko, jog atsakovo nurodytą vertė yra teisinga);

- dulkių siurblys „Thomas Twin Aguafilter“ 500 Lt vertės, (800 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 200 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- namų kino sistema „Boch“, 500 Lt vertės (atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas yra sugedęs, teismas laiko, jog atsakovo nurodytą vertė yra teisinga);

- virtuvinis kombainas „Boch“ 400 Lt vertės (atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas yra sugedęs, teismas laiko, jog atsakovo nurodytą vertė yra teisinga);

- šaldiklis „Snaigė“ 100 lt vertės (atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas yra sugedęs, teismas laiko, jog atsakovo nurodytą vertė yra teisinga);

- mikrobangų krosnelė Galanz WD800L20-3, 150 Lt vertės ((atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas yra sugedęs, teismas laiko, jog atsakovo nurodytą vertė yra teisinga. Atsakovė teigė, jog nežino kur šis daiktas, tačiau byloje yra pateikta pirkimo sutartis, kuri patvirtina, jog šis daiktas buvo įsigytas.);

- siuvimo mašina „Svinger“, 500 lt vertės (atsakovei nenurodžius šios daikto vertės bei nepateikus įrodymų, jog šis daiktas jai buvo dovanotas asmeniškai teismas laiko, jog daiktas įtrauktinas į dalintinų daiktų sąrašą, ir atsakovo nurodytą vertė yra teisinga.);

- sulčiaspaudė „Stolar“ 590 Lt vertės (800 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 380 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- planšetinis kompiuteris „Tochiba“ 450 Lt vertės (600 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 300 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- „Zepter“ bioptronas, 1300 Lt vertės (1500 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 110 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- „Zepter“ peiliai, 500 Lt vertės (ieškovas nurodo, jog tai dovana jam, tačiau teismas nesutinka su tokiu vertinimu, nes iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad šie peiliai buvo dovanoti už tai, kad ieškovas įsigijo kitų prekių. Kitos prekės buvo įsigytos iš bendrų šeimos lėšų ir bendriems šeimos poreikiams, todėl laikytina, kad ir peiliai dovanoti bendriems šeimos poreikiams. Ieškovui nenurodžius šių daiktų vertės, laikytina, kad atsakovė nurodė teisingą daikto vertę.);

- planšetinis kompiuteris, 300 Lt vertės (atsakovei nepateikus duomenų, kurie patvirtintų, jog šis daiktas yra bevertis ir sugedęs, bei nenurodžius jos vertės, laikytina, kad ieškovas nurodė teisingą daikto vertę).

- minkštas kampas, 500 Lt vertės (1000 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 0 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2); ;

- sekcija, 500 Lt vertės (700 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 300 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);;

- žurnalinis staliukas 150 Lt vertės (200 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 100 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- komodos 2 vnt, vertė 400 Lt (atsakovei nepatekus duomenų, jog šis daiktas yra sulaužytas bei nenurodžius šių daiktų vertės, laikytina, jog atsakovė vertė nurodyta teisinga).;

- prieškambario spinta, 350 Lt (550 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 150 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);;

- miegamasis fotelis 700 Lt;

- virtuvės baldų komplektas, 1400 Lt (1800 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 1000 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);;

- dvigulė lova, 625 Lt (1000 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 250 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);;

- čiužiniai lovai, 2 vnt., 1600 Lt vertės (atsakovei nepateikus duomenų, jog čiužiniai buvo įsigyti asmeninė nuosavybėn, daiktai trauktini į dalintinų daiktų sąrašą. Atsakovei nenurodžius daiktų vertės, laikytina, kad ieškovo nurodyta vertė yra teisinga);

- antčiužinis dviguliai lovai, 1500 Lt (atsakovei nepateikus duomenų, jog čiužiniai buvo įsigyti asmeninė nuosavybėn, daiktai trauktini į dalintinų daiktų sąrašą. Atsakovei nenurodžius daiktų vertės, laikytina, kad ieškovo nurodyta vertė yra teisinga);

- spinta, 1000 Lt vertės, (1500 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 500 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- benzininė vejapjovė „Rider“, 525 Lt vertės (700 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 350 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- benzininis trimeris Suptec“ 200 Lt vertės, (300 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 100 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2);

- aukšto slėgio plovykla „KARCHER“ 180 Lt vertės (280 Lt (ieškovo nurodyta vertė) + 80 Lt (atsakovės nurodyta vertė))/2).

