- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1912-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00157-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, AB DNB bankas
- Išvadą teikia
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. K. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-278-630/2013 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, AB DNB bankas, institucijos, teikiančios išvadą byloje - Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šakių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei L. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
2013 m. birželio 13 d. teisme gautas atsakovės prašymas iki teismo sprendimo priėmimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti E. K. gyventi skyrium nuo L. K.. Prašyme nurodė, kad šalių santykiai konfliktiški ir įtempti. Prie priešieškinio atsakovė L. K. pateikė antstolio faktinių aplinkybių protokolą, kuriame užfiksuoti ieškovo piktybiški veiksmai – išlaužtos namo spynos, suniokoti baldai, namo sienos, išnešti santuokoje įgyti daiktai. 2013 m. gegužės 17 d. atsakovė parašė pareiškimą Šakių PK viršininkui, kuriame nurodė, kad 2013 m. gegužės 15 d. apie 11.30 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko E. K. su automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. S. su automobiliu su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei nesant namuose, sutuoktinis E. K., su kuriuo nuo 2013 m. vasario 11 d. negyvena kartu, atvykęs, metalui karpyti skirtomis žirklėmis, nukarpė pakabinamas spynas nuo ūkinių pastatų ir išsivežė įvairių daiktų. Nurodoma, kad ieškovo veiksmai nesuderinami su atsakingo sutuoktinio veiksmais, grėsmingi atsakovei, taip pat santuokoje šalių įgytam turtui. Ieškovas elgiasi agresyviai, piktybiškai laužo, gadina tiek patį gyvenamąjį namą, tiek namuose esančius baldus, taip savo veiksmais daro žalą turtiniams atsakovės interesams. Dėl tokio piktybiško ieškovo elgesio atsakovė jaučiasi nesaugi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos E. K. gyventi skyrium nuo L. K.. Teismas nurodė, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sistemingai rašo skundus visoms institucijoms, dėl jų nuomone, kitos pusės atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovė byloje pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog išlaužtos namo spynos, suniokoti baldai, išnešti santuokoje įsigyti daiktai. Atsakovė pateikė prašymo, parašyto policijai, kopiją, kuriame nurodoma, kad jos pusbrolis matė, kad šiuos veiksmus atliko ieškovas. Be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog iš namų paimtas rašomasis stalas ir vaiko daiktai, žaislai. Teismas laikė, jog tokie veiksmai laikytini nepateisinamais ir neadekvačiais. Taip pat nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo rūpintis ir saugoti savo turtą iki santuokos nutraukimo. Atsakovė negali jaustis saugi savo namuose, nes ieškovas net ir negyvendamas tuose namuose, ateina atsakovei nebūnant namuose bei pasiima daiktus be atsakovės leidimo. Santuokoje įgytas turtas yra jų bendras turtas, todėl jis turi būti dalinamas abipusiu sutarimu, o jeigu nepavyksta susitarti – teismo sprendimu. Ieškovo savavališką bendro turto pasiėmimą teismas laikė neteisėtu ir pažeidžiančiu atsakovės teises. Teismas konstatavo, jog atsakovo savavališkas elgesys kelia grėsmę šalių turtiniams interesams, atitinkamai dėl jo elgesio ieškovė negali jaustis saugi savo namuose, kas laikytina psichologiniu smurtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi nepatikrintais, atsakovės pateiktais melagingais ir objektyvios tikrovės neatitinkančiais faktais. Tarp šalių kylantys konfliktai nėra turtinio pobūdžio santykių aiškinimasis ir su vaiko interesais susiję konfliktai. Nuo 2012 m. liepos mėn. atsakovė sistemingai kreipiasi su pareiškimais į teisėsaugos institucijas. Ieškovas mano, kad tokie atsakovės pareiškimai yra melagingi, juose nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodo, kad jis nuo 2013 m. vasario 9 d. nuolat gyvena Kaune. Tuo metu, kai buvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių protokolas, jis taip pat buvo Kaune, Ašigalio g. 49-88, kartu su sūnumi Faustu ir savo tėvais. Todėl negalėjo padaryti tuos veiksmus, apie kuriuos teigia atsakovė. Ieškovas mano, kad viską padarė pati atsakovė ir jos pusbrolis, turėdami tikslą jį apšmeižti. Nurodo, kad atsakovė žinojo, jog jis ketina atvykti iš Kauno ir sūnaus mokymuisi bei laisvalaikiui pasiimti iš namų rašomąjį stalą, sūnaus žaislus, taip pat kompiuterinę įrangą bei savo asmeninius daiktus. Durų ieškovas nelaužė, o tik pakeitė antrų lauko durų spynos širdelę. Pasiėmęs daiktus, ieškovas raktą paliko durų spynoje. 2013 m. gegužės 3 d. ieškovas informavo atsakovę telefonu, kad atvyks pasiimti automobilių ratų su padangomis, dviračių ir kamuolių, tačiau sutartu laiku, t. y. 2013 m. gegužės 4 d., atsakovės nebuvo namie. Po to ieškovas taip pat informavo atsakovę kada ketina atvykti pasiimti kai kuriuos daiktus, bet kai atvyko, jos namie nebuvo, o pusbrolis atsisakė duoti raktus, teigdamas, kad jų neturi. