Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. T. bausmę atlieka pagal: Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta - 7 metai laisvės atėmimo; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, subendrinus Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, nustatyta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 23 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 24 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. T. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Vis dėlto, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas jau vien nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta pokalbio su RS specialistu metu apsvarstyti draugų įtaką nuteistojo pasirinkimams, jo nusikalstamam elgesiui, per 1 metus išklausyti ne mažiau 3 Visuomenės sveikatos biuro paskaitas, baigti Socialinių įgūdžių lavinimo programą, tačiau šias priemones nuteistasis įvykdė tik iš dalies. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis atsainiai žiūri į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nesistengia savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nustačius pagrindą, darantį lygtinio paleidimo taikymą negalimą, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nevertinamos.

7. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kadangi jis neatitinka materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo – nevykdo socialinės reabilitacijos plano. Tuo remiantis kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.