Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jurgio Kiškio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 9 m. laisvės atėmimo. D. T. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas), pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas) subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme. D. T. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (sunkus sveikatos sutrikdymas), pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimas) subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausme. D. T. bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 24 d.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, jog nėra visumos aplinkybių teigti, kad nuteistasis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendė, kad D. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo D. T. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam D. T. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo D. T. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. T. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lanko pozityvaus užimtumo bei intervencines elgesio keitimo programas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirbo kūriko padėjėju, darbas sezoninis (2021 m. spalio 15 d. iki 2021 m. kovo 30 d.), atlikdamas bausmę 2019 m. įgijo mūrininko specialybę, 14 kartų buvo skatintas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, yra gauta pažyma patvirtinanti galimybę nuteistajam būti įdarbintu išėjimo į laisvę atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalvio pereigose. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką D. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Abejonių tinkamu D. T. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis drausmine tvarka baustas 5 kartus: administracijos nurodymų nevykdymą, narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimą, taisyklių pažeidimą, draudžiamų daiktų laikymą. Paskutinė drausminė nuobauda gauta 2020 m. gegužės 19 d. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažeidimai yra grubaus pobūdžio, kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

12. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog D. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, po paskutinio vertinimo, priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 nustatyta – vidutinė. Ir nors tiek Komisijos, tiek D. T. manymu, nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 3 statiniai (ankstesni nusikalstami veiksmai, smurtinis nusikalstamos veikos pobūdis, pasikartojantis nusikaltimų modelis) ir du dinaminiai (finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo būdas, draugai) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. T. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, D. T. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

13. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili. Prieš įkalinimą D. T. niekur nedirbo, pataisos įstaigoje dirba sezoninį darbą (kūriko padėjėju), finansiškai jį remia artimieji. Nuteistasis turi skolų. Turto valdymo skyriaus duomenimis, pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų raštų nuteistojo vardu 9759,22 eurų sumai, kredituota suma – 258,84 eurai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis nepakankamai stengiasi dengti savo turimą įsiskolinimą, o neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors nuteistasis ir yra pateikęs pažymą dėl galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis D. T. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų sveikatos sutrikdymą, tai, jog veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai atėmė nukentėjusiųjų laisvę, naudojant psichinę prievartą bei fizinį smurtą, tokiu būdu sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikata ir neturėdamas teisėto pagrindo reikalavo, jog nukentėjusieji perduotų jam 5000 Eur. Pažymėtina ir tai, jog D. T. anksčiau buvo teistas tris kartus (du kartus Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje), jam ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netaikydamas nuteistajam D. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. T. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.