Iš viso dalintino turto vertė – 29270,00 Lt.

Ieškovo ieškinyje nurodytas kitas turtas: R17 lieto lydinio ratlankiai, 4 vnt, vieno kaina 300 Lt., Padangos „Dunlop“ R17/225/55, 4 vnt. vieneto kaina apie 350 Lt, dviračių bagažinė tvirtinama ant kablio, 150 Lt vertės, dviračių laikikliai ant stogo bagažinės, 2 vnt. vieneto kaina 60 Lt., elektrinis virdulys „Boch“, karinis sulankstomas kastuvas, 150 Lt vertės, kastuvas „Fiskars“, 70 Lt vertės, galvučių rinkinys dėžutėje, 200 Lt vertės, į dalintino turto balansą neįtrauktini, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad šitie daiktai egzistuoja, o atsakovė savo atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose, nepripažino, kad šitie daiktai yra.

Dėl privalomojo registruoti turto padalinimo.

Ieškovas ieškiniu prašo abiem sutuoktiniams priteisti po ½ santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, įgytas transporto priemones priteisti jam. Atsakovė savo prieieškinyje nurodo, jog nesutinka su tokiu turto padalijimu ir prašo jai priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, atitinkamai ieškovui priteisti kompensaciją. Atsakovė neprieštaravo, kad transporto priemonės būtų priteistos ieškovui.

Atsakovė savo prašymą grindžia tuo, kad negali gyventi viename name su ieškovu dėl nuolatinių konfliktų ir esančios įtampos. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo tik ½ gyvenamojo namo ir jo priklausinių, kitą ½ turto priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Taigi ieškovui priklausytų tik ¼ gyvenamojo namo ir jo priklausinių .

Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka. Nurodo, jog jis yra nekonfliktiškas ir šalys sugebėtų suderinti savo interesus būdami gyvenamojo namo bendrasavininkai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Dalijant turtą, atsižvelgtina į CK 3.100 str. nuostatą, kad nutraukiant santuoką dalijamas visas sutuoktinių bendras turtas, atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. nuostatą, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jei abiems sutuoktiniams natūra turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad namas yra 45.38 kv.m. gyvenamojo ploto, atsakovės argumentas, kad dėl pastovių konfliktų ji negalės gyventi viename name su atsakovu ir tokiu būdu naudotis jai priklausančiu turtu, kadangi gyvenimas kartu būtų neįmanomas, todėl negali būti nustatytas padalijimo būdas dalijant namą natūra. Teismas konstatuoja, kad iš pateiktų byloje įrodymų, galima daryti išvadą, kad gyvenimas bendrame name pažeistų ieškovės interesus. Byloje yra pakankamai duomenų, jog santykiai tarp šalių labai įtempti ir konfliktiški. Šalys dėl vienas kito elgesio ištisai kreipiasi į įvairias institucijas, rašo skundus, pradeda bylas, tiek civilinio, tiek baudžiamojo, tiek administracinio proceso tvarka. Šakių rajono apylinkės teisme yra išnagrinėta ne viena byla, kuri būtent buvo pradėta dėl tarp šalių kylančių konfliktų. Taigi padalinus gyvenamąjį namą natūra, teismas mano, jog tai būtų sudarytos prielaidos tolimesniems nesibaigiantiems konfliktas, kas akivaizdžiai neatitiktų abiejų šalių interesų. Dėl to teismas atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes, bei į tai, kad atsakovei priklauso ¾ gyvenamojo namo, o ieškovas gali pretenduoti tik į ¼ namo dalį (tai yra apie 10 kv.m. gyvenamojo ploto)į tai, kad didesnė dalis šio namo buvo paveldėta atsakovės, ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški ir jų gyvenimas viename name neatitiktų nei jų pačių, nei vaiko interesų, nutaria ieškovės nuosavybėn priteisti ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 1.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Proceso metu atlikus nekilnojamojo turto ekspertizę buvo nustatyta, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių įsigyto ½ gyvenamojo namo ir priklausinių vertė yra 23674 Lt, po statiniais esančio žemės sklypo vertė – 8500 Lt. Taigi atsakovei priteistino registruoto turto vertė yra 33168 Lt.