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pakeitė ūkinių pastatų spynas. Taip pat patekęs į ūkio pastatus ieškovas pasigedo įvairių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių daiktų bendrai 4500 Lt vertei, dėl ko kreipėsi su pareiškimu į Marijampolės AVPK Šakių raj. PK. Atsakovė melagingai pranešė policijos pareigūnams dėl ieškovo savavaldžiavimo, nes jos pačios veiksmai sudaro grėsmę šalių bendro turto išlikimui. Be to apeliantas nurodo, kad atsakovė nereiškia priešieškinio reikalavimo ieškovui gyventi skyrium, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė viršija priešieškinio dalyką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovės, kaip sutuoktinės, turtinių ir asmeninių neturtinių interesų užtikrinimas. Ieškovas elgiasi agresyviai, piktybiškai savo veiksmais daro žalą turtui, taip pat kelia grėsmę tiek atsakovės, tiek santuokoje įgyto turto saugumui. Ieškovo veiksmai leidžia suprasti, jog jis priešiškai nusiteikęs prieš savo vaiko motiną, su ja elgiasi žeminančiai, nuolat sukelia konfliktines situacijas, todėl yra reali tikimybė, kad tokios situacijos sukelia grėsmę šalių vaiko psichologinei bei emocinei būsenai. Pats ieškovas atskirajame skunde nurodė, jog pakeitė antrų lauko durų spynos širdelę, taigi, pripažįsta, kad atvyko nieko nepranešęs, įsiutęs, dėl to pradėjo naikinti turtą. Taip pat atsakovė nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nes jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. turi kitą gyvenamąją vietą. Be to, ½ dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Taigi, ieškovas savo veiksmais darydamas žalą visam gyvenamajam namui, gadina ne tik santuokoje įgytą turtą, bet ir asmeninę atsakovės nuosavybę.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB DnB bankas nurodo, kad atskirojo skundo argumentai nėra susiję su banko interesais, dėl to prašo atskirąjį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra įpareigojimas, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Kaip patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, sutuoktiniai negerbia vienas kito, vykstant šalių skyrybų procesui, tarp sutuoktinių vyksta įvairaus pobūdžio konfliktų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad padėtis šeimoje bloga, ieškovo ir atsakovės santykiai itin konfliktiški, nesutarimai tarp šalių kyla nuolat, dėl ieškovo elgesio atsakovė negali jaustis saugi savo namuose, kas pripažintina psichologiniu smurtu, ieškovas, net ir negyvendamas tuose namuose, ateina atsakovei nebūnant namuose bei pasiima daiktus be atsakovės leidimo, todėl teismas pripažino, kad laikinoji apsaugos priemonė yra būtina, nes ieškovo savavališkas elgesys kelia grėsmę šalių turtiniams interesams. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas antstolio 2013 m. balandžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad namo durys nuo gatvės pusės yra praviros, nulaužta durų rankena, durų spynos apvadas, nulaužta durų staktos dalis, virš durų esantis šviestuvas pakibęs ir laikosi tik laikomas elektros laido. Name trūksta buities daiktų, rūbų. Svetainėje lentynose išvartytos knygos, nėra vaiko žaislų, ant stalo netvarkingai sudėti daiktai, nuverstas stalo šviestuvas, nėra kambaryje stovėjusio rašomojo stalo, ant grindų išmėtytos knygos, sugadinti komodos stalčiai, nuskelta sienos dalis prie grindų, nėra ant kambario sienų kabėjusių paveikslų. Kitame kambaryje nėra ant spintelės ir grindų buvusių vaiko žaislų, nėra ant sienų kabėjusių nuotraukų, paveikslų. Namo virtuvėje nėra prie šaldytuvo prikabintų magnetukų, virtuvės peilių rinkinio, sulčiaspaudės, nuo sienos nukabintas paveikslas. Namo miegamojo kambario kambaryje ant lovos suversti rūbai, kai kurios rūbų spintos lentynos tuščios, nuo miegamojo sienų nukabinti paveikslai, įplėšti sienos tapetai. Namo katilinės patalpoje atšokusi sienų apdailos lentelė. Analogiškos aplinkybės apie išlaužtas namo spynas, suniokotus baldus bei išneštus santuokoje įsigytus daiktus nurodytos ir atsakovės 2013 m. gegužės 17 d. pareiškime Marijampolė AVPK Šakių PK viršininkui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti CPK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vieną sutuoktinį gyventi skyrium iki bus išspręsta byla dėl santuokos nutraukimo, nes dėl ieškovo savavališkų veiksmų daroma žala šalių turtiniams interesams, tuo sukeliama ir konfliktinė situacija, todėl yra reali tikimybė, kad tai daro grėsmę ir šalių vaiko emocinei būsenai. Šioms išvadoms paneigti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), atskirajame skunde taip pat iš esmės nenurodė nei vieno argumento, kuris turėtų įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, apeliantas pats pripažino, jog jam atvykus į atsakovės gyvenamąjį namą, ir jai nesant, pakeitė antrų lauko durų spynos širdelę bei ūkinių pastatų spynas.
Pažymėtina ir tai, kad kaip patvirtina bylos duomenys, šalys kartu negyvena jau nuo 2013 m. vasario 11 d. Atsakovė gyvena ginčo name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas - adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šalys santuokoje įsigijo tik ½ dalį ginčo namo, o kita ½ dalis priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kas patvirtina tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ieškovo teisės į būstą ir jo interesų.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.