Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 26 d. priimtas nutarimas Nr. 81/04-969 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T. nuteistas 2018 m. spalio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. liepos 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu (nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį) paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. T. paskirta – 9 (devyneri) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 25 d.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – nuteistajam D. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro Nerijaus Brundzos skundas tenkinamas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį, priklausančią nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes.

7. Nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, privalo atlikti pusę paskirtos bausmės (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistajam D. T. yra paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė ir pusę šios bausmės jis atliko dar 2020 m. kovo 24 d., nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas jau šeštą kartą, vis dėlto, įstatymų leidėjas nenumato jokių lengvatų ar išimčių pakartotiniam lygtinio paleidimo svarstymui, t. y. vertinama aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visuma, nesuteikiant nė vienam duomeniui išskirtinės, prioritetinės reikšmės. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad D. T. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, įgijo profesinę kvalifikaciją, bendravo su Resocializacijos skyriaus specialistu apie nusikalstamo elgesio priežastis, motyvus ir pasekmes, apsvarstyta draugų įtaka jo pasirinkimams), nuteistojo elgesys šiuo metu atitinka pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, todėl daroma išvada, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui buvimo. Teismas netinkamai įvertino D. T. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, darbinį užimtumą, turimų įsiskolinimų dengimą, kitas reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, ryšių su artimaisiais palaikymą, bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. D. T. padarytų nusikaltimų sunkumas, ankstesnė kriminalinė praeitis bei taikytų poveikio priemonių nedidelis veiksmingumas įpareigoja teismą kruopščiai bei atidžiai įvertinti šioje nutartyje minėtų vertintinų aplinkybių visumą viso nuteistojo bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. T. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, atlieka ir už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (paprastas ir kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas). Šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau su teisėsaugos institucijomis jam teko susidurti dėl sukčiavimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, D. T. yra teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – (duomenys neskelbtini) (dėl vairavimo esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų ir sukčiavimo), kas rodo, jog nuteistasis turi polinkį nusikalsti, jo asmenybė yra pavojinga visuomenei, nes yra negerbiami tiek savo gimtosios šalies, tiek kitų valstybių įstatymų imperatyvai. D. T. daromos nusikalstamos veikos pažeidžia labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomas bei ginamas vertybes, todėl jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu turi būti vertinami itin atidžiai. Prokuroras visiškai pagrįstai skunde pažymi, jog nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamuosius nuosprendžius, tačiau šie aspektai visų asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste negali būti sumenkinami ar ignoruojami.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad D. T. padaryti nusikaltimai yra susiję ir su siekiu greitai bei lengvai pasipelnyti, todėl šiuo atveju svarbu įvertinti nuteistojo požiūrį į darbinį užimtumą bei galimybes realiai įsidarbinti laisvėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis D. T. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei mūrininko, apdailininko (statybininko), medienos apdirbėjo-dailidės padėjėjo profesines kvalifikacijas. Pataisos įstaigoje apie šešis mėnesius jis dirbo kūriko padėjėju (darbas buvo sezoninis), šiuo metu niekur nedirba dėl darbo vietų trūkumo. Įvertinus aplinkybę, kad laisvės atėmimo bausmę D. T. atlieka jau beveik septynerius metus (nuo 2015 m. lapkričio mėn. pabaigos), daroma išvada, kad didelių pastangų įsidarbinti jis nedėjo ir darbinės motyvacijos nerodė. Vien konkrečių profesijų įgijimas, realiai nesiruošiant dirbti tose srityse, nepatvirtina stiprios nuteistojo motyvacijos integruotis į darbo rinką ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Būdamas laisvėje, D. T. dirbo tik epizodiškai, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. jis skirtingose darbovietėse iš viso išdirbo vos dešimt mėnesių. Duomenų, kur nuteistasis planuoja įsidarbinti paleistas lygtinai, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. T. požiūris į darbą yra paviršutiniškas ir atsainus, akivaizdu, jog nuteistasis nori daug uždirbti, tačiau nėra pasiryžęs daug ir sunkiai dirbti.

