Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-278-630/2013 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, AB DNB bankas, institucijos, teikiančios išvadą byloje,- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą iš esmės sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti ir nutarties dalį, kuria iš jos priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, tačiau aplinkybių, patvirtinančių šios nutarties dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą neišdėstė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas šį reikalavimą kaip išvestinį, plačiau dėl to nepasisako.

Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat ieškovas be kitų laikinųjų apsaugos priemonių prašė taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. kovo 26 d. nutartimi, išsprendęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.174 str.). CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovas, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Tokio pobūdžio ginčuose tėvui ar motinai negalima teikti privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Būtina vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT CBS kolegijos 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo klausimu nagrinėtinus aspektus, t. y. patenkindamas ieškovo prašymą dalyje dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki šalių ginčo nepilnametis sūnus gyveno šeimos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. kovo 2 d. nepilnametis F. K. gyvena su tėvu E. K. adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvams priklausančiame bute. Kaip patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. kovo 25 d. pateikta byloje išvada, minėtas butas yra dviejų kambarių, su visais patogumais, namuose yra visi reikalingi baldai ir buities daiktai. Ieškovas yra išsinuomojęs tame pačiame name kitą butą, kuris šiuo metu remontuojamas, ir kuriame planuoja su sūnumi apsigyventi. Buto nuomos sutartis sudaryta metams laiko su galimybe ją pratęsti. Šalių sūnus mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos 2d klasėje, po pamokų lanko saugaus eismo būrelį, taip pat lanko psichologo konsultacijas. Pasikalbėjus minėtos institucijos atstovui su nepilnamečiu F., jis jautėsi laisvai, buvo geros nuotaikos, noriai atsakinėjo į klausimus, išreiškė norą gyventi su tėčiu, lankyti Kaune mokyklą, guodėsi, kad gyvenant pas mamą, namuose buvo dėdė E., kuris yra labai giežtas ir tai jam labai nepatiko. Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados bei paaiškinimų nustatyta, jog 2013 m. vasario 28 d. buvo pateikta išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal tuo metu esamas aplinkybes bei vaiko nuolatinę ir mokymosi vietą – su atsakove L. K., pasikeitus aplinkybėms, vaikui gyvenant ir mokantis ieškovo gyvenamojoje vietoje - Kauno mieste, ši institucija pasiūlė atsižvelgti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei išsakytą vaiko nuomonę. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Remiantis ankščiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovei sudaromos sąlygos maksimaliai bendrauti ir palaikyti emocinį ryšį su vaiku, į tai, kad vaiku padeda rūpintis ieškovo tėvai, kurie ir anksčiau palaikė glaudų ryšį su vaiku, juo rūpinosi atsakovei dirbant užsienyje, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams patvirtinus, jog ieškovo namuose yra visos sąlygos vaikui augti pas tėvą, be to, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams šalių sūnaus išreikštą norą gyventi su tėvu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tikslinga laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, siekiant nepažeisti vaiko interesų ir dar kartą keisti jo gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutikti neturi pagrindo, kadangi ieškovas turi visas sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, suteikiant stabilią aplinką, kurioje jis gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis, be to, vaikas beveik tris mėnesius lanko mokyklą Kaune, byloje nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro vaikui socialinę, psichologinę žalą, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas, būtų ne tik netikslingas, tačiau gali padaryti didelę žalą nepilnamečio interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja apeliantės papildomai prie atskirojo skundo pateikta M. B. IĮ „Homeopatija visiems“ dirbančios gydytojos M. B. 2013 m. kovo 29 d. išduota pažyma dėl nepilnamečio sūnaus F. sveikatos, kadangi kaip matyti iš pačios pažymos, dėl vaiko sveikatos pakitimų atsakovė kreipėsi į gydytoją 2013 m. vasario 14 d., t. y. iki vaikui pradėjus gyventi kartu su ieškovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai konfliktiški, ir akivaizdu, jog prasidėjus skyrybų procesui, tėvų tarpusavio konfliktai, jiems negalint atsiriboti nuo santykių aiškinimosi bei trūkstant geranoriškumo jų tarpusavio santykiuose, daro neigiamą įtaką vaikui, taip pat ir jo sveikatai. Todėl patys tėvai turi imtis priemonių sudaryti sąlygas vaiko vienodam bendravimui su jais ir kad vaikas patirtų kuo mažiau įtampos, streso dėl tėvų tarpusavio nesutarimų.

Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog ieškovas 2013 m. kovo 2 d. savavališkai išsivežė sūnų į Kauną. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovo paaiškinimai teismui (b. l. 78, 98, 100), minėtą dieną atsakovė girtavo ir sūnų paliko vieną, apie tai ieškovui telefonu pranešė svetimi žmonės. Ieškovas paprašė tetos, kad ji paimtų vaiką, nes jis tuo metu buvo Kaune ir paskutiniu autobusu išvyko į Šakius. Ieškovo teta apie tai informavo policijos pareigūnus. Atsakovei buvo nustatytas 0,99 promilės girtumas. Dėl minėtų atsakovės veiksmų policijoje 2013 m. kovo 2 d. gautas J. L. pareiškimas buvo persiųstas nagrinėti Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kur su atsakove pravestas prevencinis pokalbis. Šių aplinkybių atsakovė neneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 80), jų nepaneigė atsakovė pateikdama ir atskirąjį skundą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal šalių pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria nustatyta nepilnamečio F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su tėvu ieškovu E. K. jo gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iš atsakovės L. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį nuo 2013-03-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, palikti nepakeistą.