Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendis: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, subendrintos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 30 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 3 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dvidešimt penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tarp jų padarė šiukščius pažeidimus (psichotropinių medžiagų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus nuteistuosius, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, nurodymų nevykdymas). Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalį 2 punktą numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, mokėsi, įgijo šaltkalvio remontininko specialybę, įgijo teisę vairuoti TR1 kategorijos traktorius, įgijo suvirintojo, siuvėjo specialybes, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad M. L. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu dvidešimt penkis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką devyniolika kartą baustas drausmine tvarka. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką M. L. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų; ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/ nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, veikiant bendrininkų grupėje, padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo skirtos švelnesnės baudos – areštas, bauda, tačiau nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Taip pat dabartines nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu, ikiteisminio tyrimo metu bandė slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ko pasėkoje buvo išduotas Europos arešto orderis. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis paauglystės laikotarpiu stengėsi save realizuoti socialiai priimtinose srityse, tačiau vos sulaukus pilnametystės, jo gyvenime pradėjo trūkti struktūros, socialinio atsakingumo, ko pasėkoje, pasireiškė nusikalstamas elgesys. Nuteistasis neneigia, kad jis, siekdamas greito ir lengvo materialinio gerbūvio, nevengė savęs realizuoti nusikalstamais būdais ir priemonėmis tiek laisvėje, tiek vėliau ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmes. Nusikalstamas bei neteisėtas veikas vykdydavo kartu su kitais asmenimis, kurių pagalba realizuodavo savo poreikių įgyvendinimą. Nuteistasis pripažįsta, kad jis laisvėje stokojo motyvacijos save realizuoti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis ir pagrindinis jo įvairių tikslų įgyvendinimo būdas buvo nusikalstamos veikos. Pažymima, kad nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių rūšies, jo elgesio teigiama dinamika nebuvo stebima. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat stokojo socialinio atsakingumo bei siekio save realizuoti socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis - besikartojantys režimo reikalavimų ir drausminės tvarkos pažeidimai, išryškėjantys nuteistojo vidiniai įsitikinimai, suponuoja, jog nuteistasis nesiorientavo į gyvenimo būdo koregavimą teigiama linkme. Remiantis ankstesnių vertinimų metu surinkta informacija, nustatyta, kad nuteistasis turi tam tikrų piktnaudžiavimo sunkumų. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo ne kartą užfiksuoti nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo faktai. 2019 m. nuteistasis aktyviai dalyvavo narkotikų prevencijos užsiėmimuose, tačiau, kaip matyti iš pažeidimų istorijos, prevenciniai užsiėmimai nesulaikė nuteistojo nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. Taip pat nuteistasis baigė programą „Tavo strategija“, orientuotą j narkotikų vartojimo problemą. Specialistė išvadoje teigia, kad dalyvavimo rezultatai vertinami kaip iš dalies sėkmingi, tačiau nurodo jog nuteistojo požiūris į narkotikų daromą žalą ir jų vartojimo pasekmes, taip pat vidinė nuostata jog nėra priklausomas ir gali kada nori nevartoti, veda prie problemos menkinimo kas ateityje gali iššaukti atkrytį. Analizuojant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius bei jų sąsajas su nusikalstamu elgesiu, nustatyti tam tikri ryšiai. Nuteistasis neneigia, kad yra įvykdęs nusikalstamą veiką - smurtinio pobūdžio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pažymi, kad jis neturėjo polinkio piktnaudžiauti alkoholiu. Jo teigimu, vartojimas netrukdavo ilgiau nei tris dienas, nebuvo sistemingas. Bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programą“. Visgi, nuteistojo smurtinio elgesio raiška turi tam tikras sąsajas su alkoholio vartojimu, tęstinis alkoholio vartojimas gali didinti nuteistojo nusikalstamą elgesį, ypatingai smurtinio elgesio tikimybę. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistasis aplinkai demonstruoja pasitikėjimą savimi, savigarbos jausmą, tačiau siekdamas išlaikyti tam tikrą statusą supančioje aplinkoje, nevengia to įtvirtinti tam tikrais ir ne visuomet socialiai priimtinais būdais: naudodamas agresiją, dominuodamas, demonstruodamas materialinį apsirūpinimą ir pan. Nuteistojo manymu, noras išsiskirti bei pabrėžti savo tvirtumą, galimai ne kartą privedė jį prie nusikalstamų veikų vykdymo. Nors nuteistasis atvirai analizuoja savo gyvenimo situaciją, tačiau jam yra būdingas pakankamai palankus savęs bei savo elgesio vertinimas. Stebimas nuteistojo polinkis elgtis impulsyviai bei spontaniškai reaguoti į aplinkos stimuliaciją. Pažymima, kad nuteistojo kriminalinę istoriją pagrinde sudaro smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (sveikatos sutrikdymai, turto prievartavimas), kuomet, jis siekdamas savo asmeninių tikslų, dažniausiai vedinas finansinių paskatų, naudodavo smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje ne kartą elgėsi agresyviai: naudojo psichologinį smurtą kitų nuteistųjų bei pareigūno atžvilgiu. Šie faktai pagrindžia nuteistajam būdingą kontroliuojantį elgesį bei polinkį taikyti instrumentinę agresiją. Nuteistojo kriminalinė patirtis bei dabartinis elgesys atskleidžia jam būdingą tinkamų problemų sprendimo būdų taikymo stoką, pvz., siekdamas materialinės gerovės - greitų pinigų, jis ryžtasi taikyti smurtą, vogti, užsiimti prekyba žmonėmis ir pan.; siekdamas asmeninio pasitenkinimo, pataisos įstaigose vartoja narkotines medžiagas ir kt. Pastebima, kad priimdamas sprendimus veikti, nuteistasis labiausiai orientuojasi į galimą tuometinę naudą, savo poreikių patenkinimą, bet ne galimas tolesnes pasekmes platesne prasme. Nuteistasis išlieka susikoncentravęs ties savimi, gali pasižymėti kategoriškumu, savo nuostatas ar įsitikinimus gali koreguoti tik tuomet, kai jam tai atrodys paranku bei priimtina, bet ne remdamasis išorine stimuliacija. Šiuo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra iniciatyvus veiklose. Tačiau nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai, apimantys impulsyvumą, kontroliuojantį elgesį, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžių stoką, nepakankamą mąstymo lankstumą, yra aktualūs kriminogeniniai, su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška, siejami poreikiai. Ši sritis reikalauja tolesnių tikslinių intervencinių priemonių vykdymo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nėra linkęs sureikšminti savo įvykdytų nusikaltimų bei negatyviai vertinti jais sukeltų negatyvių pasekmių. Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmai formaliai gali atrodyti, kaip itin destruktyvūs, nepriimtini, tačiau jo aplinkoje, tai yra pakankamai įprasti būdai spręsti iškylančius sunkumus, ar aiškinantis konfliktiškus santykius. Tokia nuteistojo pozicija patvirtina, tai, kad nuteistajam yra būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos bei nepakankamas jautrumas bendroms socialinėms normoms. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. L. neatliktos bausmės dalis (2 metai 3 mėnesiai 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Pažymėtina tai, kad nuteistasis skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime priimdama 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo ne pilnos sudėties, nes posėdyje dalyvavo tik keturi komisijos nariai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos numato, kad komisija yra sudaroma iš septynių narių. Nuteistojo nuomone, buvo pažeista aukščiau minėto straipsnio nuostatos, todėl skundžiamas turi būti naikintinas. Teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentus nesutinka, nes jie yra nepagrįsti dėl žemiau išvardintų argumentų.

Teismas pažymi, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio protokolo matyti, kad svarstant M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime pirmininkas D. Č.. Taigi, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ir komisijos pirmininkas (Nuostatų 21 punktas), todėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procedūrinių pažeidimų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.