Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. LK-38 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T. (toliau – ir D. T.) bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 24 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) – 3 metai 6 mėnesiai 12 dienų.

4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartimi Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. T. buvo patvirtintas. Teismas sprendė, kad nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau pakankamai griežtai prižiūrimas, kad būtų sėkmingai pasiekti būsimos probacijos tikslai.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – nuteistajam D. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą, likusią bausmės dalį, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistąjį D. T. teigiamai apibūdinantiems duomenims, todėl nepagrįstai nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.2. Anot prokuroro, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad D. T. teistas 4 kartus, paskutiniai nusikaltimai itin pavojingi ir darantys labai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai D. T. teigiamos įtakos neturėjo, o skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kartais linkęs pasielgti impulsyviai, neapgalvoja savo elgesio pasekmių, jam būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys. Pats D. T. savo nusikaltimus menkina, pateisina. Be to, net ir turėdamas tikslą išeiti anksčiau laiko, D. T. negeba laikytis režimo reikalavimų. Taigi, šiuo metu nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio tvarią ir teigiamą kaitą bei akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką. Be to, anot prokuroro, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 6 mėnesiai ir 12 dienų. Neatlikta bausmės dalis, vertinant su visa paskirta bausme, yra pakankamai didelė. Įvertinus D. T. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, vertintina, kad nuteistasis likusią bausmės dalį turi ir toliau atlikti pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundas tenkintinas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą bylos medžiagą, prokuroro skundo, skundžiamos nutarties argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad prokuroro skundas yra pagrįstas. Žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad D. T. dedamos pastangos taisytis, keisti savo nuostatas ir elgesį jau yra pakankamos konstatuoti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir kad ši pažanga leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. T. nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad nuteistasis D. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi formalus pagrindas taikyti D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos egzistuoja. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę nustatomas ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Žemesnės instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą taikyti D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taigi, atitinkamai ir motyvuodamas išvadą, jog jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nurodė, kad D. T. yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo nuteistųjų pozityvaus užimtumo programose, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, taip pat, nuteistasis 13 kartų paskatintas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir mokymąsi, nuteistasis mokėsi, nuo 2020 m. spalio 19 d. dirba, dengia civilinius ieškinius, nėra duomenų, kad nuteistasis būtų vartojęs alkoholį ar narkotines medžiagas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, o didesnę šių balų dalį sudaro nekintantys veiksniai.

10. Nors nuteistasis iš tiesų vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (38 balai), tačiau svarbu įvertinti tai, kad reikšmingą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių vis dar sudaro dinaminiai veiksniai (18 balų), t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu kryptingu elgesiu D. T. dar gali sumažinti. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas viso pataisos proceso metu nebuvo pastoviai mažėjantis – 2019 m. kovo 14 d. nuteistajam buvo nustatyta žema (39 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tuo tarpu 2019 m. gruodžio 6 d. ši rizika išaugo ir tapo vidutinė (47 balai), kol galiausiai, atlikus paskutinį vertiną, vėl pasiekė žemą riziką (38 balai). Tokiu būdu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo sumažėjo vos vienu balu, o tam tikru laiku net ir buvo padidėjusi. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant tiek į laikotarpį, praėjusį nuo pirminio iki paskutinio jos vertinimo, tiek į jos dinamika bei nuteistajam nustatomų dinaminių balų skaičių, yra akivaizdus patvirtinimas, kad D. T. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) nuteistojo elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11. Abejonių nuteistojo D. T. pažanga kelia ir tai, kad nuteistajam yra nustatyti net 4 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių vos vienas – pasikartojantis nusikaltimų modelis, yra statinis, t. y. toks, kurio nuteistasis jau nebegalės pakeisti. Kiti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo būdas, draugai,; kontroliuojantis/smurtinis elgesys; prognostinių įgūdžių stoka yra dinaminiai. Taigi, nuteistasis bausmės atlikimo metu galėjo juos įtakoti ir panaikinti. Vis dar nustatomų kintamų kriminogeninių veiksnių panaikinimas neabejotinai lemtų ir D. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo mažėjimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas šių nuteistajam nustatomų jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių visiškai neanalizavo, tik pažymėjo, jog egzistuoja D. T. riziką nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau nusikalstamą riziką didinantys ir mažinantys veiksniai nebuvo analizuojami kartu įvertinant jų reikšmę bei santykį. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių nuteistajam nustatomų kriminogeninių bei apsauginių veiksnių vertinimas, neatsižvelgiant į tai kokios D. T. savybės, jo elgesio ypatumai, kitos aplinkybės lėmė jų priskyrimą šiam nuteistajam, yra pernelyg formalus, neleidžiantis padaryti kiek įmanoma tikslesnės prognostinės išvados apie jo pakartotinį nusikalstamumą lygtinio paleidimo taikymo atveju. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dalis nuteistajam priskiriamų jo riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, konkrečiai - psichiką veikiančių medžiagų nevartojimas, tam tikrų ateities planų turėjimas, motyvacija ateityje nenusikalsti, egzistavo ir iki D. T. įvykdant nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, jog šios aplinkybės jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.

