Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. T. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 25 d.

3. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir jis laikysis įstatymų bei nenusikals. Nutartis yra objektyvi ir pakankamai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl skundžiamą nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

8. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo metu nesant žemai jo nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo seminare, programose, pozityvaus užimtumo programose, stalo teniso turnyre, lauko tinklinio 3/3 turnyre. Bausmės atlikimo metu 15 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, pasimatymų metu lankomas draugės, išleistas trumpalaikei išvykai į namus, reikalavimų nepažeidė, pataisos įstaigoje dirbo, tačiau šiuo metu nors ir išreiškęs norą dirbti, bet dėl darbo stokos nedirba, mokosi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu yra nepakankama D. T. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl jo vykdomų finansinių įsipareigojimų bei jo darbinės patirties, akcentuojant norą dirbti ir siekį gyventi ramiai su šeima, nes bausmės paskirtis ir teisingumas įvykdytas, nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Marijampolės apylinkės teismo vertinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, su kuo sutinka ir Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Abejonių, kad nuteistasis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals kelia tai, kad D. T. yra nustatytas tiek statinis (jo teistumai, kurių modelio dalis pažymėta smurtiniais nusikaltimais), tiek dinaminis (smurtiniai nusikaltimai padaryti kartu su bendrininkais, o paties nuteistojo elgesys dalinai įtakotas kitų grupės narių) kriminogeniniai veiksniai.

12. Nors nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis bei pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir sunkaus nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikaltimai padaryti nuteistajam kartu su bendrininkais siekiant finansinės naudos, naudojant tiek psichinį, tiek fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu bei nulemti sunkiomis sveikatai pasekmėmis. Iki minėtų nusikaltimų padarymo nuteistasis jau buvo teistas du kartus (už privilegijuotą sukčiavimą (BK 182 straipsnio 3 dalis) ir už kvalifikuotus sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas) bei turto prievartavimą (BK 181 straipsnio 2 dalis)). Tai įrodo, kad D. T. ne visada geba kontroliuoti savo elgesį, yra nesavikritiškas sau, nėra linkęs laikytis įstatymų, nes jo anksčiau daromos nusikalstamos veikos pavojingumo prasme, tik sunkėjo. Šios aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamu nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiu kriminogeniniu rizikos veiksniu bei nuteistojo pastangomis jį eliminuojant. Nusikaltimai padaryti impulsyviai, įtakoti kitų asmenų, nepagalvojant apie kilsiančias pasekmes. Pats nusikaltimų modelis ne tik kartojosi, bet ir sunkėjo. Nusikalstamais veiksmais sukelta grėsmė žmogaus sveikatai, laisvei, turtui. Todėl aptartos šios aplinkybės patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nėra pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniais, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo pragyvenimo šaltinis buvo pajamos iš darbo perparduodant automobilius, taip pat darbo užsienyje, tačiau oficialaus darbo neturėjo. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir skundžiamojoje nutartyje, todėl nuteistojo darbinė veikla, jos nepastovumas Marijampolės apylinkės teismo tinkamai įvertintos ir suponuojančios pagrįstą abejonę dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų įvykdymo. Pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai, kurių pagrindu nuteistasis skolingas 10 578,21 Eur išieškotojams. Bylos duomenimis nuteistasis per 6 metus yra atlyginęs 209,40 Eur. Vertintina, kad nuteistasis nėra tvirtos nuomonės, pasiduodantis kitų asmenų neigiamai įtakai, nusikaltimai padaryti esant finansiniam nusikalstamo elgesio motyvui ir tai gali skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti dėl greitesnio finansinių įsipareigojimų eliminavimo. Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad tai gali būti veiksnys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai atsirasti. Nors byloje yra duomenų apie darbo vietos suteikimą jam išėjus iš pataisos namų, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui.

14. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl lygtinio paleidimo netvirtinimo, ją motyvavo ir pagrįstai nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išties nebuvo išimtinai teigiamas. Nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau pažymėtina, kad jo toks elgesys nebuvo nuoseklus. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis penkis kartus pažeidė nustatytą tvarką ir nubaustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės pagrindžia išvadą, kad vis tik ir esant griežto režimo buvimo vietoje, nuteistasis nesugebėjo maksimaliai kontroliuoti savo elgesio taip, kad būtų išvengta bet kokių įstatymo reikalavimų pažeidimų.

15. Abejones dėl nuteistojo tinkamo pasiruošimo būti integruotam į visuomenę kelia ir jo elgesio įvertinimas sprendžiant pataisos namams jo prašymą dėl D. T. perkėlimo į pusiaukelės namus. Visiškai pagrįstai Marijampolės apylinkės teismas nurodė, kad sprendimas neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus buvo priimtas atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Buvo vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri prašymą nagrinėjusios komisijos nuomone, dar nebuvo pakankama asmens perkėlimui į pusiaukelės namus.

16. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę bausmės dalį nei numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kada jis įgijęs teisę į lygtinį paleidimą, ir tai, kad pagal jį teisingumas yra įvykdytas, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Skundo teiginiai, kad anksčiau Komisija jau ne kartą sprendė ar taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimą.

17. Šiuo atveju aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar turi būti tęsiamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai šiuo metu dar nepatvirtina nuteistojo pažangos, t. y. pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus D. T. socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statinis, bet ir dinaminis balas, taigi, D. T. pataisos namuose privalo mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nuolatiniai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

18. Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, kuri nors ir buvo žema, tačiau po paskutinio vertinimo padidėjo ir išliko vidutinė, o akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. T. lygtinis paleidimas šiuo metu dar nėra įmanomas, nes nenustatyta, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nekeičia ir skundo argumentai, susiję su nuteistojo šeima ir siekio ramiai gyventi, nes ir iki nusikaltimų padarymo šios aplinkybės egzistavo, tačiau nuteistojo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Taigi Marijampolės apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, kurios panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.