Šalys santuokos metu taip pat įsigijo 420/670 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, teik atsakovė savo procesiniuose dokumentuos nurodo, jog šio sklypo dalies vertės yra 14 106 Lt. Ginčo dėl šio sklypo dalies vertės byloje nėra. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti po ½ šios sklypo dalies, atsakovė prašo jai priteisti šio sklypo dalį, atsakovui išmokant kompensaciją. Pagal įstatymų reikalavimus yra nustatoma, kad jeigu sutuoktiniai nesutaria dėl turto padalijimo, priteisia konkretų turtą tam sutuoktiniui, kuriam šis reikalingas. Skirstydamas turtą sutuoktiniams, teismas privalo siekti, kad kiekvienam sutuoktiniui perduoto turto vertės išraiška atitiktų sutuoktiniams tenkančias bendro turto dalis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei priteistina gyvenamojo namo dalis su priklausiniais, tai yra turtas, kurio vertė yra 33168 Lt, teismas laiko, jog siekiant užtikrinti ieškovo interesus jam priteistinas visa 420/670 dalis žemės sklypo, kuri buvo įgyta bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra ieškovui priteistinas asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo 420/670 dalis, esanti (duomenys neskelbtini)., kurio vertė yra 14 106 Lt.

Taip pat šalys savo procesiniuose dokumentuose nesiginčijo dėl transporto priemonių priteisimo, tai yra jos paliekamos ieškovui. Taigi ieškovui taip pat priteistinas automobilis Audi A6, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė nustatyta 14740 Lt, automobilis Ford Sierra, valst.. Nr. BJB 594, bei automobilis Mercedes Benz, kuris ieškovo iniciatyva buvo parduotas be atsakovė žinios, todėl jis įtrauktinas į dalintinų daiktų sąrašą, vertę nustatant 3900 Lt. Taigi atsakovui priteistino registruoto turto vertė yra 33 271 Lt.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo

Pagal LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6 p., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; solidariosios sutuoktinių prievolės. CK 3.109 str. 3 d. numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktini sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Santuokos metu buvo sudarytos šios kreditavimo sutartys:

AB DNB pagal 2011 m. kovo 14 d. kreditavimo sutartis Nr. 2100-2011-66745 pagal kurią buvo suteiktas 5792,40 Eur kreditas;AB DNB bankas pagal 2011 m. kovo10 d. susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMS1480394/1, suteikė 6000 Lt kreditą;AB Swedbak pagal kreditinių lanksčių įmokų kortelių sutartis 2010 m. birželio 30 d. Nr. 04-023999-RK suteikė kreditus kiekvienam iš šalių po 2700 Lt.

Ieškovas nurodo, jog kreditai iš AB DNB banko buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti – automobilio įsigijimui. Nors atsakovė nurodė, jog nežino, kam buvo skirti paimti kreditai, tačiau teismas laiko, jog šie atsakovės parodymai yra neteisingi. Kaip matyti iš bylos medžiagos kreditinės sutartys su AB DNB buvo sudarytos praktiškai tuo pačiu laiku. Ieškovas nurodo, jog visi paimti kreditų pinigai buvo panaudoti automobilio pirkimui ir teismas laiko, jog šios aplinkybės laikytinos teisingomis, todėl darytina išvada, kad kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Todėl šios prievolės pripažintinos solidariomis.

Ieškovas nurodo, jos prievolė trečiajam asmeniui AB Swedbank yra bendroji dalinė ir kiekvienas iš šalių yra įsipareigojęs grąžinti po 2700 Lt dydžio kreditą. Tačiau pats trečiasis asmuo nurodo, jog ši prievolė yra asmeninė E. K. prievolė. Trečiasis asmuo nurodo, jog sutartis yra sudaryta tik su E. K. ir tik ieškovas turi įsipareigojimų kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nurodytos aplinkybės, jog šis kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams, ieškovas atvirkščiai nurodė, jog kiekvienas iš šalių privalo atlyginti po savo 2700 Lt kredito dalį, tai yra šios lėšos buvo naudojamos kiekvieno atskirai, tačiau neturėdamas duomenų, jog įsipareigojimų AB Swedbank turi L. K., teismas konstatuoja, kad ši prievolė yra asmeninė E. K. prievolė.

Dėl likusio santuokoje įgyto turto padalinimo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Toks turto padalinimo būdas yra laikomas prioritetiniu, šis būdas yra taikomas jeigu sutuoktinių turtas yra dalus.