12. Abejonių tinkamu D. T. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas, kadangi nuteistasis jau šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus D. T. privalo išmokėti 9 910,12 Eur, iš jų yra padengęs tik 668,09 Eur. Šiame kontekste sutiktina su žemesnės instancijos teismu, kad nuteistasis gauna darbo užmokestį, iš kurio moka žalos atlyginimą pagal teismo solidariai priteistus civilinius ieškinius, todėl negalima daryti išvados, kad nuteistasis vengia atlyginti žalą, tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad D. T. pataisos įstaigoje įsidarbino tik 2020 m. spalio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prieš patekdamas į pataisos namus taip pat nedirbo, teisėjų kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai ir darbo patirties stoka gali apsunkinti nuteistojo reintegraciją. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas, ypač turtinio pobūdžio, o D. T. nusikalstamo elgesio istorija iš dalies yra susijusi su nusikaltimų, nukreiptų į svetimą nuosavybę darymu – anksčiau jis teistas už sukčiavimą, šiuo metu atlieka bausmę ir už turto prievartavimą. Pažymėtina, jog prognostinių įgūdžių stoka, kaip kintantis veiksnys, yra išskirtas ir D. T. socialinio tyrimo išvadoje.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas visiškai nevertino ir D. T. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos, kad nuteistasis karts nuo karto patenka į problemines situacijas, kurios baigiasi jo teistumais. D. T. teistas keturis kartus, taip pat, vieną kartą teistas užsienio valstybėje, turi menką darbo stažą, tai rodo, kad socialinė aplinka iš dalies nulemia nuteistojo laisvalaikio praleidimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad visi nusikaltimai padaryti kartu su bendrininkais, kas reiškia, jog nuteistasis daugiau pasiduodantis kitų įtakai. Nuteistasis pripažįsta tik kai kuriuos nusikaltimus, paskutinį neigia, teigdamas, jog nedalyvavo nusikaltime, pateko ten atsitiktinai. Neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, teisinantis ją įvairiomis aplinkybėmis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nors tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad narkotikų ar alkoholio nevartojimas vertinamas kaip apsauginis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, tačiau teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, D. T. 2012 m. buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis neturint tikslo jų platinti, taip pat, 2015 m. užsienio valstybėje teistas už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Galiausiai, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, 2018 m. gegužės 19 d. D. T. buvo paskirta nuobauda už narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Todėl, priešingai nei teigiama Socialinio tyrimo išvadoje, negalima teigti, jog narkotinių medžiagų ar alkoholio nevartojimas gali būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys. D. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas, tačiau jam nustatytų elgesio taisyklių laikytis ilgesnį laiką nesugebėjo. Tuo labiau, išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Svarbu ir tai, kad nuteistajam yra būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, byloje pateikti duomenys apie smurtinį nuteistojo elgesį, jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, apylinkės teismas privalėjo atsižvelgti ir į ankstesnius D. T. teistumus (šiuo metu D. T. bausmę atlieka pagal du nuosprendžius, be to, nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo priimta dar du apkaltinamieji nuosprendžiai) bei tai, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas. Pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad praeityje buvę teistumai bei tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, patvirtina D. T. asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų sąmoningą ignoravimą. Nors įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pervertino D. T. nustatomus jo riziką nusikalsti mažinančius veiksnius bei tai, kad jis, vykdydamas visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad D. T., jo elgesį pataisos namuose, taip pat jo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką teigiamai apibūdinantys duomenys savo reikšmingumu nusveria padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, neatliktos bausmės dalį bei sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis deda realias pastangas taisytis, keičia savo nuostatas ir elgesį, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

16. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose dar privalo panaikinti visus ar bent dalį jam nustatomų kriminogeninių veiksnių bei mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kurią sudaro žymus dinaminių balų skaičius, kas, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, yra įmanoma D. T. giliau analizuojant savo netinkamą gyvenimo būdą, identifikuojant savo netinkamo elgesio priežastis ir pasekmes, savikritiškiau vertinant savo asmenybę, kontroliuojant smurtinį elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. LK-38 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. T..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.