Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 18 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 18 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas, priešingai nei Komisija, sprendė, jog G. S. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog sudarytų sąlygas konstatuoti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis G. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad G. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), leidžiančią paleisti jį lygtinai. Ši aplinkybė sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir apylinkės teismas.

8. Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog žemesnės instancijos teismo sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lėmė šios aplinkybės: 1) bausmės atlikimo metu G. S. padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai - nuteistasis septynis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo tris kartus baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda panaikinta 2020 m. spalio 27 d.; 2) duomenys apie jam nustatytus kriminogeninius veiksnius –G. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina šie veiksniai: emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys; 3) socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog: nuteistasis nesugeba paaiškinti savo agresyvių, kontroliuojančių smurtinių veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto visų galimų pasekmių; jis yra linkęs savo smurtinį elgesį nuvertinti bei menkina savo smurtinio elgesio pasekmes nukentėjusiesiems tiesiogiai bei smurtinio elgesio stebėtojams; jis supranta, kad turi problemų, tačiau priežastis sieja su kitų asmenų, bet ne savo atsakomybe, su išorinėmis aplinkybėmis; 4) nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis, jo padarymo aplinkybės – G. S. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, šią nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

9. Apygardos teismo nuomone, šių apylinkės teismo nutartyje pateiktų atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog G. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šioje bausmės vykdymo stadijoje dar negali būti taikomas. Įvertinusi nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris, kaip matyti, nebuvo išimtinai teigiamas, kadangi nuteistasis buvo ne tik skatintas, bet ir baustas drausminėmis nuobaudomis, nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksmus, taip pat apylinkės teismo paminėtą socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kuri socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirta apibūdinant nuteistojo mąstymo ir elgesio nuostatas, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog G. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima keisti jo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Iš esmės pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus, papildomai nurodydamas ir tam tikras apylinkės teismo nepaminėtas, tačiau nagrinėjimo klausimo teisingam išsprendimui svarbias aplinkybes.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo pozicija, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kurių padarymą nuteistajam nebuvo skirta drausminė nuobauda, o buvo apsiriboja jo svarstymu Drausmės komisijoje. Susipažinęs su G. S. skunde minimu Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, apygardos teismas sprendžia, jo minėta nutartimi nebuvo suformuota teismų praktika, pagal kurią pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas, jei už jį nebuvo paskirta drausminė nuobauda, apskritai negali būti traktuojamas kaip pažeidimas. Įvertinus paminėto administracinio teismo sprendimą, galima sutikti tik su tuo, jog Drausmės komisijos pokalbis su nuteistuoju negali būti prilyginamas nuteistajam paskirtai nuobaudai, tačiau tai paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. G. S. minimu atveju administracinis teismas pažymėjo, jog konkretaus nuteistojo individualaus darbo su juo knygelėje nebuvo jokių įrašų apie tai, kas nubaudė nuteistąjį už padarytą pažeidimą, todėl teismas sprendė, jog joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl pažeidimų nuteistojo atžvilgiu nebuvo priimtas, dėl ko Drausmės komisija apskritai neturėjo teisinio pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą, t. y. svarstyti jo Drausmės komisijoje. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog G. S. Drausmės komisijoje buvo svarstomas nesant tam juridinio pagrindo, t. y. pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno sprendimo dėl pažeidimo padarymo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog, nagrinėdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas tik įvertina tai, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, netikrindamas skundo medžiagoje pateiktų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, nesant duomenų apie skundo medžiagoje nurodytos informacijos prieštaringumą, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė ir į tuos G. S. pažeidimus, už kuriuos jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta, o buvo apsiribota tik jo svarstymu Drausmės komisijoje.

11. Kita vertus, net jei ir nebūtų vertinami tie nuteistojo pažeidimai, už kuriuos jam nebuvo paskirtos nuobaudos, vis tiek yra akivaizdu, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nesugebėjo elgtis nepriekaištingai, kadangi drausmine tvarka jis buvo baustas, ir netgi tris kartus. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos drausminės nuobaudos, nuteistasis darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje – 2014 m. bei 2015 m., bet ir 2020 m., o nuo paskutinio pažeidimo padarymo, praėjo vos kiek daugiau nei vieneri metai. Po to, kai 2020 m. liepos 14 d. nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, jis buvo skatintas tik du kartus. Analizuoti ir atsižvelgti į nuteistojo padarytus įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus nagrinėjamu atveju yra itin aktualu dar ir dėl to, kad vieno iš jų pobūdis akivaizdžiai atspindi tai, jog nuteistasis nėra padaręs jokių išvadų dėl savo įvykdytos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad G. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo baustas drausmine tvarka už fizinio smurto prieš kitą nuteistąjį panaudojimą. Pažymėtina, kad G. S. neigė tyčia sudavęs smūgį kitam bausmę atliekančiam asmeniui, tvirtino, kad į jį netyčia atsitrenkė ir tuomet, praradęs kontrolę, pastūmė jį ranka ir pataikė į veidą. Toks nuteistojo elgesys negali būti ignoruojamas ar pateisinamas vėliau gautais paskatinimais už parodyto gero elgesio apraiškas. Be to, tai, kad nuteistasis pakankamai kritiškai savo elgesio nevertina, akivaizdžiai atspindi ir jau anksčiau nurodyti socialinio tyrimo išvadoje pateikti teiginiai, jog G. S. savo smurtinį elgesį nuvertina, menkina jo pasekmes kitiems asmenims, savo turimų problemų priežastis dažniau sieja ne su savo, o kitų asmenų elgesiu.

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, jog G. S. trumpalaikės išvykos į namus metu savavališkai įėjo į savo draugės butą, tikrino jos asmeninį telefoną, fotografavo jame esančią informaciją ir reiškė draugei priekaištus dėl jos gyvenimo, tokiu būdu ją išgąsdino. Po šio įvykio teisė vykti į trumpalaikių išvykų į namus G. S. buvo panaikinta. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pagrįstai manyti, jog G. S. lygtinio paleidimo taikymo atveju laikysis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, kai nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam pataisos namų administracijos suteikto pasitikėjimo, nuo 2019 m. vasario 12 d. suteikiant jam teisę trumpalaikių išvykų metu vykti į namus kartą į savaitę iki 2 parų. Be to, toks nuteistojo elgesys leidžia spręsti, kad jis iki šiol turi savitvardos problemų, jį netenkinančių situacijų nėra linkęs spręsti visuotinai priimtais būdais, o tai leidžia pagrįstai spręsti, kad tikimybė pasikartoti smurtiniam G. S. elgesiui yra pakankamai didelė.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas bei BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tai negali būti laikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką principo pažeidimu, kaip teigiama G. S. skunde, kadangi, svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Žinoma, ši aplinkybė, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien ja ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.

14. G. S. skunde taip pat akcentuojama, kad jam nevykdant pagrindinių arba papildomų probacijos sąlygų, įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimo pagrindu galėtų priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti vykdyti likusią bausmės dalį. Šio skundo argumento teisėjų kolegija neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

15. Anot nuteistojo, skundžiama nutartimi, nepatvirtinus Komisijos nutarimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Tačiau kuo konkrečiai pasireiškė šių baudžiamosios teisės principų pažeidimai, nuteistojo skunde nenurodoma, todėl nėra galimybės išsamiau pasisakyti dėl šio deklaratyvaus skundo argumento. Apygardos teismas nuteistojo nurodytų teisės principų pažeidimų, nagrinėjamu atveju, nenustatė.

16. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie G. S. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, ir jų pagrindu padarius teisingą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.