Atsižvelgiant į CK 3.117 str., 3.127 str., 3 d., nuostatas šalims priklausantis kilnojamasis neregistruotinas turtas dalintinas natūra. Pirmiausia atsižvelgiama į šalių išsakytą norą dėl jiems paliktinų daiktų, o daiktus, dėl kurių priklausomybės nebuvo susitarta, teismas padalina atsižvelgdamas į jų buvimo vietą, į tai, kad gyvenamasis namas priteistinas atsakovei ir ji ten lieka gyventi, o dalis daiktų būtent ir yra šiuo metu naudojami gyvenamajame name, į galimybę transportuoti ir pritaikyti daiktus kitoje gyvenamojoje vietoje. Todėl šalims priklausantis neregistruotinas turtas dalintinas taip:

Ieškovui E. K. priteistina: naudota stogo bagažinė (200 Lt vertės), naudotos R14 padangos 5 vnt. (viso 150 Lt vertės), „Zepter“ oro valymo sistema (1175 Lt vertės), „zepter“ vandens minkštiklis „Cleansy MAG“ (500 Lt vertės), televizorius „Samsung“ 72 įstrižainė (800 Lt vertės), dulkių siurblys „Thomas Twin Aquafilter“ (500 Lt vertės), namų kino sistema „Boch“ (500 Lt vertės), virtuvinis kombainas „Boch“ (400 Lt vertės), šaldiklis „Snaigė“ 100 Lt vertės, mikrobangų krosnelė Galanz WD800L20-3, 150 Lt vertės, sulčiaspaudė „Stolar“ (590 Lt vertės), planšetinis kompiuteris „Tochiba“ (450 Lt vertės), „Zepter“ bioptronas (1300 Lt vertės), „Zpeter“ peiliai (500 Lt vertės), miegamasis fotelis (700 Lt vertės), iš viso priteistina neregistruotino turto, kurio vertė 8015 Lt.

Atsakovei L. K. priteistina: vandens valymo sistema „Zepter“ (2250 Lt vertės), puodų rinkinys „Zepter“ (1450 Lt vertės), skalbimo mašina „Miele“ su skalbinių džiovykle „Miele“ ir jungtimi „Miele“ (5400 Lt vertės), šaldytuvas „Electrolux“ (800 Lt vertės), indaplovė „Electrolux“ (700 Lt vertės), dujinė viryklė „Boch (duomenys neskelbtini)“ (725 Lt vertės), televizorius „Samsung“ 54 cm įstrižainė (200 Lt vertės), siuvimo mašina „Svinger“ (500 Lt vertės), planšetinis kompiuteris (300 Lt vertės), minkštas kampas (500 Lt vertės), sekcija (500 Lt vertės), žurnalinis staliukas (150 Lt vertės), komodos 2 vnt. (400 Lt vertės), prieškambario spinta (350 Lt vertės), virtuvės baldų komplektas (1400 Lt vertės), dvigulė lova (625 Lt vertės), čiužiniai lovai 2 vnt., (1600 Lt vertės), antčiužinis dvigulei lovai (1500 Lt vertės), spinta (1000 Lt vertės), benzininė vejapjovė „Rider“ (525 Lt vertės), benzininis trimeris „Suptec“ (200 Lt vertės), aukšto slėgio plovykla „Karcher“ (180 Lt vertės), iš viso priteistina neregistruotino turto, kurio vertė 21 255 Lt.

Dėl kompensacijos priteisimo.

Padalinus santuokos metu įgytą turtą, ieškovui E. K. priteista turto, kurio vertė yra 41286 Lt (33271 Lt vertės registruoto turto + 8015 Lt vertės neregistruoto turto), atsakovei L. K. priteista turto, kurio vertė 54 423 Lt (33168 Lt vertės registruoto turto +21 255 neregistruoto turto). Teismui nustačius, jog šalių prievolės yra solidarios, kas leidžia daryti išvadą, jog kreditus šalys turės grąžinti lygiomis dalimis. Šiuo metu kredito likutis yra 2266,09 Eur, tai yra 7824, 36 Lt (2266,09x3,4528), tai kiekvienam tenkanti grąžinti suma yra 3912, 18 Lt. Šiai sumai mažintinos priteistino turto vertės, taigi E. K. lieka priteistino turto vertė – 37 373,82 Lt, L. K. – 50510,82 Lt.