11. Sėkmingai probacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali trukdyti ir menki nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžiai. D. T. turi finansinių skolų antstoliams. Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos namuose gauta vykdomųjų patvarkymų 10 578,21 Eur sumai, iš kurios nuteistasis yra atlyginęs 368,10 Eur, likusi neatlyginta suma sudaro 10 210,11 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis savanoriškai turimų finansinių įsipareigojimų nevykdo, šie įsipareigojimai yra vykdomi iš jo motinos ir sugyventinės pervedamų pinigų, t. y. D. T. yra priklausomas nuo kitų asmenų finansinės paramos. Nepaisant to, nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje jis sugebėtų padengti visą įsiskolinimą, kuris jam nebūtų didelė problema. Vis dėlto, įvertinus nuteistojo silpną darbinę motyvaciją ir konkrečių darbinių ateities planų neturėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog D. T. pervertina savo finansines galimybes ir realią materialinę padėtį, kas taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės gali paskatinti pakartotinai nusikalsti. Esant šiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas pritaria prokuroro skundo motyvams, kad yra nemaža tikimybė, jog būdamas laisvėje jis vėl sieks „lengvų“ pinigų.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepakankamai įvertino D. T. mąstyseną, gyvenimo stilių ir draugus bei piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pažymėtina, kad nuteistasis neigia turintis problemų dėl alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau Lietuvoje jam penkis kartus buvo taikyta administracinė atsakomybė, susijusi su alkoholio vartojimu, o (duomenys neskelbtini) jis buvo teistas dėl vairavimo esant neblaiviam. Šiaulių tardymo izoliatoriuje (2018 m. birželio mėn.) D. T. daiktuose (lagamine) buvo rastos 24 medikamentų „O.“ tabletės (turėtos be gydytojo leidimo), dėl ko jis buvo baustas drausmine tvarka. Taigi, nors nusikaltimai, už kurių padarymą šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo įvykdyti apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tai nereiškia, jog ši sritis D. T. nėra probleminė ir kad jai nereikia skirti atitinkamo dėmesio. Analogiškai, kaip deklaratyvius, teisėjų kolegija vertina ir nuteistojo teiginius apie tai, kad nebepalaiko ryšių su buvusiais bendrininkais ir yra nuo jų atsiribojęs. D. T. po galimo lygtinio paleidimo ketina grįžti gyventi tuo pačiu adresu, kaip ir iki suėmimo, t. y. jis grįš į tą pačią aplinką, kurioje ir nusikalto. Objektyvių duomenų, kad nuteistasis sugebės atsispirti kriminalinę praeitį turinčių draugų įtakai, bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. T. mąstysena stokoja gilesnės analizės, jis vis dar negeba įvardyti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, nors kaltę ir pripažįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamoms veikoms yra būdingas impulsyvumas, kontroliuojantis, agresyvus elgesys, pasireiškiantis ir savitvardos praradimu, tačiau duomenų, kad šioms neigiamoms savybėms kontroliuoti būtų skirtas dėmesys, nėra.

13. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję, kad nuteistasis tam tikru lygiu palaiko kriminalinio elgesio nuostatas, jis ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, buvo slapstęsis nuo teisėsaugos, bausmės atlikimo metu ne kartą pažeidė vidaus tvarkos bei režimo taisykles, dėl ko buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinė nuobauda gauta 2020 m. gegužės 19 d., kuri panaikinta prieš terminą 2020 m. rugsėjo 22 d. už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėje. Taigi, galiojančių nuobaudų D. T. neturi vos kelis metus, nors laisvės atėmimo bausmę atlieka tris kartus ilgesnį laikotarpį, kas patvirtina, kad viso bausmės atlikimo metu nepriekaištingu elgesiu jis nepasižymėjo.

14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas visapusiškai neįvertinus D. T. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą bei anksčiau jam taikytų poveikių priemonių menką efektyvumą (ankstesni teistumai nesulaikė nuo pakartotinio priešingo teisei veikimo). Nuteistasis šiuo metu vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, jog D. T. rizikos pakartotinai nusikalsti balai bausmės atlikimo metu nuosekliai nemažėjo. 2019 m. kovo 14 d. jam nustatyta žema rizika, 2019 m. gruodžio 6 d. – vidutinė rizika, 2020 m. gruodžio 8 d. – vėl žema rizika, 2021 m. rugpjūčio 12 d. – vėl vidutinė rizika. 2022 m. rugpjūčio 12 d. atlikus naują vertinimą pagal OASys metodiką, rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė. Šie pokyčiai rodo, jog nuteistojo pataisos procesas nėra akivaizdžiai teigiamas ir sklandus. Be to, ir į lengvąją nuteistųjų grupę jis perkeltas dar pakankamai neseniai – 2020 m. vasario 11 d., o trumpalaikės išvykos jam suteikiamos tik nuo 2022 m. liepos 20 d.

15. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta visapusiška bylos medžiagos analize, bausmės tikslai D. T. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl prokuroro skundas tenkinamas, o skundžiama teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2022 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-969 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.