Prievolė AB Swedbank pripažinta asmenine E. K. prievole, tad jis privalės ją atlyginti asmeniškai.

Atsakovei L. K. atitenkanti turto dalis yra didesnė už ieškovui E. K. atitenkančią turto dalį 13137 Lt (50510,82-37373,82 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6568,5 Lt kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1864,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis (T.1, b.l. 17), ir 2700,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (T.1, b.l. 49, t.4 b.l. 52).

Atsakovė pateikė duomenys, jog yra sumokėjusi 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą (T.4, b.l. 49), taip pat atsakovė apmokėjo ekspertizę, kurios vertė 3000 Lt (t. 4, b.l. 38). Žyminio mokesčio mokėjimas už atsakovės pateiktą priešieškinį buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Byloje, atsižvelgiant į šalių pateiktus reikalavimus, teismas laiko, kad ieškovo ieškiniu ir patikslintu reikalavimu buvo patenkinta 67 proc. reikalavimų, priešiekinyje nurodytų reikalavimų patenkinta 25 proc.

Todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1809 Lt (67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės naudai iš ieškovo 1500 Lt (25 proc.) bylinėjimo išlaidų. Apibendrinant teismas nustato, jog ieškovė atsakovui atlygina 309 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateikdamas pirminį ieškinį pateikė apmokėtą žyminį mokestį 1864 Lt už ieškinio reikalavimus. Vėliau ieškovas pateikė reikalavimo dalyje patikslinimą, kuriame prašė padalinti didesnės vertės turtą, tačiau už didesnė vertės turto padalijimą žyminis mokestis nebuvo sumokėtas. Ieškiniu buvo prašoma padalinti turto, kurio vertė 54677 Lt, patikslintu reikalavimu prašoma padalinti turto, kurio vertė – 105506 Lt. Taigi žyminiu mokesčiu neapmokėta dalintino turto dalis yra 50829 Lt ir žyminio mokesčio dydis už šį turtą yra 1524, 87 Lt.

Ieškovė pateikė priešieškinį, dėl kurio apmokėjimo žyminiu mokesčiu buvo priimta nutartis, kurioje nurodoma, kad žyminio mokesčio dydis yra 1199 Lt ir šio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. (t. 2, b.l. 92-93).

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį žyminio mokesčio mokėjimas skirstytinas taip: 1) ieškovui priteistina iš atsakovės jo sumokėto 1864 Lt žyminio mokesčio 67 proc. dydžio dalis, tai yra 1248,88 Lt;

2) ieškovo neapmokėto žyminiu mokesčiu patikslinto reikalavimo apmokėjimas priteistinas atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai, tai yra iš atsakovės priteisiant 67 proc., o likusią sumą priteisiant iš ieškovo, tai yra ieškovo priteisiant 503,21 Lt, iš atsakovės priteisiant 1021, 67 Lt valstybės naudai;

3) dėl atsakovės atidėto žyminio sumokėjimas dėl priešieškinio reikalavimų skirstytinas atitinkamai iš ieškovo priteisiant 25 proc., o likusią sumą padengiant atsakovei, tai yra iš ieškovo priteisiant 299,75 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės – 899,25 Lt.

Apibendrinant teismas nustato, jog iš ieškovo valstybės naudai priteistina 802, 96 Lt nesumokėto žyminio mokesčio, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 1825 Lt. Nesumokėto žyminio mokesčio.

Valstybė byloje patyrė 121,38 Lt bylinėjimosi išlaidų procesinių dokumentų siuntimui.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 67 proc. visų ieškovo reikalavimų, patenkinta 25 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 86,18 Lt (121,38 Lt/2 (ieškinys ir priešieškinys) =60,69 Lt; todėl 40,66 Lt už ieškinį ir 45,52 Lt už priešieškinį, iš viso 86,18 Lt ), iš ieškovo 35,20 Lt (20,03 Lt už ieškinį ir 15,17 Lt už priešieškinį, iš viso 35,20 Lt).

Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., 3.123 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą Šakių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1995 m. rugpjūčio 19 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. K. ir L. K. ((duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes “ (duomenys neskelbtini)” ir “ (duomenys neskelbtini)”.

Nepilnamečio vaiko F. K. gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu E. K..

Priteisti iš L. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui F. K. nuo sprendimo priėmimo dienos po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti E. K..

Priteistas išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

420/670 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 14106 Lt vertės;Automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 14740 Lt vertės;Automobilį Ford Siera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 525 Lt vertės;Automobilį Mercedes Benz (parduotas), 3900 Lt vertės.

Viso registruoto turto vertė 33271 Lt.

E. K. priteisti: naudota stogo bagažinė (200 Lt vertės), naudotos R14 padangos 5 vnt. (viso 150 Lt vertės), „Zepter“ oro valymo sistema (1175 Lt vertės), „zepter“ vandens minkštiklis „Cleansy MAG“ (500 Lt vertės), televizorius „Samsung“ 72 įstrižainė (800 Lt vertės), dulkių siurblys „Thomas Twin Aquafilter“ (500 Lt vertės), namų kino sistema „Boch“ (500 Lt vertės), virtuvinis kombainas „Boch“ (400 Lt vertės), šaldiklis „Snaigė“ 100 Lt vertės, mikrobangų krosnelė Galanz WD800L20-3, 150 Lt vertės, sulčiaspaudė „Stolar“ (590 Lt vertės), planšetinis kompiuteris „Tochiba“ (450 Lt vertės), „Zepter“ bioptronas (1300 Lt vertės), „Zpeter“ peiliai (500 Lt vertės), miegamasis fotelis (700 Lt vertės), iš viso priteistina neregistruotino turto, kurio vertė 8015 Lt.

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)., 8500 Lt vertės;½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 21520 Lt vertės ;½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 0 Lt vertės;½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1033 Lt vertės;½ dalį viralinės, unikalus N. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 322 Lt vertės;½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 490 Lt vertės;½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 101 Lt vertės;½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 85 Lt vertės;½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 74 Lt vertės;½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 49 Lt vertės;½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 994 Lt vertės. Viso registruoto turto vertė 33168 Lt.

L. K. priteisti: vandens valymo sistema „Zepter“ (2250 Lt vertės), puodų rinkinys „Zepter“ (1450 Lt vertės), skalbimo mašina „Miele“ su skalbinių džiovykle „Miele“ ir jungtimi „Miele“ (5400 Lt vertės), šaldytuvas „Electrolux“ (800 Lt vertės), indaplovė „Electrolux“ (700 Lt vertės), dujinė viryklė „Boch (duomenys neskelbtini)“ (725 Lt vertės), televizorius „Samsung“ 54 cm įstrižainė (200 Lt vertės), siuvimo mašina „Svinger“ (500 Lt vertės), planšetinis kompiuteris (300 Lt vertės), minkštas kampas (500 Lt vertės), sekcija (500 Lt vertės), žurnalinis staliukas (150 Lt vertės), komodos 2 vnt. (400 Lt vertės), prieškambario spinta (350 Lt vertės), virtuvės baldų komplektas (1400 Lt vertės), dvigulė lova (625 Lt vertės), čiužiniai lovai 2 vnt., (1600 Lt vertės), antčiužinis dvigulei lovai (1500 Lt vertės), spinta (1000 Lt vertės), benzininė vejapjovė „Rider“ (525 Lt vertės), benzininis trimeris „Suptec“ (200 Lt vertės), aukšto slėgio plovykla „Karcher“ (180 Lt vertės), iš viso priteistina neregistruotino turto, kurio vertė 21 255 Lt.

Prievoles kreditoriui AB DNB bankui pagal 2011-03-14 kreditavimo sutartį Nr. 2100-2011-66745 ir pagal 2011-03-10 susitarimą dėl atstatomojo kredito limito nustatymo Nr. CMS1480384/1 pripažinti solidariomis E. K. ir L. K. prievolėmis.

Prievolę AB Swedbank pagal kreditinių lanksčių įmokų kortelių sutartis 2010-06-30 Nr. 04-23999-RK pripažinti asmenine E. K. prievole.

Priteisti iš atsakovės L. K. ieškovui E. K. 6568, 50 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

Palikti nenagrinėtus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės L. K. 309 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1248, 88 Lt sumokėto žyminio mokesčio ieškovui E. K..

Priteisti iš ieškovo E. K. 802,96 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės L. K. 1825 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybė naudai.

Priteisti iš ieškovo E. K. 35,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. K. 86,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.